Tai yra penktasis interviu iš ciklo „Ir mes iš Vilniaus“. Išgirskite paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės podkastų programėlėse žemiau:
Žydų bendruomenė Lietuvoje šiandien nedidelė – skirtingais skaičiavimais, nuo 2 iki 4 tūkstančių žmonių. Daniel, Efim ir Natan, kaip ir praktiškai visi Lietuvos žydai, yra praradę artimųjų Holokausto metu: jų senelis buvo išgelbėtas evakuojantis į Rytus (pamatykite NARA videodokumentiką apie jį, pirmąjį ir vienintelį žydą dekaną Lietuvos universitetų istorijoje), bet prosenelio jie niekada nepamatė. Kiti jų šeimos nariai nuo nacių pabėgo į Vidurio Aziją, o grįžę į Lietuvą savo namuose rado gyvenančius kitus žmones.
Broliai tiki, kad tas laikmetis liko istorijoje ir lai ten pasilieka. „Aš nejaučiu poreikio, kad kažkas man Lietuvoje pasakytų, kad „mano senelis kažką blogo padarė ir aš jaučiuosi kaltas dėl to“. Ne apie tai čia“, – sako Natan, Vilniaus finansinių technologijų kompanijos „Kernolab“ bendraįkūrėjas.
„Tai, kas buvo, vyko tam tikram kontekste, prie tam tikros situacijos. Dabar yra visai kitokios situacijos ir žmonių mąstymas yra visai kitoks. Norėčiau tikėti, kad prie dabartinės visuomenės kolektyvinės sąmonės tai yra neįmanoma.“
Broliui antrina Efim Hiterer, turintis ilgametę patirtį nekilnojamo turto srityje: „Manau, kad kalbam ne apie asmeninės kaltės pripažinimą, o apie kolektyvinį faktų suvienodinimą kaip pirmą žingsnį.“
Šis kolektyvinis istorijos faktų suvienodinimas atvertų duris ir naujam žodynui, ir naujiems Lietuvos herojams.
„Svarbu, kokius žodžius naudojame kalbėdami apie multikultūriškumą Lietuvoje. Man yra smalsu, ar Lietuvoje gyvena daug skirtingų tautų – ar daug skirtingų etninių grupių sudaro vieną tautą? Kaip formuojamas identitetas – ar lietuvių tauta yra baltų genai? Ar Lietuvos lenkai, Lietuvos rusai, Lietuvos žydai irgi yra Lietuvos kaip visuomenės dalis? Ar mes sakome „kitataučiai“, ar mes sakome „bendrapiliečiai“?“, – klausia Daniel Hiterer, edukatorius Cornellio universitete Niujorke, „Ir mes iš Vilniaus“ projekto bendraautorius.
„Jeigu mes sakytume „bendrapiliečiai“ daugiau nei sakytume „kitataučiai“, tai tada kyla klausimas, ar mes galim rinktis mūsų tautos didvyrius, kurie būtų iš skirtingų etninių grupių?“, – tęsia Daniel. „Jeigu Lietuva priimtų žydus kaip bendrapiliečius labiau nei kaip kitataučius, gal ir Abraomas Suckeveris (jidiš kalba rašęs Vilniaus poetas, vienas neginkluoto žydų pasipriešinimo Vilniaus gete vedlių – red.) būtų Lietuvos didvyris. Kažkas, ko jis nesulaukė pats, bet gal sulauktų jo palikuonys.“
„Man yra smalsu, ar Lietuvoje gyvena daug skirtingų tautų – ar daug skirtingų etninių grupių sudaro vieną tautą?“
Su pašnekovais kalbasi NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Išgirskite visą pokalbį įraše žemiau ir pasidalinkite savo mintimis apie šį ir kitus projekto interviu adresu nara@nara.lt. Projekto interviu greitai nuguls ir atskirame projekto tinklalapyje NARA erdvėje, tęsdami pokalbį apie Lietuvos visuomenę šiandien ir Lietuvos žydų rolę joje.
Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA rengia tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Išgirskite ankstesnius serijos interviu: su Naomi Koc, Ani Gandžumian, Miša Skalskiu ir Marku Libermanu. Šiuos epizodus rengėme kartu su Vilniaus moksleivių komanda.
Rengiant šią seriją, karo veiksmai Izraelyje, Palestinoje ir Libane pasiekė naują destrukcijos lygį, atsiliepdami tiek Lietuvoje gyvenantiems žydams, tiek arabams. Tai neišvengiamai tapo dalies pokalbių tema. Kviečiame skaityti ir klausyti NARA publikacijas apie padėtį Vidurio Rytuose lietuvių ir anglų kalbomis.
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai: