Sovietmečiu būdama užsienio literatūros dėstytoja ji kūrė studentams laisvą nuo propagandos erdvę, o atkūrus nepriklausomybę su bendraminčiais įkūrė lig šiol veikiantį Atviros Lietuvos fondą.
Vasaros pabaigoje susitikome su Veisaite jos bute Vilniuje. Ji pasakojo apie XX a. totalitarinius režimus, kurių atgimimo užuomazgas mato dabartinėje Europoje. Tai buvo ramus pokalbis sunkiomis temomis: apie Lietuvos žydų naikinimą, gyvenimą sovietmečiu ir didžiausią iš klausimų: kas yra žmogus? Kokia jos misija žemėje? 90-ies Veisaitė atsakymo vis dar neturi.
Profesorė Irena Veisaitė savo namuose Vilniuje. ©Artūras Morozovas
Būti Veisaitės namuose – tai kaip vaikščioti po XX a. ir XXI a. muziejų. Didžiausioje fotografijoje yra jos pusbrolis profesorius Aleksandras Štromas. Iš pradžių tikėjęs komunizmo idealais, Štromas vėliau tapo sovietiniu disidentu. ©Gintarė Kulytė
Irena Veisaitė ir dramaturgas Marius Ivaškevičius 2016 m. „Atminties marše“ Molėtuose, pilietinėje eisenoje atminti Lietuvos žydų aukas. ©Artūras Morozovas
Karolis skaito poetės Matildos Olkinaitės, žuvusios Holokausto metu, eiles iš jos mokyklinio sąsiuvinio. ©Gintarė Kulytė
Poetės Matildos Olkinaitės, žuvusios Holokausto metu, eilės iš mokyklinio sąsiuvinio. ©Gintarė Kulytė
Estų kompozitoriaus Arvo Pärt portretas. ©Gintarė Kulytė
Portretas užmerktomis akimis. Kairėje – estų kompozitorius Arvo Pärt su žmona. Veisaitė ir Pärt lig šiol yra geri bičiuliai. ©Gintarė Kulytė
Tolesniam domėjimuisi:
„Reglindis Rauca ir Irena Veisaitė – vienos nepaprastos draugystės istorija“, Donatas Puslys, Bernardinai.lt
„Gyvenimas turėtų būti skaidrus“, interviu su Irena Veisaite knyga, autorius Aurimas Švedas
Šį epizodą pristato Lietuvos kultūros taryba.
Irena Veisaitė pasirašo istoriko Aurimo Švedo knygą „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Joje Švedas kalbina profesorę apie jos gyvenimą. ©Gintarė Kulytė
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
