Išgirskite interviu paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykite podkastų programėlėse:

„Aš vis labiau norėjau ieškoti savo balso ir vis mažiau – būti „rašto aiškintoja“, tendencijų prognozuotoja“, – interviu sako Eglė E. Murauskaitė, 10 metų dirbusi Marylando universiteto vyr. mokslininke tyrusia globalaus saugumo temas ir reguliariai kalbėjusi jomis Lietuvos žiniasklaidai.

Eglė savo naują balsą rado apžvelgdama meno parodas ir rašydama poeziją – jos eilėraščiai per pastaruosius metus publikuoti lietuvių-ukrainiečių poezijos rinktinėje „Liepsnos“, Vokietijos poezijos žurnale „Pigeon Publishing“, Budapešto „Panel magazine“, „Šiaurės Atėnuose“, „Metuose“, „Poezijos pavasario“ almanache ir kitur. Ją dominančios temos – kūnas, gamta, religija, pažeidžiamumas ir pažeidžiamos visuomenės grupės – dabar įgauna naujus namus.

„[Mane] veža žodžiai. Net ir kai rašydavau kaip mokslininkė, niekada nebuvau iš tų žmonių, kurie rymo prie tuščio lapo, pešioja plaukus ir grąžo rankas“, – tęsia Eglė. „Mane džiugina tinkamų žodžių radimas – ypač lietuvių kalba, kurią man grįžus į Lietuvą šiek tiek užtruko vėl prisijaukinti.“

Šis interviu kartu yra ir refleksija apie kultūrinį lauką, kuris ne visada laukia naujų balsų ir kuriame egzistuoja panašūs galios žaidimai kaip ir kituose laukuose, kuriems šis tarsi turėtų oponuoti. Įrašo viduryje pasidalinome Eglės kalba pasakyta Kovo 8-osios moterų solidarumo eitynėse Vilniuje ir ją sekusiu eilėraščiu. Abu šie kūriniai viešai kėlė galios piktnaudžiavimo klausimą LGBTQ+ bendruomenėje.

Eglės E. Murauskaitės meno kritikos tekstus kas mėnesį skaitykite NARA-oje, jos autorinėje skiltyje „Kraštinė“. Pirmieji trys tekstai analizuoja kolonializmo diskursą Lietuvos meno lauke, apžvelgia parodą apie vaikystę sovietinėje Lietuvoje ir poezijos forma analizuoja parodą apie Lietuvos romų bendruomenės gyvenimą.

Su Egle Elena Murauskaite kalbasi Karolis Vyšniauskas.