Išgirskite interviu paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės jo podkastų programėlėse:

„Mes šiuos medžius paveldėjome. Vilniuje šalia šių medžių gyveno daug kartų. Remontai vykdavo. Dangos keisdavosi. Bet mūsų karta yra ta, kuri medžių nesugebėjo paveldėti. Ir tai yra nauja. Tai įvyko per paskutinius 20 metų“, – Vilniaus miesto gatvių atnaujinimą įvertina Elena, užaugusi greta Lukiškių aikštės.

„Medžiai metai iš metų degradavo, kol galiausiai visai numirė. Taip būna.“, – portalui 15min situaciją komentavo nauju Vilniaus meru išrinktas Valdas Benkunskas.

Elena skatina miestiečius kurti asmeninį santykį su miesto medžiais ir kovoti už jų išsaugojimą. Kartu ji mato, kad jau daug kas prarasta – po rekonstrukcijų Vilniaus mieste iškirsti medžiai Šermukšnių, Kareivių, Vasario 16-osios, T. Vrublevskio, S. Konarskio, Radvilų, Kernavės ir kitose gatvėse. Prieš kelias savaites rezonansą sukėlė šimtamečio ąžuolo nukirtimas greta Rinktinės gatvės, sulaukęs ir prezidento pasmerkimo.

Šis interviu, kurį gegužės viduryje įrašė žurnalistas Karolis Vyšniauskas, yra ir susipažinimas su Elenos asmenybe, ir jos požiūrio į miesto žaliasias zonas paaiškinimas. Elena mato, kad medžių saugotojai Lietuvoje dažnai piešiami kaip žmonės, nusistatę prieš progresą. Kai tuo tarpu Londone, kur ji gyvena pastaruosius 10 metų, kai kurie medžiai yra įkainojami ir šimtais tūkstančių svarų. Anot jos, kirsdami arba neprižiūrėdami senųjų miesto medžių, vilniečiai skurdina save ne tik iš ekologinės pusės – jie realiai menkina miesto vertę.

Elenos Reimerytės „Spalvų“ laidas apie Lukiškių aikštės liepas pamatykite čia (I dalis) ir čia (II dalis). Kontekstui apie tvarią aplinką kaip žmogaus teisę rekomenduojame kolegės Martynos Šulskutės tekstą „Ten, kur gera paukščiui, gera ir žmogui.“ Kada tvari aplinka taps visuotine žmogaus teise?“.

Žemiau dalinamės senųjų Vilniaus gatvių fotografijomis iš Elenos Reimerytės surinkto archyvo.