Jonas Mekas. Aš tikiu, kad atėjom iš šviesos ir esam pakeliui atgal

0:00:00
0:00:00
0:00:00

Užaugęs 10-ies namų kaime greta Biržų, Jonas Mekas pasiekė Amerikos meno scenos širdį, bet niekada neišsižadėjo savęs. „Aš esu kaimietis“, – sako jis, beveik 70 metų gyvenantis Niujorke. Su bene garsiausiu Lietuvos menininku susitikome Londone.

Mekas padėjo Andy Warholui ir Yoko Ono filmuoti pirmuosius filmus, bekompromisiškai populiarino avangardinį kiną ir, „po daugelio nervinių priepuolių“, išmoko svarbiausio – būti čia ir dabar. „Kaip kameros objektyvas. Jis fiksuoja tik tai, ką mato šią sekundę.“ Sulig šiais žodžiais Mekas išsitraukia kišeninę kamerą, kuria nufilmuoja ir mus su fotografe.

Jonas Mekas lig šiol kasdien filmuoja videodienoraštį, tik jo Bolex kamerą pakeitė kišeninė. ©Severina Venckutė
Jonas Mekas lig šiol kasdien filmuoja videodienoraštį, tik jo Bolex kamerą pakeitė kišeninė. ©Severina Venckutė

Šiandien 95-erių Mekas Londone pristatė naujausią savo knygą – Conversations with Film-Makers, į kurią sudėjo pokalbius, spausdintus su kino kūrėjais kultiniame Niujorko žurnale Village Voice. Nuo Susan Sontag iki John’o Cassavetes, Meko spausdinimo mašinėlė nepraleido nė vieno, kuris tikėjo, kad kinas gali būti taisyklių nesuvaržyta meno forma.

Mūsų interviu buvo it Meko filmas – tyčia be aiškaus naratyvo, bet įtraukiantis atmosfera. Kalbėjome apie masinį filmavimo kamerų naudojimą, poeziją, Lietuvą, jo bičiulę Patti Smith ir šiandieninį kapitalizmą, kurio ateitimi Mekas netiki – bet tiki žmonija. Nes „atėjusi iš šviesos, ji nueis į šviesą.“

Jonas Mekas Londone, atsigavęs po vienuolikos valandų laukimo Niujorko oro uoste. „Tai ne bėda, kai yra knygų“, – sako jis. ©Severina Venckutė
Jonas Mekas Londone, atsigavęs po vienuolikos valandų laukimo Niujorko oro uoste. „Tai ne bėda, kai yra knygų“, – sako jis. ©Severina Venckutė
1949 m. atvykęs į Niujorką Mekas buvo įpratęs atsidurti kitoje interviu pusėje. Jis pradėjo kino skiltį Village Voice žurnale, kurioje kalbino Susan Sontag ir kitus savo kartos nepriklausomo kino autorius. Šiandien interviu jis dažniau duoda pats. ©Severina Venckutė
1949 m. atvykęs į Niujorką Mekas buvo įpratęs atsidurti kitoje interviu pusėje. Jis pradėjo kino skiltį Village Voice žurnale, kurioje kalbino Susan Sontag ir kitus savo kartos nepriklausomo kino autorius. Šiandien interviu jis dažniau duoda pats. ©Severina Venckutė

Tolesniam domėjimuisi:

All Pockets Open by Calvin Tomkins, The New Yorker, 1973

Jonas Mekas Refuses to Fade by John Leland, The New York Times

„Jeigu tiki, kad atėjai iš žemės ir į žemę sugrįši, ir ten viskas pasibaigs, yra vienas dalykas. Jeigu tiki, kad atėjai iš šviesos ir mes grįšim į šviesą, tai yra kitas dalykas. Aš tikiu, kad mes atėjom iš šviesos ir esam pakeliui atgal“, – Jonas Mekas. ©Severina Venckutė
„Jeigu tiki, kad atėjai iš žemės ir į žemę sugrįši, ir ten viskas pasibaigs, yra vienas dalykas. Jeigu tiki, kad atėjai iš šviesos ir mes grįšim į šviesą, tai yra kitas dalykas. Aš tikiu, kad mes atėjom iš šviesos ir esam pakeliui atgal“, – Jonas Mekas. ©Severina Venckutė

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Šį epizodą pristato Lietuvos kultūros taryba.

Epizodo garso režisierė Kata Bitowt, muzikos autorius Martynas Gailius. Jono Meko knygos tekstą pabaigoje skaito Anne Hillman iš Alaska Public Media.

Už galimybę susitikti su Jonu Meku dėkojame Lietuvos kultūros institutui, kurių kvietimu skridome į Londono knygų mugę, Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Justei Kostikovaitei, nepriklausomo kino platinimo platformos MUBI atstovei Sanam Gharagolzou ir Serpentine Cinema galerijos atstovei Lucia Pietrousti.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.