„Aš jaučiuosi nematomas.“ Trijų kurjerių istorijos

Pandemijos metu kurjerius sutinkame dažniau nei tėvus ir draugus. O kaip kurjeriai jaučiasi sutikę mus? Siekdamas perduoti žiūrovams, ką reiškia „dirbti programėlei“, NARA videografas Mindaugas Drigotas mėnesį praleido su trimis maistą išvežiojančiais kurjeriais – Linu, Ramute ir Dovydu. Videoistoriją pateikiame aukščiau – pamatyti ją galite paspaudę „Play“.

O žemiau esančiame tekste Mindaugas reflektuoja, kaip kūrė videopasakojimą, ir pateikia „Wolt“, „Bolt Food“ ir Kurjerių asociacijos atstovų susidūrimą, kurio metu buvo siekiama apginti lig šiol Lietuvoje neegzistavusios profesijos atstovų teises.

Kai greitųjų paslaugų sektorius (angl. gig-economy) tik pradėjo formuotis, buvo sakoma, kad jis suteiks darbuotojams laisvę rinktis: kada dirbti, kiek dirbti, kaip dirbti. Tačiau šis modelis turi savo kainą. Pagal jį, tu teiki paslaugą kaip „verslo partneris“, o ne kaip darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir saugomas darbdavio įsipareigojimų. Tad jeigu veždamas maistą nukrenti nuo dviračio ir susitrenki galvą, kaip nutiko Dovydui, tai – tavo paties problema.

Norėdamas patyrinėti kurjerių gyvenimą giliau, po Kauną dviračiu myniau su Linu, o su Ramute važinėjau po naktinį Vilnių, penktą ryto priiminėdamas užsakymus iš „McDonalds“. Su Dovydu kalbėjomės jo virtuvėje – jau tris savaites dirbti jis negali, nes dirbdamas patyrė kelio traumą: leidžiantis nuo kalno, kurjerio maisto dėžė jį išbalansavo ir jis nukrito nuo dviračio.

Didelė informacijos dalis į videopasakojimą netilpo, tačiau noriu ja pasidalinti. Pavyzdžiui, kaip kurjerių problemas sprendžia kurjerių „verslo partneriai“ – „Bolt Food“ ir „Wolt“ platformos, bei kodėl dalis kurjerių nusprendė, kad to nepakanka, ir įkūrė Kurjerių asociaciją.

Kiekvieną dieną Dovydas sportuoja lauke arba namuose. Judėjimas dviračiu ir fizinė veikla padeda Dovydui numalšinti ar bent kiek sumažinti ankilozinio spondilito sukeliamus nugaros skausmus.
Kiekvieną dieną Dovydas sportuoja lauke arba namuose. Judėjimas dviračiu ir fizinė veikla padeda Dovydui numalšinti ar bent kiek sumažinti ankilozinio spondilito sukeliamus nugaros skausmus.
Ramutei labiausiai patinka dirbti naktį, nes tuo metu pakyla maisto pristatymo tarifai, yra mažiau triukšmo, automobilių, o ir Vilnius atsiskleidžia visiškai kitomis spalvomis.
Ramutei labiausiai patinka dirbti naktį, nes tuo metu pakyla maisto pristatymo tarifai, yra mažiau triukšmo, automobilių, o ir Vilnius atsiskleidžia visiškai kitomis spalvomis.
Kurjeris Linas Kauno centre. Kaip jis sako, miestas puikiai išplanuotas ir patogus – dažniausiai visi užsakymai vyksta centre, kuris nėra labai kalvotas, o atstumai jame trumpi.
Kurjeris Linas Kauno centre. Kaip jis sako, miestas puikiai išplanuotas ir patogus – dažniausiai visi užsakymai vyksta centre, kuris nėra labai kalvotas, o atstumai jame trumpi.

Maisto kurjerių paslaugų spektras Lietuvoje platus: nuo minėtųjų „Wolt“ ir „Bolt Food“ iki „Lėkštė.lt“, „ZitiCity“ (jie gabena tiek maistą, tiek gėles ar elektroniką) ir dabar jau bankrutavusio „Foodout.lt“. Visgi toliau kalbėsiu apie „Wolt“ ir „Bolt Food“ – dvi didžiausias maisto pristatymo platformas, kuriose kurjerių dirba daugiausia.

„Wolt“, Suomijos įmonė, savo veiklą Lietuvoje pradėjo 2017 m. rudenį. Lietuva jai buvo viena pirmųjų rinkų už Skandinavijos ribų. Tuo metu bazinis tarifas (minimali suma, kurią įvykdęs užsakymą gauna maisto kurjeris) buvo 1,3 euro. Dabar – 3 eurai. Kurjeris užsidirba papildomai, jei: užsakymus veža piko valandomis, prastomis oro sąlygoms, jeigu turi važiuoti ilgesnį atstumą ir t. t.

2013-aisiais Estijoje įkurta, dabar 35-iose šalyse veikianti „Bolt“ iš pradžių startavo kaip taksi įmonė, bet pamažu konvertavosi į pavėžėtojų verslą (skirtumas tas, kad pavėžėtoju gali būti kiekvienas, turintis vairuotojo pažymėjimą, o norint būti profesionaliu taksistu, turi įdarbinti taksi įmonė). Tada įmonė praplėtė paslaugų spektrą – pradėjo nuomoti paspirtukus, o galiausiai, 2019 m., pradėjo vystyti maisto pristatymo paslaugą „Bolt Food“. Tik pradėjus veiklą, bazinis tarifas buvo didesnis nei konkurentų – 5 eurai už užsakymo pristatymą. Bet toks jis laikėsi tik apie mėnesį. Pasak Ruslano Savičiaus, „Bolt Food“ vadovo Baltijos šalyse ir Švedijoje, vėliau „prasidėjo optimizacija“, ir bazinis tarifas sumažėjo. „Optimizuoti [reikėjo] dėl rinkos standarto, kurį „Wolt“ jau buvo įdiegęs“, – sako vadovas. Darbuotojams tai reiškė staigų ir neplanuotą atlygio sumažėjimą.

Reklama

Šiuo metu „Wolt“ platformoje Lietuvoje dirba apie 2,5 tūkst. kurjerių – tokią informaciją suteikia Julius Kalvaitis, „Wolt“ operacijų vadovas. „Bolt Food“ platforma tikslaus kurjerių skaičiaus neatskleidžia, bet teigia, kad jų dirba nuo 5 iki 10 tūkst. Į šiuos skaičius įtraukiami nors vieną užsakymą per mėnesį atlikę kurjeriai. Abi platformos veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. „Bolt Food“ veikia ir Alytuje.

Norėdamas tapti kurjeriu, turi laukti eilėje. „Bolt Food“ eilėje, jų atstovo teigimu, šiuo metu laukia iki tūkstančio žmonių. „Wolt“ eilėje, jų atstovo teigimu – net iki 8 tūkst.

Abi platformos su darbuotojais sudaro paslaugų teikimo sutartį, o atlyginimą jiems moka pagal individualios veiklos pažymą, pavyzdžiui, kaip laisvai samdomiems menininkams. Kurjeris traktuojamas kaip individualus verslininkas. Jo atsakomybė yra susimokėti mokesčius, atsidėti pinigų atostogoms, apsidrausti, pasirūpinti darbo technika, pavyzdžiui, dviračiu.

„Šitas modelis atkeliauja iš senų laikų, iš „Uber“ (pavėžėjimo paslaugų įmonė, beveik panaikinusi senąjį taksi darbo modelį – red.). Kai jie startavo, jie implementavo tokį modelį. Tikriausiai būtų per didelė našta įdarbinti 500–1000 kurjerių. Vienas dalykas – mokestinė našta, bet kitas – rasti tokį kiekį žmonių, kurie jungtųsi pagal nustatytą grafiką. Tai, vėlgi, papildomi resursai“, – įmonės poziciją išsakė vienas „Bolt Food“ vadovų Ruslanas Savičius.

„Wolt“ atstovas Julius Kalvaitis pripažįsta, kad šis verslo modelis nėra idealus darbuotojams, nes kurjeriai neturi socialinių garantijų, kurias turėtų, jeigu dirbtų pagal darbo sutartį.

Linas perrenka priekinę dviračio stebulę. Su draugu Gediminu jie įkūrė dviračių dirbtuves, tad kol nebūna maisto užsakymų, dažniausiai laiką leidžia tvarkydami dviračius. Šią vietą jie nori pritaikyti ne tik dviračiams taisyti, bet ir pailsėti bei savo patirtimi pasidalinti norintiems kurjeriams.
Linas perrenka priekinę dviračio stebulę. Su draugu Gediminu jie įkūrė dviračių dirbtuves, tad kol nebūna maisto užsakymų, dažniausiai laiką leidžia tvarkydami dviračius. Šią vietą jie nori pritaikyti ne tik dviračiams taisyti, bet ir pailsėti bei savo patirtimi pasidalinti norintiems kurjeriams.
Dovydas laukia sąskaitos už jo dviračio taisymą. Praėjus vos porai darbo dienų, dviratis sugedo. Taisymas atsieis virš 20 eurų, tad didelė šiandienos uždarbio dalis taps neplanuotomis išlaidomis.
Dovydas laukia sąskaitos už jo dviračio taisymą. Praėjus vos porai darbo dienų, dviratis sugedo. Taisymas atsieis virš 20 eurų, tad didelė šiandienos uždarbio dalis taps neplanuotomis išlaidomis.

„Tai yra vienas didžiausių minusų, – sako jis. – Iš kitos pusės, jeigu veikla būtų vykdoma pagal darbo sutartį, atsirastų kitų problemų – mes turėtume turėti viršininkus, kurie nurodinėtų kurjeriams, kada jie turi prisijungti, nustatytų jiems pamainą, nekreiptų dėmesio į jų asmeninį užimtumą. Taip, tu turėsi visas socialines garantijas, bet būsi reguliuojamas pagal darbo sutartį. Mes stengiamės užtikrinti pasirinkimų laisvę.“

Nė viena šių kompanijų savo darbuotojų nedraudžia. Kai Dovydas du kartus patyrė rimtas traumas, – vieną – dirbdamas „Wolt“, kitą – „Bolt Food“, – šios kompanijos „supportas“ (taip kurjeriai vadina budintįjį, pagalbą teikiantį darbutoją) tik atsiuntė liūdną emoji.

„Bolt Food“ atstovas Ruslanas Savičius, paklaustas apie šį atvejį, pripažįsta, kad klaidų buvo padaryta, ir kad dabar platformos klientų aptarnavimo centras (angl. support) į tokius atvejus reaguotų visiškai kitaip. Kaip? Jeigu centras gauna žinią, kad jų platformoje dirbantis kurjeris patyrė rimtą traumą, ši medžiaga perduodama įmonės „Bolt“ vadovui Lietuvoje Andriui Pacevičiui, ir tam tikrais atvejais yra svarstoma apie kažkokią pagalbą kurjeriui, finansinę kompensaciją. Pasiteiravus, ar tokių atvejų buvo, pavyzdžiui, šią žiemą, pašnekovas užtikrino, kad tokių rimtų atvejų šią žiemą nepasitaikė.

Tiesa, plintant koronavirusui, „Wolt“ pradėjo Kurjerių partnerių pagalbos programą – pradėjo kompensuoti dalį kurjerių atlyginimo, jeigu šie darbo metu užsikrėtė COVID-19 arba dėl kontakto buvo priversti būti saviizoliacijoje ir negalėjo dirbti. Nuo praėjusių metų kovo šia paslauga pasinaudojo 80 „Wolt“ kurjerių.

„Bolt Food“, reaguodama į COVID-19, siūlo galimybę kurjeriams pigiau taisyti savo automobilius, nusipirkti detalių mažesnėmis kainomis ar įsigyti mobiliojo ryšio planą geresnėmis sąlygomis iš jų partnerių.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Prisidėti

2020 m. liepą „Bolt Food“ sumažino tarifą nuo 3 iki 2,8 euro. Kaip kompensaciją, įmonė padidino įkainį už darbą piko metu – nuo 3,5 iki 3,7 euro.

Po poros dienų, liepos 15-ąją, buvo surengtas pirmasis Lietuvoje gig economy darbuotojų streikas – Vilniuje, Katedros aikštėje, susirinko apie 80 „Bolt Food“ maisto kurjerių. Jie protestavo dėl pakeistų tarifų, nes šiuo klausimu įmonė su jais nesitarė. Tad Lietuvoje įvyko pirmasis „Bolt Food“ kurjerių protestas.

Vienas „Bolt Food“ vadovų Ruslanas Savičius teigė, kad „protestas neturėjo jokios įtakos tos dienos kurjerių darbui ir pristatymams“. Jis patikslino, kad „lyginant praėjusią savaitę su ta diena ir valanda, buvo mažiau penkiais kurjeriais. Visi rodikliai išliko tokie patys.“

Bet protestuojantys kurjeriai pasiuntė signalą, kad jie nėra individualūs ir tarpusavyje konkuruojantys darbuotojai. Jie – kolegos, siekiantys kartu kovoti dėl geresnių kurjerių darbo sąlygų. Praėjus trims mėnesiams po protesto, susikūrė Kurjerių asociacija. Pirma ir kol kas vienintelė organizacija Lietuvoje, vienijanti per elektronines platformas dirbančius žmones.

Ramutė laukia naujo užsakymo savo automobilyje ant Tauro kalno. Kol jo nėra, moteris laiką leidžia programėlėje „Telegram“, kur renkasi „Bolt Food“ kurjeriai. Čia jie dalinasi savo istorijomis, klausia, ar yra užsakymų mieste, bendrauja.
Ramutė laukia naujo užsakymo savo automobilyje ant Tauro kalno. Kol jo nėra, moteris laiką leidžia programėlėje „Telegram“, kur renkasi „Bolt Food“ kurjeriai. Čia jie dalinasi savo istorijomis, klausia, ar yra užsakymų mieste, bendrauja.
Kai turi laisvą minutę, Ramutė keliauja į baleto pamokas. Kurjerio darbas jai svarbus ir dėl to, kad gali jį derinti su savo pomėgiu.
Kai turi laisvą minutę, Ramutė keliauja į baleto pamokas. Kurjerio darbas jai svarbus ir dėl to, kad gali jį derinti su savo pomėgiu.
Dabar laiko šokiams Ramutė turi mažai, todėl reguliariai baleto pamokas lanko tik jos sūnus Gabrielius.
Dabar laiko šokiams Ramutė turi mažai, todėl reguliariai baleto pamokas lanko tik jos sūnus Gabrielius.

Kurjerių asociacijos atstovas Vuk Vukotić sako, kad poreikis organizuotis buvo jau seniai. Protestas pastūmėjo imtis konkrečių darbų. „Iki protesto akcijos „Bolt Food“ vadovybė tiesiog nebendravo su kurjeriais, neatsakydavo į pranešimus, skundus, prašymus paaiškinti, kodėl keičiasi įkainiai, – sako jis. – Jie supranta tik vieną kalbą – galios. Kurjeriams tiesiog reikėjo stiprinti savo derybinę galią, o tai jie galėjo daryti tik susivieniję, nes kitaip įmonė atmeta nusiskundimus kaip „vieno žmogaus nuomonę“, kuri neva neatspindi daugumos nuomonės. Tai yra klasikinė dirbančiųjų skaldymo technika.“

Veikdama kolektyviai, asociacija pasiekė savo: 3 eurų bazinis tarifas buvo atstatytas.

Kurjerių asociacija šiuo metu neatskleidžia, kiek narių ji vienija. Ji laikosi tokios pačios pozicijos, kaip ir „Bolt Food“. „Jie neatskleidžia kurjerių skaičiaus, laiko tokią informaciją verslo paslaptimi. Mes tada irgi nenorime sakyti, kiek kurjerių yra rimtai nusiteikę prieš „Bolt“ ir jų verslo modelį“, – argumentuoja Vuk Vukotić.

Pernai lapkritį Kurjerių asociacija „Bolt Food“ atstovams įteikė peticiją, kurią pasirašė 200 „Bolt Food“ kurjerių. Pasirašiusieji kvietė didinti minimalų bazinį tarifą iki 3,5 euro, taip pat griežtinti naujų kurjerių priėmimo tvarką, nes naujų darbuotojų atėjimas leidžia didinti spaudimą seniesiems ir „mušti jų kainas“. „Šiuo metu „Bolt“ su kurjeriais nepasirašo nei darbo, nei paslaugų sutarties, dėl to gali vienašališkai keisti įkainius. Kurjeriai reikalauja ir galimybės patiems pasirinkti darbo apmokėjimo galimybes: dirbti pagal užsakymų įkainius arba gauti stabilų valandinį atlygį“, – buvo rašoma peticijos pranešime. Peticija taip pat ragino kompensuoti kai kurias dviračių ir automobilių eksploatavimo išlaidas.

Ruslano Savičiaus vertinimu, peticijos reikalavimai ir norai buvo parašyti „visiškai neatsižvelgiant į esamą verslo modelį. Reikalavimas buvo atlyginimą mokėti už valandą, nepriiminėti naujų kurjerių, mokėti daugiau už atliktą užsakymą. Žmonės nepagalvoja apie pagrindinį platformos pelningumą finale. Kaip pavyzdys – žinutė išėjo, kad „Bolt Food“ gavo investicijų, tai Kurjerių asociacija sako, kad na va, gavo pinigų, tai kodėl jūs nenorite jais pasidalinti su mumis? Ir tolimesnius pokalbius mes tiesiog perleidom savo komandai, kurie bendrauja aukštesniam lygmeny, teisinėj struktūroj labiau.“

Priėmęs maisto užsakymą, Dovydas leidžiasi Ozo gatve Žirmūnų mikrorajono link.
Priėmęs maisto užsakymą, Dovydas leidžiasi Ozo gatve Žirmūnų mikrorajono link.

Pasak „Bolt Food“ vadovo Baltijos šalims ir Švedijai, vienintelis dalykas, į kurį kompanija įsiklausė, buvo kurjerių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, bet kaip tiksliai tai keisis, kol kas negalėjo pasakyti. „Wolt“ yra pažadėję, kad kurjerius apdraus iki šių metų liepos.

Tiek „Bolt Food“, tiek „Wolt“ atstovai teigė, kad artimiausiu metu didinti bazinio tarifo neplanuoja, tačiau patvirtino, kad seka rinkos sąlygas ir į jas reaguos.

Kurjeriams pradėjus vienytis, į jų balsą dėmesį atkreipė ir politikai. Praėjusių metų pabaigoje Kurjerių asociacija kreipėsi į valstybines institucijas dėl platforminio darbo. Nepraėjus mėnesiui, sausio 12 d., įvyko LR Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, Kurjerių asociacija, taip pat – „Bolt Food“, „Wolt“ ir „ZitiCity“ platformų atstovai.

Posėdžio metu aptarta, kad valstybė turėtų skirti daugiau teisinio reguliavimo platforminiam darbui, Kurjerių asociacija norėtų daugiau skaidrumo iš pačių platformų. „Wolt“ operacijų vadovas Julius Kalvaitis taip pat dalyvavo šiame posėdyje ir pritarė, kad teisinis reguliavimas galėtų būti tobulinamas, tačiau, anot jo, „norėtųsi, kad tai nesukeltų papildomos rizikos įmonėms“. Prie konkrečių ir reikšmingų išvadų prieita nebuvo. Nuspręsta, kad į kurjerių problemas labiau įsigilinti turėtų Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos.

Dovydas savo namų virtuvėje. Šiandien, po trijų savaičių pertraukos, jis vėl pradės dirbti maisto kurjeriu.
Dovydas savo namų virtuvėje. Šiandien, po trijų savaičių pertraukos, jis vėl pradės dirbti maisto kurjeriu.
Netoli Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios Linas laukia, kol bus paruoštas maisto užsakymas. „Šitas darbas toks vienišiaus darbas, nes tu visą laiką vienas būni“, – pasakoja vaikinas.
Netoli Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios Linas laukia, kol bus paruoštas maisto užsakymas. „Šitas darbas toks vienišiaus darbas, nes tu visą laiką vienas būni“, – pasakoja vaikinas.
Ramutė rodo savo odines pirštines, kurias spėjo sunešioti vos per mėnesį, dirbdama maisto kurjere. Kiekvieną dieną ji nuvažiuoja nuo keliasdešimt iki šimto ir daugiau kilometrų, išvežiodama maistą Vilniaus mieste.
Ramutė rodo savo odines pirštines, kurias spėjo sunešioti vos per mėnesį, dirbdama maisto kurjere. Kiekvieną dieną ji nuvažiuoja nuo keliasdešimt iki šimto ir daugiau kilometrų, išvežiodama maistą Vilniaus mieste.

Nuo šio posėdžio praėjo beveik trys mėnesiai, tad pasiteiravau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ar yra naujienų.

„Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta 2022 metų pirmą ketvirtį pateikti Vyriausybei ir po to Seimui pasiūlymus dėl nedarbo socialinio draudimo garantijų suteikimo savarankiškai dirbantiems asmenims. Šiuo metu visi savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės bei sveikatos draudimu. Kiek yra žinoma, kurjerius įdarbinančios įmonės ieško sprendimų dėl kurjerių apdraudimo privačiose bendrovėse“, – teigiama Ministerijos atsakyme.

Tačiau panašu, kad didžiausia naujovė, galinti pakeisti kurjerių situaciją, atsiras anksčiau. Šiuo metu darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, užmokestis negali būti mažesnis negu minimalus mėnesinis darbo užmokestis.

2021 m. taikomas minimalusis valandinis atlygis yra 3,93 euro, o minimalioji mėnesinė alga – 642 eurai.
Pasak Ministerijos, „gali būti svarstoma galimybė įstatyme nustatyti analogiškas nuostatas ir asmenims, dirbantiems platformose. Teisingumo ministerijos paprašėme įvertinti siūlymą, kad tokių paslaugų kaina negalėtų būti mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimalųjį valandinį atlygį.“

Kitas svarbus aspektas, kurį paminėjo kurjeriai ir Kurjerių asociacija, yra persidirbimo pavojus. Iki šiol abiejose platformose galima dirbti tiek valandų, kiek nori. Jeigu tai būtų darbo sutartimi grįsti santykiai, darbo valandas būtų galima riboti. Tačiau kai šie santykiai remiasi individualia veikla, platformos teigia, kad, kiek dirbti, yra žmonių pasirinkimas, kurio jie nenori riboti. „Wolt“ anksčiau turėjo savaitės TOP 20 – daugiausia užsakymų pristačiusių kurjerių topą. Dabar to atsisakyta.

Patys kurjeriai sako, kad dėl nuovargio ar neišsimiegojimo jie nukenčia, susižaloja, apgadina savo transporto priemones. Kai kurie jų siūlo, kad po 10 ar daugiau darbo valandų programėlė galėtų pranešti, kad kurjeriui metas pailsėti.

Kurjerių asociacija laikosi pozicijos, kad persidirbimas yra dabartinių įstatymų ir programėlių kultūros kuriama problema. Dirbant pagal darbo sutartį, Lietuvos įstatymai neleidžia dirbti ilgiau nei 60 val. per savaitę (su viršvalandžiais galima ir ilgiau) ir daugiau kaip 6 dienas iš eilės. Tačiau kai kalbame apie individualią veiklą – gali dirbti kiek nori.

„Kita problema yra mažai apmokamo darbo kultūra, kur galimybė dirbti neribotai pristatoma kaip puiki galimybė. Kurjeriai nedirbtų tiek valandų, kiek dirba dabar, jei darbas būtų normaliai apmokamas ir būtų suteikiamos apmokamos atostogos“, – dėmesį į problemą atkreipė Vuk Vukotić.

„Kurjeriai nedirbtų tiek valandų, kiek dirba dabar, jei darbas būtų normaliai apmokamas ir būtų suteikiamos apmokamos atostogos.“

„Wolt“ ir „Bolt Food“ platformų atstovai teigia, kad rūpinasi kurjerių saugumu – kiekvieną savaitę siunčia naujienlaiškius, kuriuose kartas nuo karto primena apie šias problemas. Visgi pasiteiravus, ar nebūtų socialiai atsakinga per programėlę perspėti kurjerius dėl persidirbimo, jie teigia, kad toks dalykas turėtų teigiamos naudos, tačiau nesiryžta to imtis.

„Mes negalime kontroliuoti partnerių (kurjerių – red.) dėl jų skiriamo laiko darbui. Tai jau būtų oponavimas į reguliavimą. Taip pat reikėtų pripažinti, kad vienam kurjeriui vežti užsakymus penkias valandas gali būti sunkiau negu kitam – aštuonias. Mes visų šitų niuansų nežinom ir negalim kontroliuoti. Mes tikrai norime būti socialiai atsakingi, kad partneriai nepervargtų ir [dirbtų] taip, kaip kiekvienam atrodo tinkama“, – įmonės poziciją perteikė Julius Kalvaitis, „Wolt“ operacijų vadovas.

„Bolt Food“ atstovo Ruslano Savičiaus teigimu, kai kurios šalys jau dabar taiko šias priemones ir taip riboja pavėžėtojų darbo laiką. Problema jam yra žinoma, tad šią vasarą kompanijos IT komanda tam planuoja skirti daugiau laiko – kad rastų sprendimą ir kad kurjerių sveikata taptų prioritetu.

Linas kalbasi su maisto kurjeriu dirbančiu užsieniečiu. Linas pastebi, kad Kaune didelė dalis maisto išvežiotojais dirbančių žmonių – imigrantai.
Linas kalbasi su maisto kurjeriu dirbančiu užsieniečiu. Linas pastebi, kad Kaune didelė dalis maisto išvežiotojais dirbančių žmonių – imigrantai.
Lino teigimu, šiame darbe užsieniečiai neretai yra pažeidžiamiausia grupė – kitą darbą susirasti jiems sunku dėl kalbos barjero, todėl paprastai jie nereiškia kritikos platformai, kurioje dirba.
Lino teigimu, šiame darbe užsieniečiai neretai yra pažeidžiamiausia grupė – kitą darbą susirasti jiems sunku dėl kalbos barjero, todėl paprastai jie nereiškia kritikos platformai, kurioje dirba.
Linas trumpam sustojo pailsėti ant Simono Daukanto tilto. Dažniausiai jis dirba visą 8 valandų darbo dieną, pasidarydamas pertrauką pavalgyti, kai nėra daug užsakymų.
Linas trumpam sustojo pailsėti ant Simono Daukanto tilto. Dažniausiai jis dirba visą 8 valandų darbo dieną, pasidarydamas pertrauką pavalgyti, kai nėra daug užsakymų.

Kurjerių veikla ir darbo santykių reglamentavimas nėra tik Lietuvos klausimas. Lietuva išsiskiria ypač laisvu požiūriu į kurjerių rinką, nors pasaulinės tendencijos krypsta į didesnį reguliavimą.

Suomijos Trišalė taryba nusprendė, kad maisto pristatymo paslaugas teikiantys kurjeriai, įdarbinti pagal individualią veiklą, turi būti pripažinti įmonių darbuotojais. Tiesa, ši Taryba nėra teisiškai įpareigojanti, bet laikoma svarbiu organu darbo teisės reguliavimo srityje, tad priimant įstatymą turi būti vadovaujamasi Tarybos išvadomis. Tokį patį sprendimą praėjusį rugsėjį priėmė ir Ispanijos Aukščiausiasis Teismas. O pernai gegužę Belgijos Konstitucinis Teismas įpareigojo įmones mokėti socialines įmokas už per programėles paslaugas teikiančius žmones. Ispanijoje šiuo metu ruošiamas „Rider Law“, kuris turėtų visus kurjerius pripažinti įmonių darbuotojais.

Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas vasarį nusprendė, kad keleivių pavėžėjimo paslaugą teikiančios įmonės „Uber“ vairuotojai turėtų būti laikomi darbininkais (angl. workers), o ne savarankiškai dirbančiais (angl. self-employed) asmenimis. Ši išvada paskelbta po to, kai nustatyta, kad „Uber“ tam tikrais aspektais kontroliuoja vairuotojus: tarp keleivių vežimo organizatoriaus ir vairuotojų egzistuoja pavaldumas, priklausymas vienas nuo kito, o tai yra būdinga darbo santykiams. Viešąsias konsultacijas dėl platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo pradėjo ir Europos Komisija.

Kol vyksta kova dėl kurjerių teisių, šis verslo sektorius toliau auga. Sausį paskelbta, kad „Wolt“ pritraukė naujų investicijų už 452 mln. eurų. Bendra „Bolt“ pritrauktų investicijų suma yra 526 mln. eurų. Su kiekvienu įvykdytu užsakymu kurjeriai didina platformų vertę. Skirtumas tas, kad dabar jie pradėjo norėti ir savo dalies.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Prisidėti