Ieškoti meno jungčių su bendruomene
Prieš kelerius metus landžiojau Prienų regioninės spaudos archyvuose. Viename iš 2015 m. leidinių atradau mažą plotelį, paskirtą Ugandai. „Potvynis Ugandoje nusinešė ... gyvybių“. Tiek tuomet apie šią šalį ir žinojau. Vėliau, kai nusprendėme su projektu „Afrika nėra šalis“ keliauti į Ugandą, pradėjau daugiau domėtis šia valstybe ir vietos kultūra.
Ką žinome apie Rytų Afrikos, Ugandos kultūras? Man pirmiausia iškyla mokykloje paliestos ir Vakarų žiniasklaidos paaštrintos mintys apie vietines gentis ir ritualus. Dalis to yra tiesa, nes Ugandą sudaro penkios karalystės ir virš penkiasdešimt genčių su savomis kultūrinėmis tradicijomis. Tai svarbu suprasti ir kalbant apie šiuolaikinę Ugandos kultūrą, nes etnotradicijos jai suteikė stiprų pagrindą.
Šiuolaikinis menas yra universali kalba, kuri vienija visas pasaulio šalis. Menininkai visame pasaulyje lyg veidrodžiai atspindi vietos problemas ir įkvepia pokyčiams, todėl Ugandos šiuolaikiniai kūrėjai, kurie savo darbus pristato svarbiausiose meno mugėse, gali būti aktualūs ir Lietuvoje, o jų istorijos atrodyti artimos.
Ši grafinė istorija yra lyg istorijos „Ritmas kraujyje esantis“ tęsinys, kuriame toliau plėtoju meno temą. Tačiau dabar kalbu vien apie šių laikų meną ir tik su dabar gyvenančiais menininkais iš Rytų Afrikos. Kelionės metu sutikti dailininkai – tapytojas Emmie Nume, grafikė Mona Taha, skulptorius Richard Atugonza ir skaitmeninio meno kūrėja Charlene Komuntale – grafinėje istorijoje atgimė pagrindiniais veikėjais ir tapo šiuolaikinio meno vedliais sostinėje Kampaloje. Ten esančios galerijos „Afriart“ įkūrėjas Daudi Karungi ir menotyrininkė Lara Buchmann papasakojo galerijos istoriją ir vietinių ryšį su menu. Įrašų kompanijos „Nyege Nyege“ viloje – eksperimentinės muzikos kūrėjų rezidencijoje – jos bendraįkūrėjas Arlen Dilsizian kartu su muzikos autoriais Kabeaushé ir Rey Sapienz pristatė vienu svarbiausių renginių Afrikoje laikomą festivalį „Nyege Nyege“. Taip pat supažindino su kompanijos leidžiamais popmuzikos, repo, elektronikos sintezės su tradiciniais vietos žanrais (kidandali) kūriniais. Visų kūrėjų išsakytos mintys tapo dalimi mano pieštos istorijos.
Šiuo pasakojimu siekiu žiūrovą panardinti į virtualią Kampalą, apsilankant svarbiose Rytų Afrikos menui vietose ir paversti savotišku kultūriniu imtuvu, taip atrandant bendras jungtis tarp Lietuvos ir Ugandos.
Sutiktų muzikos kūrėjų ir atlikėjų paprašiau parekomenduoti „Nyege Nyege“ kolektyvo sukurtų kūrinių, iš kurių vėliau sudariau „Spotify“ playlistą:
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
Arnas Rasimavičius yra Prienų „Žiburio“ gimnazijos abiturientas. Su publikacija „Nuo Picasso iki Kanye Westo. Trumpa Afrikos meno įtakos ir nusavinimo istorija“ jis tapo moksleivių konkurso „Afrika nėra šalis“ vienu iš nugalėtojų. Kartu su NARA bei „AfriKo“ komanda Arnas 2021-ųjų rudenį vyko į Ugandą, iš kurios parveržė šį žurnalistinį pasakojimą.
