Mekas padėjo Andy Warholui ir Yoko Ono filmuoti pirmuosius filmus, bekompromisiškai populiarino avangardinį kiną ir, „po daugelio nervinių priepuolių“, išmoko svarbiausio – būti čia ir dabar. „Kaip kameros objektyvas. Jis fiksuoja tik tai, ką mato šią sekundę.“ Sulig šiais žodžiais Mekas išsitraukia kišeninę kamerą, kuria nufilmuoja ir mus su fotografe.
Jonas Mekas lig šiol kasdien filmuoja videodienoraštį, tik jo Bolex kamerą pakeitė kišeninė. ©Severina Venckutė
Šiandien 95-erių Mekas Londone pristatė naujausią savo knygą – Conversations with Film-Makers, į kurią sudėjo pokalbius, spausdintus su kino kūrėjais kultiniame Niujorko žurnale Village Voice. Nuo Susan Sontag iki John’o Cassavetes, Meko spausdinimo mašinėlė nepraleido nė vieno, kuris tikėjo, kad kinas gali būti taisyklių nesuvaržyta meno forma.
Mūsų interviu buvo it Meko filmas – tyčia be aiškaus naratyvo, bet įtraukiantis atmosfera. Kalbėjome apie masinį filmavimo kamerų naudojimą, poeziją, Lietuvą, jo bičiulę Patti Smith ir šiandieninį kapitalizmą, kurio ateitimi Mekas netiki – bet tiki žmonija. Nes „atėjusi iš šviesos, ji nueis į šviesą.“
Jonas Mekas Londone, atsigavęs po vienuolikos valandų laukimo Niujorko oro uoste. „Tai ne bėda, kai yra knygų“, – sako jis. ©Severina Venckutė
1949 m. atvykęs į Niujorką Mekas buvo įpratęs atsidurti kitoje interviu pusėje. Jis pradėjo kino skiltį Village Voice žurnale, kurioje kalbino Susan Sontag ir kitus savo kartos nepriklausomo kino autorius. Šiandien interviu jis dažniau duoda pats. ©Severina Venckutė
Tolesniam domėjimuisi:
All Pockets Open by Calvin Tomkins, The New Yorker, 1973
Jonas Mekas Refuses to Fade by John Leland, The New York Times
„Jeigu tiki, kad atėjai iš žemės ir į žemę sugrįši, ir ten viskas pasibaigs, yra vienas dalykas. Jeigu tiki, kad atėjai iš šviesos ir mes grįšim į šviesą, tai yra kitas dalykas. Aš tikiu, kad mes atėjom iš šviesos ir esam pakeliui atgal“, – Jonas Mekas. ©Severina Venckutė
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
