Kodėl mums tai rūpi? Jaunų žmonių pasakojimai apie aplinkosaugą

0:00:00
0:00:00
0:00:00
2008-ųjų balandį pradėti kirsti brandūs klevais Alytaus miesto sode ir alėjose, vedančiose link jo. ©Egidija Kačinskaitė

Visą pavasarį vedėme aplinkosaugos ir garso žurnalistikos mokymus Lietuvos mokyklose. Kartu su jaunais, gamta besirūpinančiais žmonėmis gilinomės į vietos aplinkosaugos problemas ir jų įtaką globaliems procesams. Parvežėme jums kartu su moksleiviais paruoštus keturis garso pasakojimus.

(Norėdami išgirsti tinklalaidę, paspauskite mygtuką „Play“)

Iš Naujosios Akmenės – apie cemento pramonę ir jos įtaką klimato kaitai, iš Alytaus – apie vieną pirmųjų medžių išsaugojimo protestų Lietuvoje, iš Mažeikių – apie aplinkosaugos inspektoriaus darbą, ir iš Utenos – apie miestiečių ir kovų sugyvenimą kartu.

Kartu su moksleiviais dirbo NARA žurnalistės, tinklalaidžių autorės Indrė Kiršaitė ir Martyna Šulskutė bei LRT radijo žurnalistės, laidų „Radijo dokumentika“ ir „Vienkartinė planeta“ autorės Vaida Pilibaitytė ir Inga Janiulytė-Temporin.

Naujosios Akmenės istorija sukasi aplink cemento gamyklą ir yra stipriai susijusi su lūžiais Lietuvos pramonėje. Perėjimas iš planinės ekonomikos į laisvąją rinką pagrindinėje miesto gamykloje – „Akmenės cemente“ – sumažino darbuotojų skaičių beveik 5 kartus.

Vienintelė Lietuvoje cemento gamykla pradėta statyti 1947 m., o veikti pradėjo 1952-aisiais. Aplink ją susikūrė ir naujas miestas – Naujoji Akmenė. ©Egidija Kačinskaitė
Vienintelė Lietuvoje cemento gamykla pradėta statyti 1947 m., o veikti pradėjo 1952-aisiais. Aplink ją susikūrė ir naujas miestas – Naujoji Akmenė. ©Egidija Kačinskaitė
Gaminant cementą, per valandą sudeginama apie 20 tonų kuro: daugiausia akmens anglies, taip pat padangų, kietojo atgautojo kuro, paruošto iš buitinių atliekų, ir džiovinto nuotekų dumblo. ©Egidija Kačinskaitė
Gaminant cementą, per valandą sudeginama apie 20 tonų kuro: daugiausia akmens anglies, taip pat padangų, kietojo atgautojo kuro, paruošto iš buitinių atliekų, ir džiovinto nuotekų dumblo. ©Egidija Kačinskaitė
Nuo kitų metų gamykla planuoja žingsnis po žingsnio pereiti prie mažiau taršaus kuro. ©Egidija Kačinskaitė
Nuo kitų metų gamykla planuoja žingsnis po žingsnio pereiti prie mažiau taršaus kuro. ©Egidija Kačinskaitė
Gaminant cementą į aplinką išsiskiria didelis kiekis CO2, kuris šildo klimatą. „Akmenės cemento“ išskiriamas CO2 kiekis sudaro apie 5 proc. visų Lietuvos CO2 emisijų. ©Egidija Kačinskaitė
Gaminant cementą į aplinką išsiskiria didelis kiekis CO2, kuris šildo klimatą. „Akmenės cemento“ išskiriamas CO2 kiekis sudaro apie 5 proc. visų Lietuvos CO2 emisijų. ©Egidija Kačinskaitė

Šiuo metu gamykloje ir mieste vyksta nauji pokyčiai, kuriuos skatina Europos klimato neutralumo siekis. Kaip miesto istoriją patiria ir savo ateitį jame mato cementininkų miestelyje besimokantys moksleiviai? Kokia cemento pramonės įtaka klimato kaitai? Tinklalaidėje pasakoja aštuntokai iš Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos ir Inga Janiulytė-Temporin.

„Akmenės cemento“ plotas siekia apie 100 hektarų. ©Egidija Kačinskaitė
„Akmenės cemento“ plotas siekia apie 100 hektarų. ©Egidija Kačinskaitė
Inga Janiulytė-Temporin ir moksleiviai klausosi instruktažo, prieš patenkant į gamyklos teritoriją. ©Indrė Kiršaitė
Inga Janiulytė-Temporin ir moksleiviai klausosi instruktažo, prieš patenkant į gamyklos teritoriją. ©Indrė Kiršaitė
Cemento gamybos procesą mums aprodė vyriausiasis technologas Mindaugas Kazlauskas. ©Egidija Kačinskaitė
Cemento gamybos procesą mums aprodė vyriausiasis technologas Mindaugas Kazlauskas. ©Egidija Kačinskaitė
Iš 82 metrų gamyklos bokšto matosi visa Naujoji Akmenė. ©Egidija Kačinskaitė
Iš 82 metrų gamyklos bokšto matosi visa Naujoji Akmenė. ©Egidija Kačinskaitė
Klinkeris – pagrindinė cemento sudedamoji medžiaga. Jis gaminamas iš klinties ir molio mišinio, susmulkinant, išdžiovinant ir kaitinant jį 1450°C temperatūroje. ©Egidija Kačinskaitė
Klinkeris – pagrindinė cemento sudedamoji medžiaga. Jis gaminamas iš klinties ir molio mišinio, susmulkinant, išdžiovinant ir kaitinant jį 1450°C temperatūroje. ©Egidija Kačinskaitė
Aštuntokas Erikas įrašinėja interviu su Mindaugu Kazlausku ir aplinkos garsus. ©Egidija Kačinskaitė
Aštuntokas Erikas įrašinėja interviu su Mindaugu Kazlausku ir aplinkos garsus. ©Egidija Kačinskaitė

Apie trečdalį Alytaus ploto užima žaliosios erdvės. Tačiau čia, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, iš Europos Sąjungos lėšų vykdomos gatvių rekonstrukcijos, kurių metu iškyla grėsmė čia augusiems brandiems medžiams. Apie vieną pirmųjų tokių atvejų Alytuje ir vienus pirmųjų medžių protestuotojų Lietuvoje tinklalaidėje pasakoja devintokai ir dešimtokai iš Alytaus Putinų gimnazijos ir Indrė Kiršaitė.

2008-ųjų balandį būrys aplinkosaugos aktyvistų susirinko apsaugoti Alytaus miesto sode augančių brandžių klevų. ©Douglas Green
2008-ųjų balandį būrys aplinkosaugos aktyvistų susirinko apsaugoti Alytaus miesto sode augančių brandžių klevų. ©Douglas Green
Gavusi europinę paramą, Alytaus miesto savivaldybė pradėjo miesto sodo rekonstrukciją. ©Douglas Green
Gavusi europinę paramą, Alytaus miesto savivaldybė pradėjo miesto sodo rekonstrukciją. ©Douglas Green
Savivadybė nusprendė iškirsti paprastuosius ir uosialapius klevus Laisvės angelo aikštėje ir alėjose, vedančiose link jos. ©Douglas Green
Savivadybė nusprendė iškirsti paprastuosius ir uosialapius klevus Laisvės angelo aikštėje ir alėjose, vedančiose link jos. ©Douglas Green
Brandžių medžių išsaugojimo aktyvistai alėjoje, vedančioje link Laisvės angelo aikštės. ©Douglas Green
Brandžių medžių išsaugojimo aktyvistai alėjoje, vedančioje link Laisvės angelo aikštės. ©Douglas Green
Aktyvistams susirinkus šeštą valandą ryto, dalis medžių jau buvo nupjauti. ©Douglas Green
Aktyvistams susirinkus šeštą valandą ryto, dalis medžių jau buvo nupjauti. ©Douglas Green
Norėdami apsaugoti medžius, aktyvistai įsilipo į juos. ©Douglas Green
Norėdami apsaugoti medžius, aktyvistai įsilipo į juos. ©Douglas Green
Tądien kirtimai sustojo, tačiau po ketverių metų klevai vis tiek buvo iškirsti. ©Douglas Green
Tądien kirtimai sustojo, tačiau po ketverių metų klevai vis tiek buvo iškirsti. ©Douglas Green
Reklama
Tartis su protestuotojais atėjo tuometis Alytaus miesto meras Česlovas Daugėla. ©Douglas Green
Tartis su protestuotojais atėjo tuometis Alytaus miesto meras Česlovas Daugėla. ©Douglas Green
Protestuotojai Laisvės angelo aikštėje. ©Douglas Green
Protestuotojai Laisvės angelo aikštėje. ©Douglas Green
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Albinas Jasiulevičius ir protestuotojai, tarp kurių – dailės mokytojas Mantas Kazakevičius. ©Douglas Green
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Albinas Jasiulevičius ir protestuotojai, tarp kurių – dailės mokytojas Mantas Kazakevičius. ©Douglas Green
Mantas Kazakevičius taip pat buvo įsilipęs į vieną iš aikštės klevų. ©Douglas Green
Mantas Kazakevičius taip pat buvo įsilipęs į vieną iš aikštės klevų. ©Douglas Green
Su Mantu susitikome po 14 metų nuo protestų – 2022-ųjų balandį – toje vietoje, kur anksčiau augo klevas, kurį į jį įsilipęs Mantas bandė išsaugoti. Dabar čia auga nė dviejų metrų nesiekianti kalninė pušis. ©Indrė Kiršaitė
Su Mantu susitikome po 14 metų nuo protestų – 2022-ųjų balandį – toje vietoje, kur anksčiau augo klevas, kurį į jį įsilipęs Mantas bandė išsaugoti. Dabar čia auga nė dviejų metrų nesiekianti kalninė pušis. ©Indrė Kiršaitė
Mantas sako, kad nors išsaugoti medžių nepavyko, jis negaili, kad 2008-aisiais kartu su bendraminčiais protestavo. Buvo išsiaiškinta, kad savivaldybė iškirsti medžius nusprendė savavališkai, nesuderinusi šio sprendimo su paveldosaugininkais, o ši aikštė patenka į valstybės saugomų kultūros objektų sąrašą. Paveldosaugininkai įpareigojo iškirstus medžius atsodinti, tačiau tai nepadaryta iki šiol. ©Dominykas Sidaras
Mantas sako, kad nors išsaugoti medžių nepavyko, jis negaili, kad 2008-aisiais kartu su bendraminčiais protestavo. Buvo išsiaiškinta, kad savivaldybė iškirsti medžius nusprendė savavališkai, nesuderinusi šio sprendimo su paveldosaugininkais, o ši aikštė patenka į valstybės saugomų kultūros objektų sąrašą. Paveldosaugininkai įpareigojo iškirstus medžius atsodinti, tačiau tai nepadaryta iki šiol. ©Dominykas Sidaras

Moksleiviai iš Mažeikių susitiko su aplinkosaugos inspektoriumi Martynu Kairiu. Jis papasakojo apie savo darbą – laukimą brakonierių pasaloje, žvejybos priežiūrą pasienyje su Latvija ir kartais nutinkančias nesaugias situacijas. Išgirskite aštuntokų iš Mažeikių Kalnėnų progimnazijos ir vienuoliktokų iš Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos bei Vaidos Pilibaitytės ruoštą pasakojimą.

Mažeikiuose į susitikimą su moksleiviais aplinkosaugos inspektorius Martynas Kairys atsinešė parodyti elnio ragus. ©Vaida Pilibaitytė
Mažeikiuose į susitikimą su moksleiviais aplinkosaugos inspektorius Martynas Kairys atsinešė parodyti elnio ragus. ©Vaida Pilibaitytė
Moksleiviai ruošia garso pasakojimo planą iš susitikimo su aplinkosaugos inspektoriumi. ©Vaida Pilibaitytė
Moksleiviai ruošia garso pasakojimo planą iš susitikimo su aplinkosaugos inspektoriumi. ©Vaida Pilibaitytė
Mokyklos rūbinė trumpam tapo įrašų studija. ©Vaida Pilibaitytė
Mokyklos rūbinė trumpam tapo įrašų studija. ©Vaida Pilibaitytė

Utenoje, Dauniškio parko pušyne, yra įsikūrusi vienintelė kovų kolonija visame mieste. Tačiau miesto gyventojai piktinasi jų keliamu triukšmu ir netvarka. Kaip jiems pavyksta kartu sugyventi? Apie kintantį žmonių santykį su šiais paukščiais tinklalaidėje pasakoja aštuntokai iš Utenos Aukštakalnio progimnazijos ir vienuoliktokai iš Utenos „Saulės“ gimnazijos bei Martyna Šulskutė.

Utenos moksleiviai susitiko su biologu, ornitologu Dariumi Norkūnu. ©Martyna Šulskutė
Utenos moksleiviai susitiko su biologu, ornitologu Dariumi Norkūnu. ©Martyna Šulskutė
Lietingą gegužės dieną moksleiviai lankėsi Dauniškio parke, kuriame įsikūrusi kovų kolonija. Jie įsirašė garsų ir kalbėjosi su miestiečiais apie jų santykį su kovais. ©Inga Janiulytė-Temporin
Lietingą gegužės dieną moksleiviai lankėsi Dauniškio parke, kuriame įsikūrusi kovų kolonija. Jie įsirašė garsų ir kalbėjosi su miestiečiais apie jų santykį su kovais. ©Inga Janiulytė-Temporin
Grįžę iš parko moksleiviai įrašinėjo savo įspūdžius iš parko. ©Inga Janiulytė-Temporin
Grįžę iš parko moksleiviai įrašinėjo savo įspūdžius iš parko. ©Inga Janiulytė-Temporin
Martyna Šulskutė rodo aštuntokei Brigitai, kaip montuoti garsą. ©Inga Janiulytė-Temporin
Martyna Šulskutė rodo aštuntokei Brigitai, kaip montuoti garsą. ©Inga Janiulytė-Temporin

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Norėdami surengti šiuos mokymus, kartu su Diversity Development Group rašėme projektą „Pasaulinių problemų lokalizavimas: mokinių įgalinimas mesti iššūkį vietinei klimato kaitos neteisybei“. Jį finansavo Open Society Institute – Sofia Foundation (OSIS), remiant Open Society Foundations (OSFs) ir bendradarbiaujant su Open Society European Network (OSEN). Atsakomybė už projekto metu sukurtą turinį tenka NARA ir Diversity Development Group organizacijoms ir neturi būti suprantama kaip oficiali remiančiųjų fondų ar bet kokių kitų susijusių šalių pozicija.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.