N
A
R
A
Klaipėdiečių kova už švaresnį miestą
1:07:22

Kai susitikome Aliną Andronovą, vieną aktyviausių Klaipėdos aplinkosaugos balsų, ji ruošėsi kraustytis į Palangą. Gyventi Klaipėdoje ji nebematė variantų: „Kur bepažiūrėsi – ar į pietinę, ar šiaurinę Klaipėdos dalį, visur yra pramonės tarša. Visas miestas tiesiog alsuoja pramone.“

Prieš trejus metus Alina prisėdo prie kompiuterio, kad kreiptųsi dėl tyrimo jos ir kitų klaipėdiečių namuose rastiems iš uosto atpūstiems suodžiams. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo ilgo, nacionalinio masto klausimu virtusio darbo pradžia.

Šis darbas turėjo savo kainą. „Nepastebėjau, kaip užaugo mano vaikai, o aš taip ir prasėdėjau prie kompiuterio“, – reflektuoja Alina, susitikus Klaipėdoje dabar. Šis „Nyla“ podkasto epizodas – tai siekis išsiaiškinti, kuo virsta trečias pagal dydį Lietuvos miestas ir kaip suodžiai gyventojų butuose pažadino jų pilietiškumą.

Vaizdas pro vieno iš daugiabučių langą Vitės rajone Klaipėdoje. Prieš trejus metus čia pradėta krauti ir sijoti geležies rūda, kurią vėjas atneša tiesiai į gyventojų langus. Už krovinį atsakinga didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija „Klasco“, kurios pelnas pernai siekė 1,8 mln eurų, taršą vadina „tariama“. „Klasco“ direktorius, per „Achemos grupės“ komunikacijos vadovę atsisakė duoti garsinį interviu, o žadėjusi atsiųsti atsakymus raštu, kompanija jų neatsiuntė. ©Karolis Vyšniauskas

Klaipėdos gyventojai, susibūrę atviroje feisbuko grupėje „Klaipėdos plaučiai“, dalinasi fotografijomis ir vaizdo įrašais iš uosto atpūstų suodžių savo butuose. ©Deimantė Raupelytė

Klaipėdietė Alina Andronova dirbo socialinį darbą, bet noras išspręsti miesto taršos klausimus ją pavertė aplinkosaugos aktyviste. Įkūrus organizaciją „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE), jai ir kitiems klaipėdiečiams pavyko pasiekti ministrą pirmininką ir Aplinkos ministeriją, bet sprendimo kol kas dar nėra. ©Karolis Vyšniauskas

Kuriant šį garsinį pasakojimą prisijungė podkasto bendradarbė žurnalistė Indrė Kiršaitė (su mikrofonu). Ji suteikė platesnį Klaipėdos ekologinių klausimų kontekstą ir paėmė interviu iš Klaipėdos vicemero Arūno Barbšio. ©Karolis Vyšniauskas

Prie interviu prisijungė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė (dešinėje). Anot jos, Lietuvoje piliečiai nėra įpratę daug reikalauti iš įmonių aplinkosaugos klausimais – ši klaipėdiečių iniciatyva yra išimtis. ©Karolis Vyšniauskas

Vienas Klaipėdos kolegijos pastatų yra maždaug 100 metrų nuo kraunamos geležies rūdos – greta yra ir mokykla. ©Karolis Vyšniauskas
Žurnalistė Indrė Kiršaitė (viduryje) kalbasi su aplinkosaugos aktyvistėmis Alina Andronova ir Lina Paškevičiūte šalia įmonės „Klasco“ sienos, aptvertos spygliuota viela. ©Karolis Vyšniauskas
Klaipėdiečių užfiksuotas geležies rūdos sijojimas ir krova uoste, 2019 m. Vienas iš problemos sprendimų – krovą ir sijojimą atlikti uždarai. Susivieniję klaipėdiečiai siekia, kad tai įpareigojantis padaryti įstatymas įsigaliotų šiemet, o ne 2022 m., kaip Seimas planavo iš pradžių.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Studijiniai balso įrašai įrašyti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierė Kata Bitowt.

Epizode panaudoti žinių intarpai iš Balticum TV, LRT Radijo ir Televizijos.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.