N
A
R
A
„Duok Dieve, kad Vilniuje visko nerestauruotų.“ Susitikimas su antakalniete Lilija
0:47:19

„Visada jus stebėsim. Nepadarysite žingsnio, kuris bus pražiopsotas“, – Sapiegų parko restauravimą organizuojančiai Vilniaus savivaldybei sako Lilija Milašienė ir jos antakalniečių bendruomenė.

(norėdami išgirsti pasakojimą, spauskite „Play“ mygtuką viršuje)

Lilija užaugo Antakalnyje. Jos mama dirbo siuvėja „Vilijos“ gamykloje, o tėtis yra ilgiausiai Vilniuje troleibuso vairuotoju išdirbęs žmogus. Ji mokėsi 22-ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje, kaip dabar vertina pati, buvo susikūrusi ypatinga intelektualų terpė.

Vilnių Lilija mėgo visada, tačiau tik dabar ėmė pastebėti dalykus, kuriems neteikė dėmesio jaunystėje. Jai tapo svarbi Vilniaus ir Antakalnio istorija. O šiame sename, kadaise tik miesto priemiesčiu buvusiame rajone, parašytas ne tik Vilniaus amatininkų, bet ir Lilijos šeimos pasakojimas.

XIX a. pabaigoje – XX. a. pražioje šiame daugiataučiame mieste gyveno Lilijos prosenelis amatininkas Justinas. Jo šeimoje užaugo Lilijos senelis batsiuvys Albertas. Ir nors vėliau senelis išvyko gyventi į rajoną, tačiau Vilniui liko ištikimas: čia veždavo parduoti per savaitę pasiūtus batus.

Norėdama pažinti XX a. pradžioje gyvenusių vilniečių kasdienybę, kartu su Lilija pasineriu į jos senelio biografijos detales. Atradusi unikalų ryšį su Vilniumi ir Antakalniu, pašnekovė prisijungė prie visuomeninių iniciatyvų, kuriomis miestiečiai bando daryti įtaką Sapiegų parko, Antakalnio ir viso Vilniaus ateičiai. „Nereikia nieko keisti ten, kur jau yra gera emocija“, – sako ji.

Šis pasakojimas – trečioji ir paskutinė garsinės dokumentikos apie Vilnių ir vilnietiškumą dalis. Kviečiame išgirsti ir pirmąją bei antrąją dalis ir pasidalinti savomis Vilniaus istorijomis adresu nara@nara.lt.

Lilijos senelis Albertas ir močiutė Veronika.

Žiemos darbai Neryje prie Antakalnio. 1900 metai. ©Stanisław Filibert Fleury. Fotografija saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Antakalnyje. 1913 metai. ©Janas Bulhakas

Lilija Milašienė prie seniausios Vilniaus liepos esančios Sapiegų parke, Antakalnyje.

Seniausios Vilniaus liepos žievė. Skaičiuojama, kad šiai liepai – apie 350 metų.
Vokiečių kariai apie 1916-1917 metus Sapiegų parke buvusioje ligoninėje. Fotografijos autorius nežinomas.
Lilija Milašienė Sapiegų parke.
Sapiegų parko vartai iš Antakalnio gatvės pusės apie 1900 metus. ©Stanisław Filibert Fleury. Fotografija saugoma Lietuvos Nacionaliniame muziejuje

Prasidėjus Sapiegų parko rekonstrukcijai, buvo rengiamasi nukirsti apie 200 čia augančių medžių. Antakalnio bendruomenei sukilus, planas atkurti barokišką parko struktūtą buvo atšauktas. Savivaldybės ir antakalniečių sutarimu 2020 m. rudenį buvo paskelbtas naujas rekonstrukcijos plano konkursas.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose. RSS tinklo nuoroda yra čia.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.