Irena Veisaitė: „Blogis kuria blogį. O aš norėjau kurti gėrį.“

0:00:00

Tinklalaidė \ Asmenybės

Interviu autoriai: Karolis Vyšniauskas, Artūras Morozovas,

Fotografijų autoriai: Artūras Morozovas,

Epizodo redaktoriai: Karolis Vyšniauskas, Martyna Šulskutė

Garso režisierė: Katarzyna Bitowt

Kompozitoriai: Martynas Gailius, Viktoras Urbaitis

2018 11 13

Epizodą dalinai remia:

Žmogaus teisės \ Istorija \ Tapatybė

Per Holokaustą Irena Veisaitė prarado mamą, o per Stalino trėmimus – ją, žydę paauglę, priglaudusią gelbėtoją. Veisaitė turėjo visas priežastis keršyti, bet pasirinko to nedaryti. „Supratau, kad blogis kuria blogį“, – sako profesorė. „O aš norėjau kurti gėrį.“

Sovietmečiu būdama užsienio literatūros dėstytoja ji kūrė studentams laisvą nuo propagandos erdvę, o atkūrus nepriklausomybę su bendraminčiais įkūrė lig šiol veikiantį Atviros Lietuvos fondą.

Vasaros pabaigoje susitikome su Veisaite jos bute Vilniuje. Ji pasakojo apie XX a. totalitarinius režimus, kurių atgimimo užuomazgas mato dabartinėje Europoje. Tai buvo ramus pokalbis sunkiomis temomis: apie Lietuvos žydų naikinimą, gyvenimą sovietmečiu ir didžiausią iš klausimų: kas yra žmogus? Kokia jos misija žemėje? 90-ies Veisaitė atsakymo vis dar neturi.

Profesorė Irena Veisaitė savo namuose Vilniuje. ©Artūras Morozovas

Būti Veisaitės namuose – tai kaip vaikščioti po XX a. ir XXI a. muziejų. Didžiausioje fotografijoje yra jos pusbrolis profesorius Aleksandras Štromas. Iš pradžių tikėjęs komunizmo idealais, Štromas vėliau tapo sovietiniu disidentu. ©Gintarė Kulytė

Irena Veisaitė ir dramaturgas Marius Ivaškevičius 2016 m. „Atminties marše“ Molėtuose, pilietinėje eisenoje atminti Lietuvos žydų aukas. ©Artūras Morozovas

Karolis skaito poetės Matildos Olkinaitės, žuvusios Holokausto metu, eiles iš jos mokyklinio sąsiuvinio. ©Gintarė Kulytė

Poetės Matildos Olkinaitės, žuvusios Holokausto metu, eilės iš mokyklinio sąsiuvinio. ©Gintarė Kulytė

Estų kompozitoriaus Arvo Pärt portretas. ©Gintarė Kulytė

Portretas užmerktomis akimis. Kairėje – estų kompozitorius Arvo Pärt su žmona. Veisaitė ir Pärt lig šiol yra geri bičiuliai. ©Gintarė Kulytė

Tolesniam domėjimuisi:

„Reglindis Rauca ir Irena Veisaitė – vienos nepaprastos draugystės istorija“, Donatas Puslys, Bernardinai.lt

„Gyvenimas turėtų būti skaidrus“, interviu su Irena Veisaite knyga, autorius Aurimas Švedas

Šį epizodą pristato Lietuvos kultūros taryba.

Irena Veisaitė pasirašo istoriko Aurimo Švedo knygą „Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Joje Švedas kalbina profesorę apie jos gyvenimą. ©Gintarė Kulytė

Žmogaus teisės \ Istorija \ Tapatybė

Muzikos autoriai Martynas Gailius ir Viktoras Urbaitis. Epizode taip pat panaudotas Arvo Pärt kūrinys „Fur Alina“. Studijinis balsas įrašytas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos studijoje.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.

Susiję