(norėdami išgirsti interviu, spauskite „Play“ mygtuką aukščiau)
Tariant paties Andriaus žodžiais, po pirmųjų pandemijos metų „mūsų bendra psichinė sveikata yra gerokai pašlijusi – atsidaręs feisbuką matai, kiek žmonėse yra užgniaužto pykčio.“
Tokiu laiku jis, kaip viena retų viešų figūrų, kuri mus labiau jungia, nei skiria, yra ypač svarbus. Energija, kuri Andriui ir grupei „Foje“ leido suburti 60 tūkst. žmonių į Vingio parką 97-aisiais, ir dabar – būtent dabar – yra reikalinga.
Viena teorijų, kodėl Andriaus Mamontovo buvimas mūsų kultūroje yra toks monumentalus, galėtų būti tokia: jis savo pavyzdžiu vis naujiems klausytojams parodo, kad gali gyventi taip, kaip išties nori. Gali tapti vegetaru Lietuvoje 90-aisiais. Gali nusipirkti 28-is sintezatorius ir namuose kurti techno muziką, net jei „niekas nenori klausytis Andriaus Mamontovo techno albumo.“
Bet kad tokią laisvę pasiektum, turi laiku padaryti pasirinkimus. Interviu metu norėjome dalį Andriaus pasirinkimų atsekti. Pavyzdžiui, kaip gyvendamas roko muzikanto gyvenimą, būdamas vos 20-kelių jis pasirinko būti blaivus.
„Kai esi muzikantas ir vartoji alkoholį, tave visada kas nors vaišina. Vienas iš mano (apsisprendimo) momentų įvyko tada, kai supratau, kad praėjo pusantrų metų kai nebuvo nė dienos, kai nebūčiau ko nors atsigėręs“, – prisimena jis šiandien. Mamontovas pasisako už pasaulį, kuriame nikotinas ir alkoholis būtų uždrausti, o vietoje jų legalizuota „žolė“.
Pradėję interviu nuo muzikos, nuėjome į platų temų lauką: į mus supriešinančius socialinius tinklus („Patarčiau kuo mažiau ten būti. Geriau išeikit pasivaikščioti į lauką“), etniškumą („Jaučiu savy abi puses – ir lietuvišką, ir rusišką. Bet kai nuvažiuoju į Rusiją, vis tiek suprantu, kad esu lietuvis“), jo politinę laikyseną („Esu anarchistinis liberalas ar liberalus anarchistas“), Stambulo konvenciją („Aš manau, kad ji turi būti ratifikuota“).
Ne visi Andriaus Mamontovo klausytojai pritartų šioms pozicijoms. Bet jam tai ne problema. Andrius sako, kad nori ieškoti bendrumo ir užčiuopti dalykus, kurie mus jungia – kaip vienatvė, meilė, svajonės, ieškojimai. Ir jam vis dar tai pavyksta.
Kviečiame išgirsti.
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai: