Prieš trejus metus Alina prisėdo prie kompiuterio, kad kreiptųsi dėl tyrimo jos ir kitų klaipėdiečių namuose rastiems iš uosto atpūstiems suodžiams. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo ilgo, nacionalinio masto klausimu virtusio darbo pradžia.
Šis darbas turėjo savo kainą. „Nepastebėjau, kaip užaugo mano vaikai, o aš taip ir prasėdėjau prie kompiuterio“, – reflektuoja Alina, susitikus Klaipėdoje dabar. Šis „Nyla“ podkasto epizodas – tai siekis išsiaiškinti, kuo virsta trečias pagal dydį Lietuvos miestas ir kaip suodžiai gyventojų butuose pažadino jų pilietiškumą.

Vaizdas pro vieno iš daugiabučių langą Vitės rajone Klaipėdoje. Prieš trejus metus čia pradėta krauti ir sijoti geležies rūda, kurią vėjas atneša tiesiai į gyventojų langus. Už krovinį atsakinga didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija „Klasco“, kurios pelnas pernai siekė 1,8 mln eurų, taršą vadina „tariama“. „Klasco“ direktorius, per „Achemos grupės“ komunikacijos vadovę atsisakė duoti garsinį interviu, o žadėjusi atsiųsti atsakymus raštu, kompanija jų neatsiuntė. ©Karolis Vyšniauskas

Klaipėdietė Alina Andronova dirbo socialinį darbą, bet noras išspręsti miesto taršos klausimus ją pavertė aplinkosaugos aktyviste. Įkūrus organizaciją „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE), jai ir kitiems klaipėdiečiams pavyko pasiekti ministrą pirmininką ir Aplinkos ministeriją, bet sprendimo kol kas dar nėra. ©Karolis Vyšniauskas
Tolesniam domėjimuisi:
LRT tyrimas. Klaipėda dūsta nuo rusiškos rūdos, uostas siūlo išsikraustyti
«Почему город наступает на порт?» NYLA Ru
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai: