Matydami Jacindos Ardern leiboristų pergalę Naujoje Zelandijoje ir girdėdami, kaip „centro kairiaisias“ Lietuvoje vadinami ir konservatyvūs valstiečiai, ir didįjį verslą propaguojanti Darbo partija, NARA podkasto epizode tęsiame analizę, kas yra kairė, ir kas yra kairė Lietuvoje.
Epizodo pašnekovai:
Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto docentė Lidija Šabajevaitė (nuo 4:10 min)
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (nuo 26:30)
Politologas, šiemet pirmą kartą į rinkimus ėjęs Liutauras Gudžinskas (nuo 52:00)
Žmogaus teisių aktyvistė, JAV gyvenanti dėstytoja ir autorė Lina Žigelytė (nuo 1:23:15)
Temą jau anksčiau pradėjome analizuoti su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėju Gintautu Mažeikiu. Jis pasidalino kairiosios ideologijos formavimosi istorija, esminiais bruožais ir aptarė šių rinkimų rezultatus. Išgirskite arba perskaitykite interviu čia.
„Esminė skirtis tarp kairės ir dešinės yra požiūris į lygybę. Ar įmanoma, kad visi visuomenės nariai būtų lygūs? Teisine, ekonomine, kultūrine prasme?“ – tokį pagrindinį kairės klausimą kelia docentė Lidija Šabajevaitė.
Kaip vienintelę Lietuvos politinę jėgą, kurią būtų galima priskirti kairei minčiai, ji išskiria Socialdemokratų partiją. Tačiau paskutinį jos sprendimą remti valstiečių kandidatus tose rinkimų antrojo turo vienamandatėse apygardose, kuriose jie varžosi su konservatoriais, Lidija Šabajevaitė įvardija kaip „apgailėtiną“.
„Vis dėlto reikėtų laikytis tvirtos pozicijos: „Taip, mes surinkome mažai balsų, pripažinkime tai, bet stengsimės dirbti taip, kad žmonės labiau palaikytų mūsų partiją“. O ne taip, kad „aš noriu valdžios“, – sako ji.
„Jeigu mes norime matyti daugiau socialdemokratų Seime, tai turi kainą. Gali būti, kad dėl to Seime bus ir daugiau valstiečių“, – Gintautas Paluckas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Liutauras Gudžinskas yra vienas progresyviausių naujokų Socialdemokratų partijoje. LGBTQ bendruomenei priklausantis politikas kalbėjo apie universalių bazinių pajamų idėjas ir kvietė imtis klimato krizės sprendimo būdų.
Iš 55-os vietos sąraše jis pakilo į 28-ąją, bet to nepakako, kad patektų į Seimą. Susitikome pasikalbėti, kokias pamokas Liutauras išmoko ir kodėl jis rinkosi savo idėjas įgyvendinti po tradicinės partijos vėliava, užuot kūręs naują judėjimą.
„Partiškumo ir kairumo stigmos viešojoje erdvėje yra didelės. Bet jos ir masino jas užsidėti“, – Liutauras Gudžinskas
Epizodą užbaigėme pokalbiu su Lina Žigelyte, vizualinių ir kultūros studijų daktare, dėstytoja ir autore, kuri su žmona gyvena Ročesteryje, Niujorko valstijos šiaurės vakaruose. Šiuose rinkimuose ji pasirinko balsuoti už Laisvės partiją, suprasdama jų neoliberalią ekonominę ideologiją. Bet anot Linos, kai viešoji erdvė yra homofobiška, privačios erdvės yra vienintelės, kur LGBTQ žmonės gali jaustis saugiai.
„Paradoksalu, bet daugelis LGBT žmonių saugiau jaučiasi ne viešosiose, o privačiose kapitalo erdvėse – baruose, klubuose, kavinėse, kur gali būti savimi“, – Lina Žigelytė
Nepaisant savo balso, Lina tiki, kad Lietuvai reikia daugiau realios kairės politikos – ir skatina Lietuvos aktyvistus ir politikus įjungti kairę vaizduotę.
„Man kairė yra apie tai, kaip turėti sąmoningumo, kad reikia pokyčių. Ir rasti kūrybingų formų tai sąmonei žadinti, kurstyti vienas kitą, kūrenti tą viltį ir tikėjimą ir daryti sprendimus per rinkiminę politiką. Bet be abejo, kad niekas nei prasideda Laisvės partija, nei pasibaigia socialdemokratais.“
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
