Užsivilkęs baltą chalatą, pasiimi ir širdį

0:00:00
0:00:00
0:00:00

Iš kartos į kartą gydytojai turi nerašytą taisyklę, kad su emocijomis jie turi susitvarkyti patys. Tai gali privesti prie perdegimo ir priklausomybių. Jauni su COVID-19 mirtimis susiduriantys gydytojai siekia tai pakeisti.

(Norėdami išgirsti garso dokumentiką, spauskite aukščiau esantį mygtuką „Play“)

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro apklausos duomenimis, 43 proc. medicinos darbuotojų jau pandemijos pradžioje galvojo apie profesijos keitimą. Praėjusią vasarą sunkų ir vidutinį stresą patyrė pusė visų apklaustų medikų, 43 proc. jų teigė, kad kenčia sunkią ir vidutinę depresiją. Trečdalis jautė nerimą. Apie 23 proc. medikų darbe patiriamai įtampai įveikti rinkosi alkoholį. Pagalbos į specialistus kreipėsi tik 8 proc.

Tokiame emociniame fone savo profesinį kelią pradeda gydytojai-rezidentai. Dalis jų dirbdami su COVID-19 pacientais pirmą kartą susidūrė su mirtimi. Tačiau apie šią temą studijose universitete nekalbama. Šioje NARA tinklalaidės dokumentikoje kalbame su keturiais gydytojais-rezidentais apie jų psichologinę būklę pandemijos metu. Epizodą papildo Bertos Tilmantaitės fotografijos iš Kauno ligoninės Infekcinių ligų COVID-19 skyriaus.

„Niekada anksčiau nebuvo, kad mirtų keturi žmonės per vieną budėjimą. Tai tokį atvejį turėjau dirbdama su COVID-19“, – sako Smiltė Kolevinskaitė, ketvirtų metų anesteziologijos-reanimatologijos gydytoja-rezidentė. ©Karolis Pilypas Liutkevičius
„Niekada anksčiau nebuvo, kad mirtų keturi žmonės per vieną budėjimą. Tai tokį atvejį turėjau dirbdama su COVID-19“, – sako Smiltė Kolevinskaitė, ketvirtų metų anesteziologijos-reanimatologijos gydytoja-rezidentė. ©Karolis Pilypas Liutkevičius
„Kartais aplanko kaltės jausmas. Atrodo, kad ne iš medicininės pusės kažko nedavei, o iš žmogiškos“, – sako Akvilė Gaupšaitė, pirmų metų vidaus ligų gydytoja-rezidentė. ©Karolis Pilypas Liutkevičius
„Kartais aplanko kaltės jausmas. Atrodo, kad ne iš medicininės pusės kažko nedavei, o iš žmogiškos“, – sako Akvilė Gaupšaitė, pirmų metų vidaus ligų gydytoja-rezidentė. ©Karolis Pilypas Liutkevičius

„Tu prie paciento prisiriši kaip prie savo žmogaus. Visomis išgalėmis stengiesi, kad jam pagerėtų. Bet kartais tavo visko neužtenka“

Vilniaus universiteto docentas Eugenijus Laurinaitis sako, kad gydytojai studijų metais turi būti ruošiami neišvengiamam susidūrimui su pacientų mirtimi. ©Mindaugas Drigotas
Vilniaus universiteto docentas Eugenijus Laurinaitis sako, kad gydytojai studijų metais turi būti ruošiami neišvengiamam susidūrimui su pacientų mirtimi. ©Mindaugas Drigotas

„Kai antrame kurse ėjau į vidaus ligų propedeutikos paskaitas, pirmoje paskaitoje buvo pasakyta: „Jūs, kaip gydytojai, rūbinėje palikdami paltą, ten turite palikti ir savo širdį. Apsivelkate baltą chalatą ir jos jau ten nebėra.“ Nežiūrint į tai, kad tai pasakė garbaus amžiaus profesorius, tai yra nesąmonė. Taip negali būti. Mes visada nueisime pas pacientą su savo širdimi. Ir todėl jokia etika nesako „nesusidraugauk su pacientu“. Įvyksta tai, kas įvyksta. Mes negalime tapti mechaniniais robotais be emocijų“, – interviu mums sako Eugenijus Laurinaitis, vienas psichoterapijos pradininkų Lietuvoje.

„Studijų metu įvairiose praktinėse situacijose, seminaruose visi pacientai išgyvena. Bet realybė yra visiškai kitokia“, – sako Karolis Kilčauskas, antrų metų skubiosios medicinos gydytojas-rezidentas. ©Severina Venckutė
„Studijų metu įvairiose praktinėse situacijose, seminaruose visi pacientai išgyvena. Bet realybė yra visiškai kitokia“, – sako Karolis Kilčauskas, antrų metų skubiosios medicinos gydytojas-rezidentas. ©Severina Venckutė
„Gaila, kad tokia patirtis apskritai reikalinga mums, bet aš manau, kad reikia stengtis kuo daugiau pasiimti iš jos“, – sako Marius Ogenskas, pirmų metų infekcinių ligų gydytojas-rezidentas. ©Berta Tilmantaitė
„Gaila, kad tokia patirtis apskritai reikalinga mums, bet aš manau, kad reikia stengtis kuo daugiau pasiimti iš jos“, – sako Marius Ogenskas, pirmų metų infekcinių ligų gydytojas-rezidentas. ©Berta Tilmantaitė
Marius rengiasi budėjimui Kauno ligoninės Infekcinių ligų COVID-19 skyriuje. ©Berta Tilmantaitė
Marius rengiasi budėjimui Kauno ligoninės Infekcinių ligų COVID-19 skyriuje. ©Berta Tilmantaitė
Marius matuoja paciento kraujo įsotinimą deguonimi. Dėl nusilpusių plaučių suprastėjęs deguonies įsisavinimas yra pagrindinė problema, su kuria susiduria COVID-19 pacientai. ©Berta Tilmantaitė
Marius matuoja paciento kraujo įsotinimą deguonimi. Dėl nusilpusių plaučių suprastėjęs deguonies įsisavinimas yra pagrindinė problema, su kuria susiduria COVID-19 pacientai. ©Berta Tilmantaitė
Negerėjant paciento būklei, gydytojai ruošiasi jį perkelti į reanimacijos skyrių. ©Berta Tilmantaitė
Negerėjant paciento būklei, gydytojai ruošiasi jį perkelti į reanimacijos skyrių. ©Berta Tilmantaitė
Marius ima pacientės kraują tyrimams. ©Berta Tilmantaitė
Marius ima pacientės kraują tyrimams. ©Berta Tilmantaitė
Susirinkęs visus būtinus aparatus, Marius pradeda pacientų vizitaciją. ©Berta Tilmantaitė
Susirinkęs visus būtinus aparatus, Marius pradeda pacientų vizitaciją. ©Berta Tilmantaitė
Pacientų būklės patikrinimą jis pradeda nuo sunkiausių pacientų. ©Berta Tilmantaitė
Pacientų būklės patikrinimą jis pradeda nuo sunkiausių pacientų. ©Berta Tilmantaitė
Reklama
Marius matuoja pacientei kraujospūdį. ©Berta Tilmantaitė
Marius matuoja pacientei kraujospūdį. ©Berta Tilmantaitė
Slaugytoja ruošia vaistus pacientams. ©Berta Tilmantaitė
Slaugytoja ruošia vaistus pacientams. ©Berta Tilmantaitė
Pagerėjus būklei, dvi pacientės pirmą kartą po pertraukos geria kavą. ©Berta Tilmantaitė
Pagerėjus būklei, dvi pacientės pirmą kartą po pertraukos geria kavą. ©Berta Tilmantaitė
Pacientams po palatas išvežiojama vakarienė. ©Berta Tilmantaitė
Pacientams po palatas išvežiojama vakarienė. ©Berta Tilmantaitė
Marius pro langelį stebi sunkiausią skyriaus pacientę ir telefonu kalbasi su gydytoja apie jos tolesnį gydymą. ©Berta Tilmantaitė
Marius pro langelį stebi sunkiausią skyriaus pacientę ir telefonu kalbasi su gydytoja apie jos tolesnį gydymą. ©Berta Tilmantaitė

Dokumentikos paleidimo dieną, iš viso nuo COVID-19 infekcijos Lietuvoje mirė 3,916 žmonių. Vidutiniškai po devynis per dieną nuo pirmojo diagnozuoto paciento praėjusių metų vasario pabaigoje.

Pandemijos metu startavo pagalbos linija medicinos darbuotojams MEDO. Čia medikai gali gauti nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą. Iš pradžių linijoje laukė virš 100 psichologų, į kuriuos per pirmas savaites kreipėsi tik apie 10 gydytojų.

Dabar besikreipiančių skaičius auga. Gydytojai pamažu supranta kad, cituojant skirtinguose interviu išsakytą tą pačią rezidentės Smiltės Kolevinskaitės ir psichiatro Eugenijaus Laurinaičio mintį: „Norėdami padėti žmonėms, pirmiausia mes turime patys padėti sau.“

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Dėkojame Kauno ligoninės infekcinių ligų COVID-19 skyriaus vedėjai Estelai Tamašauskienei ir ligoninės vyriausiajam komunikacijos specialistui Sauliui Tvirbutui už leidimą dokumentuoti gydytojų darbą.

Taip pat dėkojame Kristinai Norvainytei iš Jaunųjų gydytojų asociacijos, kuri pirmoji mus informavo apie šią temą, ir gydytojui-rezidentui Erikui Vasiliauskui už pagalbą ieškant pašnekovų.

Epizode skamba Vitalijos Glovackytės kompozicijos „We Are For a While“ ištraukos.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose. RSS tinklo nuoroda yra čia.

Dalintis NARA tinklalaidėmis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.