Gyvūnas – skalpelis – žmogus

0:00:00

Tinklalaidė \ Visuomenė

Autorė ir redaktorė: Martyna Šulskutė

Garso režisierė ir muzikos kompozitorė: Kata Bitowt

Redaktorius: Karolis Vyšniauskas

Fotografai: Martyna Šulskutė, Artūras Morozovas

2019 gruodžio 10

Medicina \ Mokslas \ Gamta

Žmogaus pasirinkimai ir idėjos apie kitas rūšis lėmė tai, kas su jomis nutiko. Kare, žemės ūkyje, moksle, kolonializme, pramogose, sporte – gyvūnai yra įtraukti visur. Medicina yra dar viena tokių sričių.

Žmogaus istorija yra ir gyvūnų istorija. Šiame podkasto epizode atsisuksim į mediciną ir klausime, kaip žmonės gyvūnams – ir kaip gyvūnai žmonėms – padeda pagyti. Ar gyvūnas gali būti lygiavertis partneris, ar žmogus visada bus galios pozicijoje?

Antropologė Martyna Šulskutė kalbasi su biomedicinos mokslininku ir veterinarais. Epizode skamba garso režisierės Katos Bitowt „Mažojo princo“ istorijos interpretacija, atskleidžianti lapės perspektyvą.

Veterinarijos klinikos vadovė Diana Suchocka savo darbo vietoje. ©Martyna Šulskutė

Veterinarą galima įsivaizduoti kaip vertėją tarp gyvūnų ir žmonių – tik kad viena iš pusių nei rašo, nei kalba. ©Martyna Šulskutė

„Kartais žmonės ateina ir sako – „jam tik pora dienų yra blogai“. Tu matai, kad ne pora dienų. Nujauti, kad žmogus tikėjosi, jog gyvūnui bus geriau.“ – sako Diana. Veterinarijoje psichologinės žinios kalbantis su gyvūnų šeimininkais dažnai tiek pat svarbios, kaip ir medicininės. ©Martyna Šulskutė

Veterinarijos gydytojas Aivaras Paukštė yra Vilniaus kolegijos agrotechnologijų fakulteto, veterinarinės medicinos katedros vedėjas. Būsimiems veterinarijos felčeriams jis dėsto anatomijos ir gyvūnų gerovės paskaitas. ©Martyna Šulskutė

Aivaras Paukštė mano, kad svarbiausi dalykai, kuriuos turi perduoti studentams, yra atsakomybė ir neabejingumas. Taip pat, žinoma, ir begalė raumenų, kaulų ir kūno dalių pavadinimų. ©Martyna Šulskutė

„Visi pamesti, į prieglaudas atiduoti gyvūnai yra žmonių abejingumo, nematymo į priekį, impulsyvaus pasirinkimo aukos. Negali sakyti, kad žmogus tyčia tai padarė. Jis tiesiog buvo abejingas kai jį įsigijo. Gyvūnas gali būti keliolikai metų. Žmonės tiek į priekį nenumato“, – Aivaras Paukštė

Veterinaro paradoksas tas, kad žmonės šią profesiją renkasi norėdami pagelbėti gyvūnams, bet gydymo procese jiems neišvengiamai sukelia ir skausmą. Gyvūnus tenka matyti sergančius, senstančius, kartais ir nepagydomus. ©Martyna Šulskutė

Dažnai tenka nuspręsti, ar gyvūną gydyti ar užmigdyti. Veterinarijos gydytojai, pagal statistiką JAV yra padidintoje savižudybių rizikos grupėje. ©Martyna Šulskutė

Šiandien praktiškai neįmanoma susikurti kasdienybės, kuri neįtrauktų medžiagų, pirmiausia testuotų su gyvūnais. Šampūnai, dušo želės, dantų pastos. Vaistai kaip ibuprofenas ar net vitamino C tabletės. Visi jie buvo duodami laboratorijos gyvūnams, prieš atsirandant žmonių namuose. Testavimas su gyvūnais buvo svarbus vystant medikamentus kovai su diabetu, krūtų vėžiu, AIDS. Taip pat kuriant skiepus nuo pasiutligės ar raupų.

Dalis gyvūnų teisių aktyvistų siekia visiškai panaikinti gyvūnų naudojimą mokslui. Anot Juliaus Bogomolovo, Kalifornijos universitete postdoktorantūros studijose tyrinėjančio žmogaus širdies ligas, mokslo bendruomenė šiandien dar negalėtų to padaryti, bet mokslininkai dirbdami su gyvūnais taiko trijų „R“ principą: „Replace, Refine, Reduce“ („Pakeisk, grynink, sumažink“). ©Artūras Morozovas

Trys „R“ praktikoje reiškia tai, kad kiekvieno eksperimento atveju svarbu įrodyti, kad su paprastesniu gyvūnu jo atlikti negalima – kartais eksperimentui pakanka audinių ar ląstelių kultūrų. Eksperimento procesas turi būti išgrynintas tiek, kad gyvūnui keliamos kančios būtų mažiausios. Naudojamas gyvūnų skaičius turi būti minimalus. ©Artūras Morozovas

Be to, eksperimentams auginami gyvūnai ir jų priežiūra yra brangūs, tad net farmacijos kompanijos stengiasi vengti bereikalingų išlaidų. ©Artūras Morozovas

Šis ir visi kiti fotografijose matomi kačiukai – pamesti arba rasti, kuriems gydytojai nusprendė padėti. ©Martyna Šulskutė

Diana Suchocka savo klinikoje taip pat priima apžiūrėti prieglaudos gyvūnus. ©Martyna Šulskutė

Dianos Suchockos klinika. ©Martyna Šulskutė

Su dėstytoju Aivaru Paukšte kalbėjomės jo kabinete. ©Martyna Šulskutė

Būsimų veterinarijos felčerių auditorija. ©Martyna Šulskutė

Tolesniam domėjimuisi:

Laika The Dog: These Are All the Animals That Have Been Launched into Space, by Aristos Georgiou, Newsweek

Veterinarians Are Killing Themselves. An Online Group Is There To Listen And Help, by Scott Simon, Samantha Balaban and James Doubek, NPR

From the Leash to the Laboratory, by Judith Reitman, The Atlantic

Animals and the Shaping of Modern Medicine, by Abigail Woods, Michael Bresalier, Angela Cassidy, Rachel Mason Dentinger

Animals and Medicine: The Contribution of Animal Experiments to the Control of Disease, by Jack Botting

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Kiti būdai prisidėti

Medicina \ Mokslas \ Gamta

Studijinio balso įrašai atlikti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.

Susiję