Tačiau dažniau girdime šiuos skaičius nei už jų esančias istorijas. Šioje NARA tinklalaidėje kviečiame įsiklausyti į jas. Taip pat gilinamės į šių dienų darbuotojų teisių situaciją Lietuvoje.

(norėdami išgirsti pasakojimą, spauskite „Play“ mygtuką aukščiau)

Spalį studentė Elžbieta Maskalianecaitė įsidarbino administratore SEB arenoje, Vilniuje. Po daugiau nei mėnesio sloguojantis jos vadovas pakvietė į darbo susitikimą. Po poros dienų atėjo teigiamas vadovo COVID-19 testas. Taip pat ir pusės susitikime buvusių darbuotojų, tarp kurių ir Elžbieta.

Kaip šalutinė viruso pasekmė jai prasidėjo panikos atakos, dėl kurių ji keletą kartų pasiprašė anksčiau išeiti iš darbo. Po poros dienų Elžbietą atleido.

Elžbietos teigimu, jai buvo pranešta žodžiu, kad atleidimo priežastis ir buvo tie pasiprašymai išeiti anksčiau iš darbo dėl artėjančių panikos atakų. Esą dėl to buvo sunkiau likusiai komandai planuotis darbus. Tačiau atleidimo dokumente buvo parašyta kas kita – kad įmonės netenkino jos darbo rezultatai.

Susisiekėme su Elžbietos buvusiu vadovu – SEB areną administruojančios įmonės „Teniso pasaulis“ direktoriumi Ramūnu Grušu. Interviu telefonu jis duoti nesutiko, tačiau raštu atsiųstame atsakyme teigė, kad Elžbietą atleido ne dėl sveikatos problemų, bet dėl „nesutapusių požiūrių į pareigingumą ir atsakomybę“. Kas netenkino konkrečiai, jis nepaaiškino, bet teigė, kad su tuo buvo supažindinta pati Elžbieta. Tačiau Elžbieta sako, kad nieko panašaus jai neteko girdėti. Šią istoriją aiškinamės giliau.

Kalbėdami apie pandemijos metu darbo netekusius žmones, dažniausiai dalinamės atleistų darbuotojų istorijomis, tačiau taip pat yra laisvai samdomi žmonės, kurių paslaugos pandemijos metu tapo tarsi nebereikalingos. Laurynas Paukštys ir Aušra Paukštė yra vieni to pavyzdžių.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 9,6 proc. ir per metus pakilo 3,4 procentiniais punktais. Į šį skaičių patenka žmonės, kurie neturi darbo ir jo aktyviai ieško.

Tuo metu registruotas nedarbas siekia 16,1 proc. ir per metus pakilo 6,7 procentiniais punktais. Be aktyviai ieškančių darbo į šį skaičių dar patenka žmonės, kurie jau ilgesnį laiką neturi darbo ir jo neieško, taip pat ir tie, kurie norėtų dirbti, bet dėl tam tikrų aplinkybių šiuo metu to daryti negali.

„Praėjusių metu pavasarį patyrėme šoką, kai pradėjo plūsti laiškai ir praktiškai dieną naktį atsakinėjome į juos“, – apie darbo netekusių žmonių antplūdį kalba Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Tinklalaidėje ji pasidalina patarimais, kaip apginti savo kaip darbuotojo teises.

Kviečiame išgirsti.