Teismas išskyrė Dianą su sūnumi. Ji buria kitas moteris, patyrusias tą patį

0:00:00
0:00:00
0:00:00
Diana Maria Olsson į Švediją išvyko 2012 m. Lig tol Lietuvoje ji kūrė kultūrines televizijos laidas ir dirbo dviejų Seimo narių padėjėja. ©Karolis Pilypas Liutkevičius

Iširus santuokai tarp skirtingų šalių piliečių, dalis moterų teigia susiduriančios su dviguba diskriminacija – ir dėl to, kad yra moterys, ir dėl to, kad imigrantės. Tai patyrusi žurnalistė Diana Maria Olsson ruošia kolektyvinį laišką Riksdagui, Švedijos parlamentui. NARA tinklalaidėje ji pirmą kartą apie tai pasakoja viešai.

Išgirskite interviu paspaudę PLAY mygtuką.

Švedų kalbą Diana Maria Olsson išmoko taip greitai, kad gavo valstybinę stipendiją. Vėliau nacionalinė Švedijos televizija skyrė šimtaprocentinį finansavimą jos filmo projektui. Bet kai ji atsidūrė šalies teisme, žurnalistė pasijuto kaip nelygiavertė pilietė.

Nors Diana turėjo slapta įrašytus garsinius įrodymus, kad jos vyras, Švedijos pilietis, smurtavo ir prieš ją, ir prieš jų mažametį sūnų, teismas nusprendė vaiko globą skirti tėvui. Motina sūnų gali matyti tik kelias savaites per metus. Vienas iš teismo argumentų – kad Diana neva nori vaiką slapta atsiskraidinti gyventi į Lietuvą, su kuo ji nesutinka.

Dėl vyro keliamos grėsmės į krizių centrą laikinai gyventi persikėlusi moteris susipažino su kitomis motinomis, kurios atsidūrė panašioje situacijoje. Daugelį jų vienija tai, kad jos yra iš Rytų ar Centrinės Europos. Jų akimis, Švedijos teisinė sistema favoritizuoja savo piliečius ir nepagrįstai atima iš imigrančių moterų vaiko globą.

„Nelabai tikiu, kad mano atveju kažkas pasikeis. Bet mano viltis – šios problemos viešinimas“

<p>Diana Maria Olsson į Švediją išvyko 2012 m. Lig tol Lietuvoje ji kūrė kultūrines televizijos laidas ir dirbo dviejų Seimo narių padėjėja. ©Karolis Pilypas Liutkevičius</p>

Diana Maria Olsson į Švediją išvyko 2012 m. Lig tol Lietuvoje ji kūrė kultūrines televizijos laidas ir dirbo dviejų Seimo narių padėjėja. ©Karolis Pilypas Liutkevičius

Reklama

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovei, Pagalbos moterims linijos įkūrėjai dr. Daliai Puidokienei Dianos istorija nebuvo nauja. 18 metų su smurtą patyrusiomis moterimis dirbanti psichoterapeutė yra padėjusi lietuvėms motinoms, iš kurių užsienio šalių teismai atėmė vaiko globą. Žinomiausia jų buvo Ingos Rinau byla, į kurią įsitraukė ir Lietuvos politikai.

Dalios Puidokienės teigimu, tokių bylų atveju svarbiausia yra paisyti vaiko interesų, bet tai nebūtinai yra daroma. Vienas iš pagrindinių vaiko interesų – turėti mamą – dažnai nėra užtikrinamas. Tuo tarpu motinoms tokios bylos atneša nepasitikėjimo jausmą, kurį atstatyti ne visada pavyksta. Interviu su psichoterapeute – antroje tinklalaidės dalyje.

Apie savo patirtį Diana Maria Olsson sukūrė pirmo asmens dokumentinį filmą „First Class Citizen“. Jo rodymas patvirtintas Rumunijos „Astra Film Festival“ šį rugsėjį, tariamasi dėl kitų festivalių. „Nelabai tikiu, kad mano atveju kažkas pasikeis“, – sako tinklalaidėje Diana Maria Olsson. „Bet mano viltis – šios problemos viešinimas.“

<p>Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė greta savo darbo vietos. Per 18 veiklos metų ji dirbo su dešimtimis moterų, kurioms tarptautiniai teismai atėmė vaiko globą, bet galimybės joms padėti yra ribotos. ©Paula Bumbulytė</p>

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė greta savo darbo vietos. Per 18 veiklos metų ji dirbo su dešimtimis moterų, kurioms tarptautiniai teismai atėmė vaiko globą, bet galimybės joms padėti yra ribotos. ©Paula Bumbulytė

<p>Diana Maria Olsson Vilniuje, 2021-ųjų balandį, prieš išvykstant atgal į Malmę. ©Karolis Pilypas Liutkevičius</p>

Diana Maria Olsson Vilniuje, 2021-ųjų balandį, prieš išvykstant atgal į Malmę. ©Karolis Pilypas Liutkevičius

<p>Žurnalistas Karolis Vyšniauskas ir Diana Maria Olsson interviu metu Vilniuje. ©Karolis Pilypas Liutkevičius</p>

Žurnalistas Karolis Vyšniauskas ir Diana Maria Olsson interviu metu Vilniuje. ©Karolis Pilypas Liutkevičius

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose. RSS tinklo nuoroda yra čia.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.