Už lėšas biologinei įvairovei puoselėti krito Trakų medžiai

Pavasarį Trakų senamiestyje už Europos Sąjungos lėšas buvo iškirsta dešimtys brandžių medžių. Lapkritį teismas projektą, numačiusį medžių retinimą, pripažino netinkamu – bet ne dėl pačių medžių, o dėl procedūrinių neatitikimų. Sekdamos įvykius Trakuose, šio žurnalistinio tyrimo autorės atskleidė, kodėl Lietuvos miestuose medžių kirtimui ir „euroremontui“ sustabdyti nėra veiksmingų saugiklių.

Planuojama, kad vietoje dalies iškirstų medžių atsiras dekoratyvių sodinukų, nepanašių į eklektiškus Trakų medžius – liepas, juodalksnius, klevus ir kitus, kurių fone taip mėgsta fotografuotis jaunavedžiai ir „Instagram“ vartotojai. Ekspertų teigimu, brandžiuose medžiuose apsigyvena daugiau įvairių gyvūnų, grybų ir kitokios gyvybės rūšių nei jaunuose sodinukuose.

Tačiau, remiantis viešųjų pirkimų dokumentais, Karvinės sala, tiltais sujungta su Trakų senamiesčiu ir pilimi, pagal projektą prarastų 16 medžių, kurių skersmuo – bent sprindis, ir vietoje jų pasipildytų 16 darželinių jazminų. Centrinės Karaimų gatvės skvere suplanuotas laukinių žolių naikinimas herbicidais ir ploto užsėjimas veja. Visa tai – už ES fondų lėšas, skiriamas pagal investicinį prioritetą pavadinimu „Biologinės įvairovės, dirvožemio apsauga ir atkūrimas, ekosistemų paslaugų, įskaitant „Natura 2000“, ir žaliosios infrastruktūros skatinimas“.

Plačiai nuskambėjęs projektas, apie kurį jau pasakojome portale „EUObserver“, LRT laidose „Radijo dokumentika“ (pirma ir antra dalis) ir „Spalvos“, yra tik vienas polinkio naudoti Europos Sąjungos lėšas miestelių „euroremontui“ įsikūnijimas. „Pinigai įsisavinami, bet fantazijos nėra, visur vienodos trinkelės, visur vienodi iš žemės trykštantys fontanai. Visiškas suvienodėjimas“, – tipiškus miestų „euroremonto“ bruožus įvardija Vytauto Didžiojo universitete savivaldą tyrinėjanti Aistė Lazauskienė.

Geografijos mokslų daktarė Giedrė Godienė, dirbdama Aplinkos ministerijoje, prisidėjo nustatant finansavimo tikslus aplinkosaugos srityje. Ji tendenciją už ES lėšas kloti kietąją dangą ir iš pagrindų keisti miestelių išvaizdą aiškina taip: „Norėjome atkreipti daugiau dėmesio į gamtinius elementus, tokius tikslus ir surašėme, bet įprotis ir ta inercija iš tikrųjų mūsų šalyje yra – lietuviai mėgsta tai, kas stovės šimtą metų ir ilgiau.“

<p>Geografijos mokslų daktarė Giedrė Godienė. ©Elena Reimerytė</p>

Geografijos mokslų daktarė Giedrė Godienė. ©Elena Reimerytė

Europos Sąjungos struktūriniai fondai skirti padėti valstybėms gerinti gyvenimo kokybę mažinant ekonominį ir socialinį atotrūkį tarp regionų. Specialiai remti kietosios dangos klojimo ir viešųjų erdvių pertvarkos pagal vieną kurpalį Europos Komisija nesiekė – gairės tokiems projektams, kaip Trakų, leido naudoti lėšas medžių priežiūrai arba gamtos tyrimams. Tačiau savivaldybėms palikta laisvė pasirinkti, ką konkrečiai veikti su šiomis lėšomis, įskaitant ir medžių kirtimą. Savivaldybes prižiūri kelios aplinkosaugos institucijos, bet tai, kad už biologinei įvairovei skatinti skirtas lėšas tokiais mastais retinami medžiai, tikrinančioms institucijoms neužkliuvo.

„Puola medžiai žudikai“

Savivaldybei pasirengus senamiestyje nukirsti 451 (arba – kas penktą) medžio kamieną, rangovams pradėjus darbus, projekto vykdymas šių metų kovą sustojo įsikišus Aplinkos apsaugos departamentui. Pasak savivaldybės, spėta nukirsti 81 medį. Tačiau medžius kirtusi subrangovė MB „Arbora“ nukirstų kamienų suskaičiavo trigubai daugiau – 243. Šis neatitikimas atsiranda dėl to, kad nesaugomų plonesnių nei 12 cm skersmens medžių (12 cm yra maždaug mobiliojo telefono, pavyzdžiui, „iPhone“, ilgis) savivaldybės, kurios atsako už medžių retinimą, net neįpareigotos skaičiuoti, nors apie visokių – storų, plonų, pavienių ir tankiai augančių – medžių svarbą biologinei įvairovei prirašyta daugybė mokslinių straipsnių visame pasaulyje.

Brandūs medžiai mažina sveikatai kenksmingą oro taršą, juose besiveisiantys vabzdžiai, vorai ir kiti smulkūs gyvūnai padeda mieste palaikyti mitybos grandinių vientisumą. „Palikti vietos kitoms gyvybės formoms, viskam nuo bestuburių iki stambesnių žinduolių – etinė pareiga, – sako Virdžinijos universiteto urbanistikos ir aplinkos planavimo profesorius Timothy Beatley, kuris taip pat pabrėžia, kad medžiai padeda reguliuoti miestų temperatūrą ir pritraukia į juos paukščių. – Medžiai teikia būtiną buveinę sutvėrimams, kurie daro mus laimingus.“

<p>Trakų senamiestis išsiskiria savitu gamtos ir žmogaus kūrybos deriniu, saugomu valstybės. ©Elena Reimerytė</p>

Trakų senamiestis išsiskiria savitu gamtos ir žmogaus kūrybos deriniu, saugomu valstybės. ©Elena Reimerytė

Kokių gyvybės formų gyvena projekto pasmerktuose medžiuose šioje saugomoje teritorijoje, Trakų rajono savivaldybė nežino, nes to netyrė, nors projekto pinigų tam būtų užtekę. Dabartiniu pavidalu patvirtintas Trakų medžių ir miesto aplinkos tvarkymo projektas remiasi 2018 m. savivaldybės užsakymu atlikta inventorizacija – dokumentu, kuriame surašyti medžiai, apibūdinta jų būklė ir pasiūlytos priemonės jiems prižiūrėti.

Aplinkos apsaugos departamento atstovai projektui priekaištų neturėjo, kol nebuvo imti planuoti konkretūs kirtimai. Kovo 17 d., reaguodama į gautą skundą dėl leidimo kirsti medžius, departamento komanda atvyko į Trakus. Susitikę su savivaldybės atstovais ir patikrinę dokumentus aplinkosaugininkai priėjo išvadą, kad projektas nėra tinkamai suderintas su atitinkamomis institucijomis (nors pats departamentas anksčiau jam pritarė), o leidimas kirsti medžius išduotas laikantis ne visų reikalavimų.

<p>Trakų senamiesčio medžių inventorizacijos žemėlapis. ©Elena Reimerytė</p>

Trakų senamiesčio medžių inventorizacijos žemėlapis. ©Elena Reimerytė

Trakų rajono savivaldybė su kaltinimais nesutiko ir ginčas atsidūrė Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Lapkričio 9 d. teismas paskelbė, kad leidimas kirsti medžius išduotas nesuderinus, kaip numato teisės aktai, nei su Kultūros paveldo departamentu, nei su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija – kaip interviu mums ir teigė abiejų institucijų atstovai. „Nagrinėjamojoje byloje nustatyti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, sąlygoję neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą“, – konstatavo teisėjai. Savivaldybė sprendimą apskundė ir projektą ketina įgyvendinti toliau, kiek tai bus įmanoma.

<p>Arboristas Algis Davenis prižiūri Užutrakio dvaro parko liepas. ©Elena Reimerytė</p>

Arboristas Algis Davenis prižiūri Užutrakio dvaro parko liepas. ©Elena Reimerytė

Kokią problemą bando išspręsti Trakų rajono savivaldybė, taip iš peties retindama medžius? Skaičių kalba senamiesčio medžiai atrodo taip: pagal inventorizaciją, yra 2 205 medžių kamienai, 13 proc. jų būklė esą bloga arba labai bloga. Pagrindinės to priežastys – žaizdos ir puviniai. „Būklė yra svarbiausias dalykas, nes mums aktualu, ar tas medis pavojingas, ar ne“, – interviu teigė Julius Bačkaitis, kurio įmonė, UAB „Želdynų vizija“, atliko šią inventorizaciją. „Nemanau, kad, atsitikus draudžiamajam įvykiui, reikalavimus išdėstę suinteresuotos visuomenės dalies atstovai savanoriškai perimtų žalos padengimo išlaidas.“

„Visuomenei bandomas piršti naratyvas, kad puola medžiai žudikai, kad jie supuvę, krenta ant galvų, kad gali užmušti, apgadinti automobilius, išdaužyti namų langus, o padengti nuostolius turės savivaldybė“, – piktinasi lentvarietė Joana Staniulionytė, kuri prisijungė prie savo motinos Onos Staniulionienės, nuo perestroikos laikų telkiančios savivaldybės gyventojus prieš taršios pramonės plėtrą, už daugiabučių namų gyventojų teises ir kitais vietos klausimais. „Bet kai paklausiame, kokia yra statistika – kiek per metus medžių užvirsta ant automobilių ar užmuša žmonių, tai tokios nėra.“

<p>Aplinkosaugos aktyvistės Ona Staniulionienė ir Joana Staniulionytė. ©Elena Reimerytė</p>

Aplinkosaugos aktyvistės Ona Staniulionienė ir Joana Staniulionytė. ©Elena Reimerytė

Sistemoje eteismai.lt galima rasti keletą bylų, kai draudimo įmonės iš savivaldybių sėkmingai prisiteisė tūkstantines kompensacijas už šakų ar kamienų apgadintą apdraustųjų turtą. „Jeigu ant medžio yra didžiulės kerpės, grybai, didžiulės drevės, toks parke gali stovėti. Parke galime jį saugoti, surišti lają, naudoti įvairias apsaugos priemones. Tačiau prie intensyvaus eismo kelių ir pėsčiųjų takų tokios pavojingos būklės medis negali likti, tai yra savivaldybės atsakomybė“, – interviu teigė Trakų rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. „Mano darbo metu tikrai yra nutikę ne vienas ir ne penki atvejai, kai savivaldybė žmonėms išmokėjo kompensacijas už sugadintą turtą, automobilius, namus.“ Kiek tokių atvejų buvo ir kokios buvo sumos, specialistė neatsakė.

Iš šimtų, arba 20,7 proc., Trakų senamiesčio medžių kamienų, kuriuos inventorizacijoje rangovas siūlė pašalinti, pavojingais ir skubiai kirstinais jis įvardijo tik šešis. Kitus siūlė kirsti artimiausią penkmetį ar dar vėliau. Ir didelę dalį jų – visai ne dėl puvinio. Net negyvenamoje Bažnytėlės saloje, kur nėra jokių automobilių, o tiltas patekti į salą egzistuoja dar tik planuose, projektas numato nukirsti 47 medžius.

„Šiurpinantys“ parkai

UAB „Želdynų vizija“ atlikta inventorizacija, jos terminai, lentelės ir grafikai nugulė į Trakų savivaldybės užsakymu parengtą techninį projektą, kurį pateikė visoje Lietuvoje vandentiekio, nuotekų, šilumos ir kitokią infrastruktūrą projektuojanti UAB „Daugėla“. Kaip ir inventorizacijoje, kai kur projekte nurodoma iškirsti sveikutėlius medžius, nes jie kliudo infrastruktūrai, svyra ant gyventojų turto arba stelbia medžius, laikomus vertingesniais. Iš 449 medžių kamienų, kuriuos inventorizacijoje rekomenduojama kirsti, tokių nurodyta 93 (pagal rūšis galima suskaičiuoti 108), o UAB „Daugėla“ projekte jų padaugėjo iki 110. Juos siūloma šalinti „projektiniais tikslais“. Kaip tai atrodo ant žemės?

<p>Trakų pusiasalio panorama iš drono skrydžio. Pakrantėms tvarkyti skirtas ne vienas projektas. ©Žygimantas Abromavičius</p>

Trakų pusiasalio panorama iš drono skrydžio. Pakrantėms tvarkyti skirtas ne vienas projektas. ©Žygimantas Abromavičius

„Vietomis auga puokštės juodalksnių, pavyzdžiui, po keturis. Taip jie auga plonesni, nes jiems trūksta vietos. Miškininko požiūriu, iš tų keturių reikia bent vieną, o gal du, nukirsti, kad kiti augtų stambesni, lygesni. Bet kraštovaizdžio požiūriu ta puokštė yra nuostabi, ir nesvarbu, kad vienas medis nukrypęs, su vienašale laja, o kitas koks nors išsiraitęs. Natūralus kraštovaizdis žmonėms buvo labai brangus“, – sako Trakų istorinio nacionalinio parko Kraštotvarkos ir Užutrakio dvaro sodybos skyriaus vadovė Andželika Kriaučiūnienė. Biologiją baigusi specialistė įsitikinusi, kad kai kuriuos medžius Trakuose nukirsti būtina. Tačiau ji abejoja kriterijais, pagal kuriuos projekte numatyta nukirsti 451 kamieną, ir sutinka su vietos aktyvistais, kad sprendimai, taip drastiškai keičiantys miestelio viešąsias erdves, turėtų būti aptarti išsamiau.

Savivaldybei ir jos rangovams „galbūt labai gražu yra „euroremontas“: trinkelės, žemai skustos vejos, išretinti medžiai, išpjauti krūmai, kuriuos vadina šabakštynais, nors jie labai svarbūs paukščiams…“ – mano aktyvistė Joana Staniulionytė. Julius Bačkaitis į kritiką atsako taip: „Jeigu mažame plote augs tūkstantis medžių, vadinasi, augs rykštės – rankos ar dviejų storio. Mane tokie parkai šiurpina.“

<p>Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius. ©Elena Reimerytė</p>

Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius. ©Elena Reimerytė

Tačiau kitokios nuomonės laikosi Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius. Jo vadovaujama įstaiga, kaip rodo mums atsiųstas raštas, projektą derinimui gavo šių metų vasario 26 d. ir jam nepritarė – ne dėl medžių, bet dėl statybų dalies. Paklaustas apie sprendimą pašalinti penktadalį saugomo Trakų senamiesčio medžių, jis teigė nesutinkantis su savivaldybės ir jos rangovų požiūriu: „Čia kaip paveikslo restauracija: paveikslas susidėvi, nunyksta – jį restauruoja. Akivaizdu, kad tai nebuvo restauratoriaus požiūris.“

„Nefinansuoti nėra galimybės“

Paklausus, kaip savivaldybė planuoja užtikrinti, kad patenkinamos būklės medžiai netaptų blogos būklės, – tokie darbai labiau atitiktų biologinės įvairovės finansavimo tikslus, – savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Aivaras Trainovičius tepasakė, kad Trakų senamiesčio želdynų priežiūrai lėšų yra skiriama kiekvienais metais ir kad esami medžiai nėra amžini. „Tikėjomės, kad viskas bus padaryta kompleksiškai, kad bus apgenėti medžiai, pasodinta naujų“, – interviu sakė jis.

Reklama

„Skaudžiausia yra tai, kad gimusi, užaugusi ir dabar gyvendama Trakuose tikrai nedarau nieko, nė vienas iš mūsų specialistų nedaro nieko, kas prieštarautų įstatymams ar mūsų tarpusavio bendradarbiavimui“, – sako projektui vadovavusi savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Svetlana Žilionienė. „Sutinku labai daug trakiečių kiekvieną dieną, ir jie visi klausia: na, kada gi pagaliau bus tvarkomi medžiai?“ Vedėja tikina viską atlikusi pagal procedūras ir dėl projekto planų bei viešųjų pirkimų gavusi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) ir kitų institucijų, į kurias kreipėsi, palaiminimą.

Sklaidant Vilniaus regiono plėtros tarybos (tai pirmasis institucinis filtras tokiems projektams) patvirtintų projektų sąrašą matyti, kad Trakų rajono savivaldybei tenka gausybė įvairių viešųjų erdvių tvarkybos projektų, finansuojamų pagal kitų ministerijų prižiūrimas investicijų priemones. Tarp jų – šeimos parkai ir skverai Lentvaryje, laisvalaikio zonos, traukos objektai kaime, irgi pertvarkantys erdves, bet nekeliantys biologinės įvairovės saugojimo tikslų. Juos atitinkamai tvirtina ir administruoja su aplinka nesusijusios institucijos.

<p>Tyrimo komanda lanko visuomenininkes Oną Staniulionienę ir Joaną Staniulionytę Lentvaryje. ©Elena Reimerytė</p>

Tyrimo komanda lanko visuomenininkes Oną Staniulionienę ir Joaną Staniulionytę Lentvaryje. ©Elena Reimerytė

Trakuose aplinkos ir tiesiog viešųjų erdvių projektus sieja tie patys rangovai – UAB „Daugėla“ projektuoja, statybų bendrovė UAB „Losrita“ vykdo darbus prie Bevardžio ežero, o UAB „Želdynų vizija“ bei MB „Arbora“ įsitraukusios į Rūdiškių pertvarką. Finansavimo priemonių tikslai skirtingi, bet projektai stebėtinai panašūs. Projektui, teoriškai turinčiam prisidėti prie biologinės įvairovės saugojimo, savivaldybė viešųjų pirkimų konkursuose nekėlė reikalavimo, kad rangovas turėtų patirties tvarkant ir prižiūrint medžius.

Siekdama suderinti savivaldybių norus ir ES investicijų tikslus savo prižiūrimose finansavimo priemonėse, Aplinkos ministerija savivaldybėms vedė mokymus. „Urbanizuotoje aplinkoje reikalingi kompleksiniai sprendimai, tad kai kurie su pilkosios infrastruktūros įvedimu susiję sprendimai tiesiog neišvengiami, jeigu mes norime sutvarkyti teritoriją kompleksiškai. Negalime sutvarkyti vien tiktai želdinius, o išdaužytus takus ar sulaužytus suolus palikti. Visuomenė tokios investicijos nesupras“, – sako Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Justina Čunderova. Tačiau ji pripažino, kad ministerija neturi svertų, kurie padėtų reikalauti didesnės projektų vykdytojų atsakomybės renkantis prioritetus. Jeigu prioritetas yra gamta, tai pirmenybė ir turėtų būti teikiama gamtai.

Tokie projektai, anot jų finansavimą administruojančios APVA Europos Sąjungos paramos departamento Gamtotvarkos skyriaus vedėjo Sauliaus Vasiliausko, turi būti naudingi „ne tik vabaliukui, ne tik augaliukui, bet ir visuomenei – kad galėtų džiaugtis bendruomenė, jaunimas su šeimom“. Agentūrai Trakų savivaldybės planai pertvarkyti viešąsias erdves praretinant jose medžius, dalies visuomenės pasipriešinimas ir institucijų, įskaitant Trakų istorinio nacionalinio parko ir Kultūros paveldo departamentą, nepritarimas neužkliuvo: projektui skirtas finansavimas netgi padidėjo nuo 225 iki 311 tūkst. eurų.

Kadangi APVA Trakų projektui uždegė žalią šviesą, Trakų rajono savivaldybė ėmėsi techninio planavimo ir 2018 m. lapkritį pasirašė sutartį su UAB „Daugėla“, kad ši parengtų supaprastintą techninį darbo projektą už kiek daugiau kaip 6 500 eurų. „Atlikome rinkos tyrimą išsiaiškinti, kas ką galėtų padaryti“, – apie rangovo atranką aiškina savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Svetlana Žilionienė. „Girdime gerų atsiliepimų apie kitų savivaldybių projektus, tikrai girdėjome, kad „Daugėlos“ parengti projektai buvo įgyvendinti kitose savivaldybėse, ir susisiekę su kolegomis blogų atsiliepimų negirdėjome.“ Į parengtą dokumentą nugulė Juliaus Bačkaičio įmonės parengta inventorizacija, nukopijuoti jos grafikai.

Iš šio projekto matyti, kaip ES fondų veiksmų programos uždavinys „Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę“, kurį įgyvendina Trakų projektą finansuojanti investicijų priemonė, virsta medžių, laikomų blogos būklės, šalinimu. „Pašalinus visus numatytus kirsti medžius (kamienus) vidutinė inventorizuotos teritorijos medžio (kamieno) būklė pagerėtų bent 0,4 balo“, – rašoma projekte.

Projektą peržiūrėjo Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionalinė žemės tarnyba, Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas – visi atsiuntė pritarimo raštus, niekam neužkliuvo tokio masto medžių kirtimas, trinkelės ir herbicidai už lėšas biologinei įvairovei saugoti. Įgyvendinti visų suplanuotų kirtimo darbų kol kas nepavyko, bet ne dėl minėtų prieštaravimų, o dėl procedūrų – paveldosaugos institucijų nepritarimo ir, anot teisėjų, netinkamai organizuoto komisijos posėdžio leidimui išduoti.

<p>Kirtimui pažymėtas medis Trakuose, Lukos ežero pakrantėje. ©Elena Reimerytė</p>

Kirtimui pažymėtas medis Trakuose, Lukos ežero pakrantėje. ©Elena Reimerytė

Svetlanos Žilionienės teigimu, savivaldybė ketina kartoti procedūras, ir leidimą kirsti medžius tvirtinti iš naujo. Dar 2016 m. finansavimo priemonės pristatyme APVA kvietė savivaldybes nepamiršti ekologinių tikslų ir įspėjo, kad paraiškos atmetamos, jei nepateikiami reikiami derinimo dokumentai. Tačiau duodamas interviu Saulius Vasiliauskas iš APVA patikslino: „Viskas labai paprasta: jeigu projektas parengtas, įtrauktas į regiono sąrašą – jei regionas rengia plėtros planus, juos derina su Aplinkos ministerija, – vadinasi, regioniniu mastu jis yra svarbus. Paraiška buvo pateikta tinkamu laiku, biudžetas patvirtintas, vadinasi, atitiko aprašo reikalavimus. Nefinansuoti tokio projekto kaip ir nėra galimybės.“

Nutvarkyti miestai

„Miestas nėra vien švarus ir tvarkingas daiktas. Jis turi atspindėti gamtos pilnatvę ir gamtinius ciklus, įskaitant mirtį ir irimą“, – sako Virdžinijos universiteto urbanistikos profesorius Timothy Beatley, dėstantis būsimiesiems architektams ir miestų planuotojams. Išgirdęs, kad Trakuose medžių tvarkymas suprantamas kaip šimtų kamienų iškirtimas dėl puvinių, stelbimo ar estetinių priežasčių, knygų apie žaliuosius Europos miestus išleidęs tyrėjas nustebo, kad savivaldybė galėtų manyti, jog kažką laimės retindama medžius. „Kas galėtų norėti sterilaus, kepinamo miesto, neapsupto gamtos? Medžių garinamas vanduo ir teikiamas šešėlis yra būtini, tai esminė infrastruktūra, palaikanti miestų sveikatą ir tinkamumą gyventi.“

Panašiais principais programoje „Pasaulio medžių miestai“ vadovaujasi ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Nuo Kampalos iki Krasnojarsko – miestų valdininkai įsipareigoja skirti išteklių medžių išsaugojimui. Nė vienas Baltijos šalių miestas į sąrašą, į kurį norint patekti reikia atitikti penkis paprastus medžių apsaugos kriterijus (atsakomybės, priežiūros taisyklių, skiriamų išteklių ir kt.), nėra patekęs.

<p>Trakų mieste kai kurie medžiai šalinami motyvuojant grėsme turtui. Vaizdas iš drono skrydžio. ©Žygimantas Abromavičius</p>

Trakų mieste kai kurie medžiai šalinami motyvuojant grėsme turtui. Vaizdas iš drono skrydžio. ©Žygimantas Abromavičius

Trakų miesto ir gamtos vienovę Lietuva naudojo kaip argumentą, kai 2003 m. teikė Trakų senamiesčio kandidatūrą UNESCO paveldo sąrašui: „Trakų parko kraštovaizdis trykšta ypatingu grožiu; iš dalies jis yra gamtinis, o iš dalies – žmogaus sukurtas.“ Trakų kandidatūra tada nebuvo patvirtinta. Po „euroremonto“ gamtos ir kultūros dermės argumentas skambės mažiau įtikimai, nes vienu ypu perplanuotos erdvės skirsis nuo istoriškai susiformavusių. „Trakų kraštovaizdis yra sukurtas žmogaus, tik be autorystės, ir jame labai daug spontaniškumo, chaotiškumo, – svarsto Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius. – To atsisakę prarastume tapybiškumą.“

Anot savivaldos tyrėjos Aistės Lazauskienės, savivaldybės, supratusios, kad gali gauti didelę sumą, aplinką bando sutvarkyti vienu ypu, o ne palaipsniui. Tai patvirtino ir Trakų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkė Inutė Neverovskienė. Ji aiškina, kad tai tiesiog gera proga želdinius sutvarkyti „visa apimtimi“: „Šie darbai kainuoja labai brangiai, tokių lėšų savivaldybės biudžete nėra“, – rašė ji elektroniniame laiške atsakydama į užklausą.

<p>Viena iš tyrimo autorių – socialinių temų žurnalistė Daiva Repečkaitė. ©Elena Reimerytė</p>

Viena iš tyrimo autorių – socialinių temų žurnalistė Daiva Repečkaitė. ©Elena Reimerytė

„Tokios didelės pinigų injekcijos yra lyg gamtos katastrofos – smarkios liūtys ar sausros“, – komentuoja visuomenės įtraukties ekspertė Giedrė Godienė. Kad biologinei įvairovei puoselėti skirti projektų pinigai naudoti daugiau puoštis, o ne saugoti gamtą, Aplinkos ministerija žinojo – tiek iš projektų paraiškų, tiek iš savo užsakyto 2014–2020 m. gamtos apsaugos priemonių įgyvendinimo pažangos vertinimo, kuriame ir akcentuojama, kad trūksta analizės, iš kurios būtų matyti, kaip aplinkosaugai teoriškai pasitarnauti turinčios finansavimo priemonės iš tikrųjų padės ekosistemoms. Tačiau ministerijos atstovė Justina Čunderova mano, kad diktuoti savivaldybėms, kokius projektus teikti – ne sprendimas. Tad savivaldybės turi laisvę improvizuoti – vienodomis trinkelėmis ir gėlynais.

Ministerijoje pagal programą „Kurk Lietuvai“ darbuojasi trys iš Jungtinės Karalystės grįžę profesionalai, kuriantys žalumo indeksą. Tai yra įrankis aplinkai palankių ar gamtinių komponentų, įskaitant medžius, vertei matuoti. Dirbdami jie bendrauja su savivaldybėmis ir bando joms parodyti, kaip reikėtų naudoti turimus ribotus duomenis.

„Žalumo indeksu mes bandome parodyti, kad medis yra vertybė. Išsaugotas medis yra vertybė“, – sako šios komandos narė Gintarė Kapočiūtė. Komanda siekia, kad savivaldybės iš turimų duomenų nustatytų, kur yra probleminės zonos, kur skubiausia švarinti ir žalinti aplinką. „Kurk Lietuvai“ dalyviai pastebėjo, kad savivaldybės dažnai nurašo medžius vos šiems pradėjus negaluoti. Todėl išsaugotam brandžiam medžiui indekse priskiriama didesnė vertė nei naujam sodinukui.

Kol kas nėra aišku, ar jaunų profesionalų sukurti įrankiai pasitarnaus kaip papildomas filtras, saugantis, kad gamtai skirtos lėšos nenukeliautų „euroremontui“.

<p>Žurnalistės Daiva Repečkaitė ir Vaida Pilibaitytė. ©Elena Reimerytė</p>

Žurnalistės Daiva Repečkaitė ir Vaida Pilibaitytė. ©Elena Reimerytė

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Šis žurnalistinis darbas yra Europos Komisijos finansuojamo projekto „Media4Change – ateities istorijos laboratorija“ dalis. Juo siekiama stiprinti vietos tiriamąją žurnalistiką, skatinti bendradarbiavimą, inovacijas ir aukščiausius profesinius standartus.

Tyrimas atspindi tik autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už šiame tekste esančios informacijos naudojimą.