(Norėdami išgirsti interviu, spauskite aukščiau esantį mygtuką „Play“)
Imti interviu iš Olego Šurajevo yra sudėtingas procesas. Jis kalba daug ir greitai, „kad žmonės nesuprastų, jog nusišneku“. Kiekvieną klausimą jis permąsto bent iš dviejų priešingų požiūrių taškų. Ir jis daug mieliau pasakoja apie savo kūrybinę raišką – humorą („Man humoras nėra būdas perteikti turinį. Man humoras yra pats turinys“), nei apie save patį. Olegas nenori „nuoširdaut“ vien todėl, kad atvirumas dabar tapęs madingu.
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
Ruošdamasi susitikimui Berta Tilmantaitė perklausė ne vieną valandą pokalbių su Olegu ir vis tiek negavo atsakymų į klausimus, kuriuos sau kelia daugelis Olego klausytojų. Pagrindinis, matyt, – iš kur jo vidinė laisvė? Žiūrint „posthumoristinius“ jo kanalo klipus, Olegas atrodo kaip laisviausias žmogus Lietuvoje. Kai žmogiška prigimtis sako, kad reikia vengti diskomforto, jis eina tiesiai ten ir „tikrina matricą“, kurioje mes gyvename. Olego humoras veikia, nes tai – socialinė kritika ir kova už geresnę visuomenę.
Kartu Olegas yra klasikinis komiko pavyzdys – jis sirgo depresija ir buvo priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų. Jis jau trejus metus švarus, išlaisvintą energiją sudeda į darbą ir bėgiojimą, bet, kaip ir kiekvienas priklausomybių turėjęs žmogus, jis žino, kad visada turi likti budrus.
„Man kartais būna labai blogai, – sako jis. – Aš vis bandau, iš naujo atrandu atsakymus, tada tie atsakymai vėl netinka, tada reikia ieškoti naujų. Tai nesibaigianti savirefleksija. Susitaikiau, kad bus tokia kova. Gal ją pralaimėsiu. Bet tikiuosi, kad ne.“
Aukščiau įkėlėme visą interviu. Jį rasite ir visur kitur, kur klausotės NARA podkastų.
