2021-ieji garsu: NARA tinklalaidžių TOP10

Nors dažniausiai padėkomis užbaigiame savo tinklalaides, šiandien norisi pradėti nuo „ačiū“. Ačiū, kad jau penktus metus įsileidžiate mus į savo ausis. Ačiū už grįžtamąjį ryšį, kuris padeda neužsidaryti viduje. Ačiū už pasidalinimus, kurie leidžia mums pasiekti tuos, kurių kitais būdais nepasiektume. Ačiū už ilgalaikę paramą, kuri parodo, kad vis dar yra žmonių, kuriems mūsų žurnalistikos reikia.

Ačiū kompozitoriams Martynui Gailiui, Katai Bitowt, Vladui Dieniniui, Vitalijai Glovackytei ir Viktorui Urbaičiui, kurie šiemet savo muzika lyg rūbais aprengė mūsų tinklalaides. 2021-aisiais jų išleidome 35 lietuvių, anglų bei rusų kalbomis. Taip pat įgarsinome 7 NARA tekstus. Garsu gilinomės į socialines problemas, žmogaus teisių klausimus, psichologiją, aplinkosaugą, istoriją, kultūrą, bandėme artimiau pažinti įvairias asmenybes, domėjomės, kas aktualu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Šiemet mūsų buvo klausoma ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, iš viso apie 100 šalių, tarp kurių – ir Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Naujoji Zelandija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika, Tailandas, Moldova, Brazilija, Etiopija, Bahreinas ir kitos valstybės.

Norėdami suprasti, ką pavyko nuveikti per šiuos metus, o kur dar turime pasistiebti, atsižvelgę į klausomumo statistiką, išklausę mūsų „Patreon“ rėmėjų balso ir pasitarę komandos viduje, sudėjome geriausiai įvertintų tinklalaidžių dešimtuką:

<p>Haris Ubartas su mama Vaida savo namuose Gargžduose. ©Severina Venckutė</p>

Haris Ubartas su mama Vaida savo namuose Gargžduose. ©Severina Venckutė

Būti translyčiu Gargžduose

Autorė: Indrė Kiršaitė

2021-ųjų birželį nuvykome į Gargždus susitikti su translyčiu Hariu Ubartu ir jo mama Vaida. Šiame epizode per Hario istoriją galima geriau susipažinti su translyčių, pasirinkusių tranzicijos kelią, teisių situacija Lietuvoje, taip pat bene pirmą kartą Lietuvos žiniasklaidoje išgirsti, kaip vienas iš tėvų kalba apie savo vaiko lyties keitimą.

<p>Psichologas Andrius Jančiauskas ir žurnalistė Berta Tilmantaitė. ©Berta Tilmantaitė</p>

Psichologas Andrius Jančiauskas ir žurnalistė Berta Tilmantaitė. ©Berta Tilmantaitė

„Kuo mirtis arčiau, tuo ir gyvenimas mažiau baisus darosi“

Autoriai: Berta Tilmantaitė, Andrius Jančiauskas

Bertos ir Andriaus psichologiniai pokalbiai yra vienos klausomiausių mūsų tinklalaidžių. Per šiuos metus pasidalinome keturiomis iš jų. Tiek NARA „Patreon“ rėmėjai, tiek mūsų komanda sutarė, kad epizodas apie mirtį, kurį publikavome Vėlinių laikotarpiu, buvo vienas ryškiausių ir labiausiai palietusių. Jame atvirai dalindamiesi savo netekties istorijomis ir skausmu, su ilgomis pauzėmis, Berta ir Andrius kviečia pabūti mirties temoje kartu, suprasti, kad liūdesys turi pabaigą ir nebijoti atsiremti į kitus.

<p>Olegas Šurajevas. ©Berta Tilmantaitė</p>

Olegas Šurajevas. ©Berta Tilmantaitė

Olego taika su savim

Autorė: Berta Tilmantaitė

„Man humoras nėra būdas perteikti turinį. Man humoras yra pats turinys“, – sako Olegas Šurajevas pačioje klausomiausioje NARA tinklalaidėje šiemet. Ruošdamasi susitikimui Berta perklausė ne vieną valandą pokalbių su Olegu ir vis tiek negavo atsakymų į klausimus, kuriuos sau kelia daugelis Olego klausytojų. Pagrindinis, matyt, – iš kur jo vidinė laisvė? Kai žmogiška prigimtis sako, kad reikia vengti diskomforto, jis eina tiesiai ten ir „tikrina matricą“, kurioje gyvename.

<p>Migrantai iš Afrikos šalių, apgyvendinti Vydenių mokykloje Varėnos rajone. ©Berta Tilmantaitė</p>

Migrantai iš Afrikos šalių, apgyvendinti Vydenių mokykloje Varėnos rajone. ©Berta Tilmantaitė

Iššūkis žmogiškumui

Autoriai: Indrė Kiršaitė, Martyna Šulskutė, Tomas Valkauskas

Suintensyvėjus migracijai per Baltarusiją į Lietuvą, Lenkiją ir Latviją, šiame tinklalaidės epizode pasikalbėjome su socialine darbuotoja Rita Škriadaite iš Sienos grupės, prieglobstį Lietuvoje gavusia sire Farah, kuri šiuo metu dirba su naujai atvykusiomis migrantėmis sulaikymo centruose. Taip pat galima išgirsti Minsko gyventojus, kurie papasakoja apie migrantų situaciją Baltarusijos pusėje, ir galiausiai žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo sutapimus ir priešpriešas analizuojame su tarptautinės teisės eksperte Erika Leonaite.

<p>Bertos Tilmantaitės tėtis Gintautas Tilmantas. ©Berta Tilmantaitė</p>

Bertos Tilmantaitės tėtis Gintautas Tilmantas. ©Berta Tilmantaitė

Mano tėtis, Sausio 13-osios budėtojas

Autorė: Berta Tilmantaitė

Kiekvienas iš tūkstančių, budėjusių 1991-ųjų sausio 13-ąją, galėtų papasakoti savąją istoriją. Berta Tilmantaitė paskambino savo tėčiui Gintautui, kad išgirstų jo. Prisimindama, kaip tą naktį su mama laukė tėčio skambučio, vėliau išgirstų pasakojimų nuotrupas, Berta su tėčiu iš bendrų prisiminimų sudėlioja valstybės atkūrimo chronologiją.

Reklama
<p>Gydytojas-rezidentas Marius matuoja pacientei kraujospūdį Kauno ligoninės Infekcinių ligų COVID-19 skyriuje. ©Berta Tilmantaitė</p>

Gydytojas-rezidentas Marius matuoja pacientei kraujospūdį Kauno ligoninės Infekcinių ligų COVID-19 skyriuje. ©Berta Tilmantaitė

Užsivilkęs baltą chalatą, pasiimi ir širdį

Autoriai: Indrė Kiršaitė, Karolis Vyšniauskas, Berta Tilmantaitė

2021-ųjų balandį gilinomės į gydytojų-rezidentų, dirbančių su COVID-19 pacientais, emocinę būklę. Dalis jų pandemijos laikotarpiu pirmą kartą susidūrė su mirtimi, kuri nuo šio viruso vis dar yra ypač dažna. Tačiau apie šią temą jų studijose universitete nekalbama. Šioje NARA tinklalaidės dokumentikoje kalbame su keturiais gydytojais-rezidentais – Mariumi, Smilte, Karoliu ir Akvile – bei psichoterapeutu Eugenijumi Laurinaičiu. Epizodą papildo garsai iš Kauno ligoninės Infekcinių ligų COVID-19 skyriaus.

<p>Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Vilniuje. ©Severina Venckutė</p>

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Vilniuje. ©Severina Venckutė

Kovą Karolis Vyšniauskas susitiko su Seimo nariu Tomu Vytautu Raskevičiumi jo namuose Vilniuje. Tomas vis dar sulaukia gausybės neapykantos ir grasinimo žinučių, kurias viešina socialiniuose tinkluose, o pokalbio metu internete sklandė neoficiali peticija, kurioje virš 300 tūkst. žmonių ragino jį trauktis iš pareigų, nes jo iniciatyva įteisinti Lietuvoje tos pačios lyties asmenų partnerystę „diskredituoja šeimos institutą“. Partnerystės įstatymas Lietuvoje vis dar nepriimtas, tad pokalbis aktualus ir šiandien.

<p>Karolis Vyšniauskas ir Diana Maria Olsson interviu metu Vilniuje, 2021-ųjų balandį, prieš išvykstant Dianai atgal į Malmę. ©Karolis Pilypas Liutkevičius</p>

Karolis Vyšniauskas ir Diana Maria Olsson interviu metu Vilniuje, 2021-ųjų balandį, prieš išvykstant Dianai atgal į Malmę. ©Karolis Pilypas Liutkevičius

Iširus santuokai tarp skirtingų šalių piliečių, dalis moterų teigia susiduriančios su dviguba diskriminacija – ir dėl to, kad yra moterys, ir dėl to, kad imigrantės. Tai patyrė žurnalistė Diana Maria Olsson. Nors ji turi slapta įrašytus garsinius įrodymus, kad jos vyras, Švedijos pilietis, smurtavo ir prieš ją, ir prieš jų mažametį sūnų, teismas nusprendė vaiko globą skirti tėvui. Diana sūnų gali matyti tik kelias savaites per metus. NARA tinklalaidėje ji pirmą kartą apie tai papasakojo viešai.

<p>Monika Bielskytė. ©Linas Masiokas</p>

Monika Bielskytė. ©Linas Masiokas

Kaip įsivaizduojate ateitį, kuri būtų patogi ir saugi gyventi visiems? Kuo ji skirtųsi nuo dabarties? Futuristė ir ateičių dizainerė Monika Bielskytė konsultuoja ir kuria kultūriškai ekspansyvius, socialiai ir aplinkosaugiškai įtraukius ateities pasaulio dizainus medijoms, technologijų įmonėms ir miestams bei šalims. Šiame pokalbyje anglų kalba Monika pasakoja apie ateities prototipų kūrimo procesą.

<p>Sociologas ir Austrijos riboto pelno būsto asociacijų federacijos tyrėjas Gerald Kössl Vienoje. ©Martyna Šulskutė</p>

Sociologas ir Austrijos riboto pelno būsto asociacijų federacijos tyrėjas Gerald Kössl Vienoje. ©Martyna Šulskutė

There's No Place Like Home You Can Afford

Autorės: Kata Bitowt, Martyna Šulskutė, Indrė Kiršaitė

Didžiuosiuose miestuose augant būsto kainoms, kyla klausimas, kaip sukurti sistemą, kad nekilnojamasis turtas ir jo nuoma netaptų privilegija, o būtų prieinama kuo platesniam ratui žmonių? Austrijos sostinė Viena turi vieną pažangiausių socialinio būsto sistemų, kuri įtraukia ne tik skurstančius, bet ir viduriniąją klasę. Parvežėme tinklalaidę anglų kalba iš Vienos.

Į šį dešimtuką pateko tinklalaidės, publikuotos šiemet. Tačiau metų sandūroje visada atsiranda darbų, kurie nespėja pasiekti daug žmonių per kelias likusias kalendorines metų dienas. Tad į 2021-aisiais itin klausytų ir pamėgtų tinklalaidžių sąrašą pateko ir du pokalbiai, išleisti paskutiniąją 2020-ųjų savaitę:

<p>Ieva Krivickaitė. ©Berta Tilmantaitė</p>

Ieva Krivickaitė. ©Berta Tilmantaitė

„Tyla yra tokia nuostabi, kad tik už ją gražesniais žodžiais vertą ją griauti“, – savo tėčio mintį prisimina Ieva Krivickaitė, nuo paauglystės globojanti sergančius ir skurstančius vaikus. Paklausta, kaip pati norėtų prisistatyti, ji atsako – „karatė mokytoja“. Įgijusi juodą diržą, ji laisvu laiku moko vaikus karatė meno. Net jei ketvirtus metus beveik nemato. Šioje tinklalaidėje gilinamės, kaip visa tai telpa viename jauname žmoguje.

<p>Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė. Nuotolinio pokalbio ekrano nuotrauka.</p>

Andrius Jančiauskas ir Berta Tilmantaitė. Nuotolinio pokalbio ekrano nuotrauka.

Apie draugystę

Autoriai: Berta Tilmantaitė, Andrius Jančiauskas

Tarp šių metų klausomiausių tinklalaidžių pateko dar vienas Bertos ir Andriaus pokalbis. Pandemijos laikotarpiu nemažai ryšių su draugais sutrūkinėjo dėl fizinio atstumo. Sukūrę tvirtą tarpusavio ryšį šiame epizode Berta ir Andrius analizuoja draugystės temą remdamiesi savo pačių pavyzdžiu.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon