Iš Kyjivo kilusi jauna Twerk ir High-Heels šokio mokytoja Yulia Lietuvoje gyvena jau porą metų. Kaip ji pati pasakoja, Lietuvą pamilo, kai mokėsi Šiauliuose pagal Erasmus+ programą. Šiandien mergina turi savo šokių studiją Vilniuje ir kuria savo ateitį čia.
Tai, kad ji nusprendė įsikurti Lietuvoje, tapo išsigelbėjimu jos šeimai – mamai Elenai, seseriai Soniai ir močiutei Liubov – Ukrainoje prasidėjus karui. Yulia padėjo moterims kartu su šuneliu Snoop Dog atvykti į Lietuvą, jas apgyvendino ir visapusiškai jomis rūpinosi. Tačiau po mėnesio Lietuvoje, Elenai paskambino iš darbo ir paprašė sugrįžti į Kyjivą. Taigi, visos trys moterys ir Snoop Dog grįžo į Ukrainą, Lietuvoje Yulia liko viena.
Joel į Lietuvą atvyko iš Kamerūno. Pirmiausia jis keliavo į Baltarusiją, ten, kaip pasakojam kurį laiką gyveno ir mokėsi, tačiau galiausiai nusprendė kirsti sieną į Lietuvą. Čia jis buvo apgyvendintas viename iš pabėgėlių centrų – senoje mokykloje Vydeniuose, Varėnos rajone. Nuotraukoje jis vilki marškinėlius, kuriuos rado tarp pabėgėlių centrams žmonių paaukotų drabužių.
Klausyti epizodo „Iššūkis žmogiškumui“ ČIA.
Hivi yra trylika metų. Ji gimė ir iki praeitų metų gyveno iš Kurdistane, Irake. Į Lietuvą ji atvyko su savo tėvais ir dėdės šeima. Kol gyveno Kurdistane, Hivi lankė tarptautinę mokyklą. Mokytis ji labai mėgo, o viena iš jos svajonių yra užaugus tapti mokslininke. Savo mokykloje ji išmoko labai gerai kalbėti angliškai. Lietuvoje ji gyvena migrantų registracijos centre Pabradėje ir kol kas čia turi galimybę lankyti tik lietuvių kalbos pamokas. Likusių mokyklos dalykų Hivi mokytis dar negali.
Tačiau Hivi daug laisvo laiko neturi. Ji migrantų centre sulaikytiems žmonėms kasdien padeda susišnekėti tarpusavyje, su socialiniais darbuotojais, nevyriausybinėmis organizacijomis, apsaugos darbuotojais ir pasieniečiais. Nedaug migrantų moka anglų ar rusų kalbas. Tad Hivi pagalba jiems labai reikalinga. Nors vertėjauti Hivi mėgsta, tačiau toks darbas ją vis tiek vargina. Laisvalaikiu ji labai mėgsta klausytis K-pop muzikos, o Pietų Korėjos grupė BTS yra jos mėgstamiausi atlikėjai. Hivi ir jos šeima yra religingi, todėl dalį dienos laiko mergina dar skiria ir kasdienėms maldoms.
Klausyti epizodo „Language Shouldn't Be a Curse, It Should Be a Blessing“ ČIA.
Abdullah užaugo Afganistane. Lietuvoje gyvena jau tris su puse metų. Savamokslis gitaristas, Abdullah šiuo instrumentu groja daugiau kaip 7 metus ir yra „Uphill 7“ grupės vokalistas bei gitaristas.
Muziką Abdullah mato kaip įsivaizduojamą, malonų pasaulį, kurį susikuri savo galvoje jos klausydamasis ar ją kurdamas. Tai viena iš priežasčių, kodėl jis užsiima muzikine veikla.
Abdullah šeima ir giminės gyvena Jungtinėje Karalystėje. Jis tikisi kada nors su jais susitikti.
Žiūrėti fotoistoriją „Muzika – kaip priešnuodis absurdui“ ČIA.
Navadharshan yra kilęs iš Šri Lankos, Lietuvoje gyvena 4 metus. Gimtąją šalį jam palikti teko dėl to, jog jo darbas buvo susijęs su per pilietinį karą dingusių žmonių paieška. Navadharshan sako, kad tokia veikla užsiimti korumpuotos valdžios akivaizdoje buvo pernelyg pavojinga.
Šiuo metu Navadharshan gyvena Pabradėje, kurią jau vadina namais. Jo planuose yra nedidelio Šri Lankietiško restorano atidarymas ir muzikos kūryba su „Uphill 7“ grupe, kurioje jis užima padedančiojo vokalisto rolę.
Žiūrėti fotoistoriją „Muzika – kaip priešnuodis absurdui“ ČIA.
Ana Baronas de Zavadzkas į Lietuvą atvyko 2020 metų rugpjūtį. Ana gimė 1955 metais, ji – Venesuelos lietuvė. Jos seneliai – lietuviai, gyvenę Kaune, senelis priklausė šauliams. Todėl prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir sovietams įžengus į Lietuvą, buvo priversti bėgti iš šalies, nes būtų ištremti į Sibirą. Taip jie atsidūrė Venesueloje.
12 paskutinių metų Venesueloje kartu su Lietuvos konsulatu Ana dirbo vertėja. Tačiau vyro sveikatai blogėjant, moteris priėmė sprendimą bandyti išvykti į Lietuvą. Susitvarkius dokumentus ir gavus pasus, šeimai pavyko – moteris čia atvyko su savo sūnumi ir vyru, tačiau po pusmečio jis mirė.
Šiuo metu Ana nuomojasi butą Kaune ir savanoriškai padeda kitiems venesualiečiams, turintiems lietuviškas šaknis, tvarkytis dokumentus, kad šie galėtų atvykti į Lietuvą. Susirasti darbą, kai esi senjoras, net ir puikiai lietuviškai kalbančiai Anai, yra sudėtinga.
Kiek daugiau nei po metų į Lietuvą atskrido ir jos brolis Antanas (Antonio) su savo žmona. Nemaža dalis Venesuelos lietuvių renkasi sekmadienio mišiose Kaune, kurios vyksta ispanų kalba. Čia Ana visus pažįsta ir bendrauja po mišių, aptaria jiems rūpimus klausimus. Dažniausias jų – kaip į Lietuvą atkeliauti jų giminėms, likusiems Venesueloje. Moteris svajoja, kad kai Lietuvoje bus dar daugiau Venesuelos lietuvių, galės dirbti vertėja, verčiančia iš ispanų kalbos į lietuvių, arba atvirkščiai.
Žiūrėti video pasakojimą „Kai Venesuela sutelpa į tris lagaminus“ ČIA.
Cyrille kartu su Drauge į Lietuvą per Baltarusiją atkeliavo iš Togo. Jie abu buvo apgyvendinti Vydenių mokykloje įrengtame pabėgėlių centre. Kadangi labai mėgsta krepšinį, Cyrille daugiausia laiko leidžia mokyklos sporto salėje, kur kartu su kitais arba vienas žaidžia mėto į krepšį.
Tekstą „Mes giname Lietuvos sieną. O kas apgins Lietuvos sielą?“ galite skaityti ČIA.
Salah Lietuvoje gyvena nuo 2021 metų rudens. Jis yra baigęs anglų filologiją ir į Lietuvą atvyko dirbti vertėju žodžiu migrantų sulaikymo centruose. Salah į anglų kalbą verčia iš kurdų ir arabų kalbų. Iki šiol jis gyveno Graikijoje, į kurią atvyko prieš kelis metus. Salah buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Tačiau Graikijoje Salah buvo sunku rasti darbo pagal savo specialybę, tad be vertėjavimo jis dar dirbo ir kavinėje. Jis dėjo daug pastangų, kad integruotųsi į visuomenę ir apsigyventų tokiame miesto rajone, kur gyvena daugiau vietinių graikų, o ne tik imigrantų bendruomenė.
Klausyti epizodo „Language Shouldn't Be a Curse, It Should Be a Blessing“ ČIA.
Peri yra kurdų filologas ir režisierius, gyvenantis Škotijoje. Peri į Europą atvyko kaip karo pabėgėlis po to, kai regionas, kuriame jis gyveno buvo atakuotas cheminiu ginklu per Irako–Irano karą. Tai buvo 1988 metais. Tad Peri buvo vienas ankstesnių pabėgėlių Škotijoje. Tuo metu visuomenė buvo labai atvira ir norėjo priimti nuo konfliktų kitose šalyse besigelbėjančius žmones.
Šiuo metu Peri dirba vertėju iš kurdų ir arabų kalbų į anglų kalbą. Taip jis padeda naujai atvykstantiems mirgantams ir vietiniams susikalbėti. Iš viso Peri laisvai kalba 7 kalbomis, viena jų – naujoji aramėjų kalba, kuria tešneka apie 450 000 žmonių pasaulyje. Peri dažniausiai verčia žodžiu. Tad jo darbo vieta paprastai yra migrantų registracijos, integracijos centrai, ligoninės, švietimo įstaigos, teismai. Peri taip pat rengia integracijos mokymus naujai į Škotiją atvykusiems imigrantams. Lietuvoje jis dirbo kelis mėnesius, kad padėtų susikalbėti tik kurdiškai ar arabiškai kalbantiems pabėgėliams kol Lietuvoje stinga vertėjų iš šių kalbų.
Klausyti epizodo „Language Shouldn't Be a Curse, It Should Be a Blessing“ ČIA.
Režisieriaus Doug Aubrey filmą apie Peri pavadinimu „Kurdi“ galite pamatyti ČIA.
Honoré dirbo ir studijavo Toge, tačiau ėmus dalyvauti studentų rengtuose protestuose prieš 50 metų valstybei vadovaujantį tėvo ir sūnaus duetą, Honoré buvo areštuotas policijos. Per pasipriešinimą valdžiai neteko penkių šeimos narių ir kelių draugų, tad nusprendė bėgti iš Togo per kaimyninę Ganą, o vėliau Baltarusiją ir Lietuvą.
Lietuvoje Honoré gyvena jau 8 mėnesius, visi jie praleisti Pabradės Užsieniečių Registracijos Centre. Čia jis aktyviai dalyvauja edukatoriaus Gajaus Milkeraičio rengiamuose muzikiniuose susitikimuose. Honoré dar gyvendamas Toge užsiėmė muzikine veikla – dainavo chore, grojo būgnais. Sako, kad tai geras būdas dalintis mintimis su kitais ir atrasti ramybę su savimi.
Žiūrėti fotoistoriją „Muzika – kaip priešnuodis absurdui“ ČIA.
