N
A
R
A
Klimato krizė: kaip išsaugoti optimizmą?
1:14:08

Dienų, kai temperatūra Lietuvoje aukštesnė nei 30 °C, per pastaruosius 50 metų išaugo apie 3 kartus. Dienų su sniego danga sumažėjo vidutiniškai 15-a. Jeigu taip ir toliau, šio amžiaus pabaigoje žiemos vidutinė temperatūra Lietuvoje taps teigiama.

Tai nėra naujiena. Planeta šyla jau 34 metus, kiekvieni metai vis šiltesni už praeitus. Šiuo metu Žemės atmosferoje CO2 yra daugiau nei bet kada per 3 milijonus metų. Nuo 1990-ųjų iki 2016-ųjų iškirsta virš 1,300,000 km2 medžių.

Britų dienraštis „The Guardian“ pakvietė žurnalistus to nebevadinti „klimato kaita“ – siūlo vartoti „klimato krizė“. Tačiau politikai toliau prioretitizuoja ekonomikos augimą, o ne gamtos poreikius, arba jų nelaiko pirmaeiliais klausimais darbotvarkėje. Naujai išrinktas Lietuvos prezidentas, paklaustas, ką darys dėl klimato krizės, atsako, viso labo, kad jos „neneigs“. Tai palieka mažai vilčių sulaukti realių pokyčių.

Lengva tapti nihilistu, manančiu, kad žmonija anksčiau ar vėliau vis tiek susinaikins. Sunkiau rasti optimizmo ir svarstyti, ką galime padaryti, kad to išvengtume. Šiame NARA podkasto epizode pakvietėme profesionalus iš mokslo, politikos ir aktyvizmo laukų diskutuoti, kaip į klimato krizę turėtume reaguoti 2019-aisiais.

Diskusijoje dalyvauja Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas Justinas Kilpys, buvusi aplinkos ministro patarėja klimato kaitos klausimais Gintarė Krušnienė, Tarptautinio Šiaurės Paramos Fondo Osle atstovė Gabrielė Šabūnaitė, Vilniaus Licėjaus moksleivė, „Fridays for Future“ judėjimo Lietuvoje dalyvė Liucija Vaicenavičiūtė, diskusijos moderatorius žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius.

Diskusijos dalyviai keliauja į studiją. ©Severina Venckutė

Klimatologas Justinas Kilpys pateikia statistiką apie klimato pokyčius Lietuvoje:

Per pastaruosius 50 metų:

  • Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo apie 2,0 ºC
  • Vidutinis metinis kritulių kiekis padidėjo 4 %
  • Atvejų skaičius kai oro temperatūra aukštesnė nei 30 °C išaugo apie 3 kartus
  • Dienų su sniego danga sumažėjo vidutiniškai 15 dienų
  • Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo apie 16 cm.

Priklausomai nuo klimato kaitos scenarijaus (t.y. taršos mažinimo tempo) laukiami pokyčiai Lietuvoje iki 2100 m.:

  • Vidutinė oro temperatūra gali pakilti dar 1,5–5,1 °C.
  • XXI a. pab. žiemos vidutinė temperatūra taps teigiama.
  • Vidutinis metų kritulių kiekis padidės dar 3,7–13,5 %.
  • Kritulių atvejų skaičius keisis mažai, tačiau didės kritulių intensyvumas.
  • Baltijos jūros vandens lygis pakils 50–100 cm.

Klimatologas Justinas Kilpys prieš pokalbį. ©Severina Venckutė

Buvusi aplinkos ministro patarėja klimato kaitos klausimais Gintarė Krušnienė sako, kad ši krizė yra labiau susijusi su ekonomika: „Klimato kaita nėra gamtinė problema, tai socioekonominė problema. Labiausiai kentės tos šeimos, kurios yra pažeidžiamos. Valstybėse, kuriose piliečiai yra turtingi, jie ir po audros stogą susitaisys, medžiui sudaužius automobilį – nusipirks naują. Bet piliečiai tose valstybėse, kurioms sunku tai padaryti – jiems tai bus gyvenimą keičiantys įvykiai.“

„Klimato kaita nėra gamtinė problema, tai socioekonominė problema. Labiausiai kentės tos šeimos, kurios yra pažeidžiamos.“

„Mes (Lietuvos visuomenė) palaikome klimato šūkius, tol kol nereikia nieko keisti“, – sako p. Krušnienė. „Bandėme vystyti automobilio mokesčio idėją – ir buvo milžiniškas protestas. Nė vieno balso „už“ iš šalies. O juk turime beveik dvigubai taršesnius automobilius negu ES vidurkis ir negana to, jie degina smulkiąsias daleles kurios sėda mūsų plaučiuose ir dėl to gyvename trumpiau. Lietuva yra vienintelė šalis neturinti automobilio mokesčio. Vartotojai renkasi visiškai negalvodami apie taršą.“

Daugiausia teršiantys sektoriai Lietuvoje yra energetika (29.3 %), transportas (27.4 %) ir žemės ūkis (22.1 %). Norint sumažinti taršą Lietuvoje, anot Justinio Kilpio, reikėtų:

  • Siekti, kad visa elektros ir šilumos energija iki 2050 m. būtų išgauta iš atsinaujinančių šaltinių
  • Miestuose plėtoti viešajį transportą, dviračių infrastruktūrą
  • Senamiesčiuose uždrausti įvažiuoti su automobiliais
  • Skatinti ekologinę žemdirbystę
  • Mažinti cheminių trašų naudojimą žemės ūkyje
  • Mažinti subsidijų kiekį taršiam žemės ūkiui (pvz.: panaikinti lengvatinius tarifus dyzelinui, naudojamam traktoriuose)
  • Vartoti mažiau mėsos.
Buvusi aplinkos ministro patarėja klimato kaitos klausimais Gintarė Krušnienė prieš pokalbį. ©Severina Venckutė
Liucija Vaicenavičiūtė – viena naujos kartos klimato aktyvisčių Lietuvoje, kuriuos burti pradėjo Švedijos moksleivė Greta Thumber, inicijavusi moksleivių streiką vardan klimato politikos pokyčių. ©Severina Venckutė

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Interviu įrašytas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierė Kata Bitowt.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.