„Pasipuoškim kelmais“. Kaip Alytaus gyventojai gelbėjo miesto medžius

0:00:00
0:00:00
0:00:00
2008-ieji, Alytaus dailės mokyklos moksleivė Eglė Kalibataitė, norėdama apsaugoti vieną iš senųjų klevų Laisvės angelo aikštėje, į jį įsilipo. ©Douglas Green

2008-ųjų pavasaris Alytuje. Miesto centre mergina ir vaikinas stovi apsikabinę liepą. Netoliese Laisvės angelo aikštėje į klevus sulipę daugiau jaunų žmonių. Kiti laiko plakatus su užrašais „Pasipuoškim kelmais“ ir „Mums rūpi gimtasis miestas“.

Tai fotografijose įamžinti vaizdai iš Alytaus dailės mokyklos mokytojų ir moksleivių organizuoto protesto prieš savivaldybės planus iškirsti daugiau nei 100 medžių Miesto sodo prieigose. Tuometinė miesto valdžia tikino, kad būtina „estetinę išvaizdą praradusius“ medžius pakeisti naujais. Tačiau tąkart dėl protestų darbai sustojo ir dalis brandžių medžių pjūklų išvengė.

<p>2008-ųjų protestas dėl brandžių medžių išsaugojimo vyko Alytaus centre – S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje bei Laisvės angelo aikštėje. ©Douglas Green</p>

2008-ųjų protestas dėl brandžių medžių išsaugojimo vyko Alytaus centre – S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje bei Laisvės angelo aikštėje. ©Douglas Green

<p>2008-aisiais miesto savivaldybė išdavė leidimą iškirsti 102 medžius Miesto sodo prieigose. ©Douglas Green</p>

2008-aisiais miesto savivaldybė išdavė leidimą iškirsti 102 medžius Miesto sodo prieigose. ©Douglas Green

<p>Didžiosios dalies medžių tais pačiais metais nebeliko, bet aktyvistai pasiekė vieną, nors ir nedidelę, pergalę – keliolika senųjų klevų Laisvės angelo aikštėje pavyko išsaugoti. ©Douglas Green</p>

Didžiosios dalies medžių tais pačiais metais nebeliko, bet aktyvistai pasiekė vieną, nors ir nedidelę, pergalę – keliolika senųjų klevų Laisvės angelo aikštėje pavyko išsaugoti. ©Douglas Green

<p>Tartis su protestuotojais atėjo tuometinė Alytaus miesto savivaldybės administracija. ©Douglas Green</p>

Tartis su protestuotojais atėjo tuometinė Alytaus miesto savivaldybės administracija. ©Douglas Green

Visgi po kelerių metų, 2012-aisiais, keičiant dangą Laisvės angelo aikštėje neliko ir likusių senųjų klevų, kurie siekė daugiau nei 10 metrų aukštį. Jų vietoje dabar auga vos metro ar poros kalninės pušys, kai kurios iš jų baigia nudžiūti.

<p>Eglė Kalibataitė tuomet buvo Alytaus dailės mokyklos moksleivė. ©Douglas Green</p>

Eglė Kalibataitė tuomet buvo Alytaus dailės mokyklos moksleivė. ©Douglas Green

<p>Šiandien Eglė gyvena Vilniuje, tačiau sako, kad prisiminimai iš 2008 m. protesto išliko iki šiol. „Gražiausias dalykas, kurį prisimenu, buvo ta tvirtybė tarp mūsų visų. Tai yra tie žmonės, kurie iš tikrųjų gyvena“. ©Indrė Kiršaitė</p>

Šiandien Eglė gyvena Vilniuje, tačiau sako, kad prisiminimai iš 2008 m. protesto išliko iki šiol. „Gražiausias dalykas, kurį prisimenu, buvo ta tvirtybė tarp mūsų visų. Tai yra tie žmonės, kurie iš tikrųjų gyvena“. ©Indrė Kiršaitė

<p>Tiek 2008-aisiais, tiek šiandien Mantas Kazakevičius dirba mokytoju Alytaus dailės mokykloje. ©Dominykas Sidaras</p>

Tiek 2008-aisiais, tiek šiandien Mantas Kazakevičius dirba mokytoju Alytaus dailės mokykloje. ©Dominykas Sidaras

<p>Mantas taip pat buvo įsilipęs į vieną iš aikštės klevų. Šalia jo – Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys. ©Douglas Green</p>

Mantas taip pat buvo įsilipęs į vieną iš aikštės klevų. Šalia jo – Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys. ©Douglas Green

<p>2008-aisiais Alytaus dailės mokyklos mokytojais dirbę Gita ir Mindaugas Jakučioniai taip pat dalyvavo proteste. ©Douglas Green</p>

2008-aisiais Alytaus dailės mokyklos mokytojais dirbę Gita ir Mindaugas Jakučioniai taip pat dalyvavo proteste. ©Douglas Green

<p>Šiandien Mindaugas yra laisvai samdomas skulptorius, o Gita dirba muziejininke ir edukatore Alytaus kraštotyros muziejuje. ©Indrė Kiršaitė</p>

Šiandien Mindaugas yra laisvai samdomas skulptorius, o Gita dirba muziejininke ir edukatore Alytaus kraštotyros muziejuje. ©Indrė Kiršaitė

Reklama

Tačiau istorija tuo nesibaigė. Po kelerių metų savivaldybė parengė į Kultūros vertybių sąrašą įrašyto miesto sodo tvarkymo planą, kuriame įsipareigojo iškirstus klevus atsodinti.

<p>Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas Alius Baranauskas. ©Indrė Kiršaitė</p>

Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjas Alius Baranauskas. ©Indrė Kiršaitė

<p>Alius Baranauskas sako, kad viena iš Miesto sodo vertingųjų savybių yra želdiniai, tarp jų – ir Laisvės angelo aikštės klevai. ©Indrė Kiršaitė</p>

Alius Baranauskas sako, kad viena iš Miesto sodo vertingųjų savybių yra želdiniai, tarp jų – ir Laisvės angelo aikštės klevai. ©Indrė Kiršaitė

<p>Miesto sodo planas. ©Indrė Kiršaitė</p>

Miesto sodo planas. ©Indrė Kiršaitė

Šios istorijos trumpą gabaliuką galėjote išgirsti su moksleiviais kurtoje tinklalaidėje „Kodėl mums tai rūpi? Jaunų žmonių pasakojimai apie aplinkosaugą“, kuri publikuota gegužę. Šįkart į vieną pirmųjų protestų Lietuvoje už brandžių miesto medžių išsaugojimą nersime giliau, išgirsime daugiau šio įvykio liudininkų ir sužinosime, kodėl jo atomazgos nėra iki šiol.

<p>Vieta, kur prieš 14 metų vyko kova dėl medžių – Miesto sodas su šalia esančia Laisvės angelo aikšte – yra tarpukariu įkurtas ir šiandien saugoma kultūros vertybe pripažintas parkas. ©Indrė Kiršaitė</p>

Vieta, kur prieš 14 metų vyko kova dėl medžių – Miesto sodas su šalia esančia Laisvės angelo aikšte – yra tarpukariu įkurtas ir šiandien saugoma kultūros vertybe pripažintas parkas. ©Indrė Kiršaitė

<p>Pasak paveldosaugininkų, Miesto sodas nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą ir išgyveno ne vieną rekonstrukciją – tiek sovietmečiu, tiek jau nepriklausomoje Lietuvoje. ©Indrė Kiršaitė</p>

Pasak paveldosaugininkų, Miesto sodas nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą ir išgyveno ne vieną rekonstrukciją – tiek sovietmečiu, tiek jau nepriklausomoje Lietuvoje. ©Indrė Kiršaitė

<p>Kirsti pažymėtas medis Miesto sode. ©Indrė Kiršaitė</p>

Kirsti pažymėtas medis Miesto sode. ©Indrė Kiršaitė

<p>Šiandien vietoj brandžių klevų Laisvės angelo aikštėje auga kalninės pušys, tačiau klevai turės būti atsodinti. Pasak savivaldybės, tai planuojama padaryti 2023-2024 m. ©Indrė Kiršaitė</p>

Šiandien vietoj brandžių klevų Laisvės angelo aikštėje auga kalninės pušys, tačiau klevai turės būti atsodinti. Pasak savivaldybės, tai planuojama padaryti 2023-2024 m. ©Indrė Kiršaitė

Ši garso dokumentika yra bendras NARA ir LRT Radijo dokumentikos kūrėjų darbas.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.