Keturi bendražygiai leidžiasi į kelionę Lenos deltos link, savo jėgomis įveikdami daugiau kaip pusę tūkstančio kilometrų. Tačiau nueiti kilometrai, perplauktos upės ir perkopti kalnai nėra pagrindinis šios ekspedicijos tikslas. Gediminas, Viktoras, Darius ir Vigimantas žygiuoja Laptevų jūros link, norėdami įrodyti, kad tremties istorija – tęstinis procesas, apie kurio pasekmes iki šiol išgirstama beveik kiekvienoje Lietuvos šeimoje. Kaip galime ir turime kalbėti apie tremtį šiandien? Ką sudėtingos tremtinių istorijos pasako apie mus pačius?

Trylika Lietuvos rinktinės paralimpiečių ruošiasi Rio 2016 Paralimpinėms žaidynėms. Jų asmeninės istorijos, slypinčios už sekundžių, centimetrų ir rezultatų lentelių, įrodo, kad šioje kovoje pralaimėjusiųjų nėra ir negali būti.

Rusijos politinių pabėgėlių bendruomenė Lietuvoje vis didėja. Šis pasakojimas – tai pažintis su paprastais, savo šalį mylinčiais rusais, kurie tapo Kremliaus režimo priešais ir buvo priversti palikti namus ir įsikurti mūsų šalyje.

Projektas „Tapatybė“ gilinasi į rusakalbių vaikų, užaugusių nepriklausomoje Lietuvoje, identitetą. Jo herojai kilę iš įvairių Lietuvos miestų bei miestelių. Tai – studentai, jauni mokytojai, mokslininkai, politikai, menininkai, LGBTQ+ aktyvistai.

Kalinčių moterų skaičius yra žymiai mažesnis nei vyrų. Tačiau nuteistoji mūsų visuomenei – mažai pažįstama. Norint suprasti nusikaltimo ir bausmės bei gyvenimo iki to sąveiką, kviečiame į Panevėžio moterų pataisos namus.

Seniausi kapai Lietuvoje egzistuoja tiek, kiek čia gyvena žmonės. Tūkstantmečius gyvuojantis rūpinimosi mirusiaisiais paprotys žymi ypatingą mūsų tautos santykį su praeitimi ir tautiškumo genu – protėvių kapais. Tačiau ar atpažįstame mūsų protėvių kapus – pilkapius?