Šis interviu yra pirmasis bandymas garsiškai užfiksuoti lietuviškos radijo dokumentikos istoriją, kuri atnešė kitokią prieigą prie žmogaus radijo bangų eteryje.
„Prireikė laiko reabilituoti emociją, subjektyvius žmonių išgyvenimus. Leisti žmonėms kvėpuoti. Anksčiau montažo tradicija buvo kitokia – reikėjo viską kuo greičiau pasakyti, pauzė atrodė kaip techninis brokas. Reikėjo ir klausytojų, ir redaktorių ausį pripratinti prie kitokio kalbėjimo. Tai įvyko, nes buvo žmonių, kurie norėjo kurti dokumentikas savo sveikatos ir laisvalaikio sąskaita“, – sako Vaida Pilibaitytė, LRT radijo dokumentikos viena iš redaktorių ir aplinkosauginės laidos „Vienkartinė planeta“ autorė.
Interviu kalba ji ir Vita Ličytė, kita apdovanota LRT radijo dokumentikų prodiuserė. Su jomis šnekasi Karolis Vyšniauskas ir Martyna Šulskutė. Interviu įrašinėtas viename iš Vilniaus miškų, siekiant išeiti iš studijos – ką savo darbe daro ir Radijo dokumentikos komanda.
Vaida Pilibaitytė ir Vita Ličytė, dvi iš penkių šiuo metu LRT radijo dokumentikos komandą sudarančių žurnalisčių. Užtruko, kol radijo dokumentika gavo atskirą vietą laidų tinklelyje – bet šiuo metu, anot apklausų, tai yra viena klausytojų mėgstamiausių nacionalinio radijo laidų. ©Artūras Morozovas
Kaip vieną esminių lūžių karjeroje Vaida prisimena 2006 m. LRT laidų ciklą „Europa Plius“. Lietuvos, tuo metu naujos ES šalies žurnalistai, keliavo po Europą ir rengė pasakojimus su užsienio pašnekovais ir ekspertais. Dirbti dar turėjo su kasetiniais diktofonais, kurių įrašus reikėjo konvertuoti į skaitmeną. Vaida kartu su komanda tuomet parengė pasakojimus apie atominę energetiką, švietimą ir kitus to meto – ir dabarties – Europos klausimus. Jie virto įžanga į tolesnį dokumentikos lauką. ©Artūras Morozovas
Vita yra sukūrusi garsinius pasakojimus apie socialinę atskirtį, pavyzdžiui, apie mokyklų nelygybę Lietuvoje. „Šio darbo viltis – padėti augti didesnei empatijai visuomenėje ir tarpusavio supratimui“, – sako ji. ©Artūras Morozovas
Podkasto kūrėjai Martyna Šulskutė ir Karolis Vyšniauskas. ©Artūras Morozovas
Garsinę patirtį galima prilyginti literatūros skaitymui. Abi medijos įgalina vaizduotę. Vaida nustebo iš kolegės Danijoje sužinojusi, kad pasakotojai garsu ten gauna viešą finansavimą, taip, kaip ir literatūros autoriai. Danijai toks visuomenės palaikymas padėjo sukurti stiprią radijo dokumentikos sceną. ©Artūras Morozovas
Dokumentikos kūrėjai turi nuolat varžytis su laiku. „Kiek laiko turi sukurti pasakojimui – tiek jo ir prireiks“, – sako Vita. Jų komandai reikia palaikyti nuolatinį pasakojimų kūrimo tempą. Naujos LRT radijo dokumentikos išleidžiamos kas savaitę, sekmadieniais 11.05 val. Jų įrašai publikuojami LRT Mediatekoje ir podkastų aplikacijose. ©Artūras Morozovas
Vaida, Vita, Martyna ir Karolis interviu metu. ©Artūras Morozovas
Vienas retų užkulisinių kadrų. Vaida Pilibaitytė įrašinėja dokumentiką „Antra oda“ apie kuršių kapų rekonstruktorius – žmones, kurie pagal archeologinius radinius detaliai ir kruopščiai atkuria įkapes. Vienas tokių žmonių – Denisas Nikitenka. „Mums prie kojų – lagaminas su tokiais jo atkurtais daiktais. Esam netoli kapavietės, kur kuršis buvo palaidotas“, – prisimena Vaida. ©Denisas Nikitenka
Garsų kolekcionavimas. Vita Ličytė metro Paryžiuje. ©Odeta Vilkišiūtė
Įrašyti vėją. Vaida Pilibaitytė Mace Head atmosferos tyrimų stotyje Airijos vakarinėje pakrantėje. ©Darius Čeburnis
Mokymasis kartu. Radijo dokumentikos kūrėjų bendruomenė yra glaudi – nėra neįprasta prodiuseriams surengti mokymus ir perduoti žinias vieni kitiems. Fotografijoje – pačių susiorganizuoti mokymai LRT patalpose su danų prodiusere Rikke Houd. ©Edvardas Blaževič
Epizode paminėtos ir/ar apdovanotos LRT radijo dokumentikos (chronologiškai):
Europa plius. Vaidos Pilibaitytės pasakojimas apie atominės energijos ateitį Europoje, 2006 m.
Parduotuvė. Daugelio laikoma pirmaja tikra lietuviška radijo dokumentika. Pristatyta Tarptautinėje dokumentikos konferencijoje Dubline. Autorius Viktoras Jakovlevas, 2008 m.
Bausmės prasmė. Autorė Simona Aginskaitė, 2012 m.
Kelmė. Iš ciklo „Prarasti štetlai“. Autorė Indrė Anskaitytė, 2016 m.
Radijas ir laisvė. Iš ciklo „Devyni radijo dešimtmečiai“. Autorė Živilė Kropaitė, 2016 m.
Švietimas. Iš ciklo „Atskirtis“. Autorė Vita Ličytė, 2017 m.
Širdies formos pėdsakai. Penkios istorijos apie susitikimus su vilkais. Nominuota PRIX Europa Europos transliutojų apdovanojimuose. Autorė Vaida Pilibaitytė, 2017 m.
Arsenas iš giedro dangaus, pirma ir antra dalis. Vaidos Pilibaitytės radijo dokumentika, apdovanota Vilniaus politikos ir analizės instituto Tiriamosios žurnalistikos premija. 2018 m.
Vieno M. K. Čiurlionio paveikslo paslaptis. Rūtos Dambravaitės radijo dokumentika, pristatyta Tarptautinėje radijo dokumentikos konferencijoje (IFC) Korke. 2018 m.
Baltarusijos užkalbėtojos. Autorė Inga Janiulytė, 2018 m.
Dingęs dvaras. Vitos Ličytės dokumentika apie Nepriklausomybės akto signataro Jono Vileišio ir jo žmonos Onos Vileišienės dvarą Molėtų rajone. Dokumentika nominuota PRIX Europa, jos kūrimui Vita Ličytė gavo prestižinę Åke Blømstrom stipendiją. Laidos kūrimą kuravo BBC prodiuseris Simon Elmes. 2019 m.
Virtualus XXI a. piršlys. Sigitos Vegytės dokumentika apie „Tinder“ pažintis. 2020 m.
Tolesniam domėjimuisi:
International Features Conference (IFC). Tarptautinė radijo dokumentikos kūrėjų konferencija
Radio Atlas, pasaulinės radijo dokumentikos namai internete
The Ballad Of The Radio Feature. Radijo dokumentika apie radijo dokumentikas, prodiuseris Alan Hall, Falling Tree Productions
‘This American Life,’ Now a Pulitzer Winner, Is Once More a Pioneer. Interviu su pirmojo Pulitzerio prizo už garsinę žurnalistiką laimėtojais, laidos This American Life kūrėjais, The New York Times
The story of Tunnel 29. BBC pasakojimas apie vyrą, kuris išsikasė tunelį po Berlyno siena. Autorė Helena Merriman
Between the Ears. BBC eksperimentinių radijo dokumentikų laida
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
