Išgirskite tekstą:

Zuokas yra įspūdingas savo laimės kalvis. Užaugo skurdžiai, jo tėvas gėrė ir kartais šokdavo ant baltų. Sėkmingai baigė mokslus, dirbo karo žurnalistu Abchazijos regione, Afganistane, Irake. Tada įkūrė naujienų ir reklamos agentūrą, kurios iniciatyva į Vilnių atėjo pirmasis „McDonald’s“. 26-erių užsidirbo pirmąjį milijoną, tapo Vilniaus meru (2000–2003), paskui vėl juo tapo (2003–2007), tada vėl (2011–2015). Tarp meravimų prisidėdavo prie Adamkaus rinkiminių kampanijų ar kimarindavo Seime.

Zuokas yra protingas, iškalbus, charizmatiškas, puikiai užmezga ryšį su žmonėmis. Pas Zuoką lankėsi: Dalai Lama, Woody Harrelsonas, Michailas Chodorkovskis, Stevenas Tyleris, Jonas Mekas, Jeremy Ironsas.

Ką sako vien jo politinis nenužudomumas – prastesnis politikas, įsivėlęs į tiek skandalų, kiek Zuokas, jau seniausiai būtų nurašytas. Jei ne Lietuvoje, tai bent Vilniuje. Tuo tarpu Zuokas visad grįžta. Ne visada laimi, bet visada grįžta.

Kai ruošiausi rašyti šį tekstą, rausiausi po Zuoko viešąjį gyvenimą ir buvau sužavėtas. Tačiau burbulas pradėjo bliukšti perskaičius šią eilutę: „26-erių uždirbęs pirmąjį milijoną, kai JAV ambasada iš jaunos Zuokų šeimos įsigijo sėkmingą investiciją – būstą šalia Vilnelės.“

Pagalvojau – o tam, kad parduotum namą šalia Vilnelės, neturėtum prieš tai turėti namo šalia Vilnelės? Iš kur tas turtas atsirado?

Štai kaip šį epizodą apibūdina Zuokas: „Vieną vakarą su Agne vaikštinėdamas po tuometį Sereikiškių parką (dabar – Bernardinų sodą) pastebėjau kitapus Vilnelės, beveik upės pakrantėje, stovintį apleistą, apirusiomis sienomis, apsilaupiusiais dažais pastatą. Paklausiau Agnės, ar ji nenorėtų ten gyventi. Ji aiktelėjo, kad būtų romantiška, bet aiškiai netikėjo, kad tai įmanoma. Tuomet jai pasakiau: „Vadinasi, mes čia ir gyvensime.“ Pamaniau, kad investavus pinigų būtų galima įsirengti nuostabų butą, o sutvarkius visą aplinką – atidaryti ir nedidelį aukšto lygio viešbutį“, – prisimena Zuokas.

Jau kitą dieną to namo gyventojams Artūras išdalijo lapelius su pasiūlymu pirkti iš jų butus, ir neilgai trukus pastatas buvo jo. Prasidėjo sudėtinga restauracija.

Kaip tik tuo metu JAV ambasada ieškojo patalpų savo rezidencijai. Pusmetį užsitęsusios derybos buvo rezultatyvios ir Artūras sutiko parduoti pastatą. Už jį JAV ambasadoje jam buvo įteiktas pirmasis milijono dolerių vertės čekis.

Istorija skamba gerai, nebent pradedi apie ją galvoti. Tada kyla klausimai. Kiek iš viso butų buvo tame name? Kiek Zuokas mokėjo už kiekvieną? Negi taip lengvai pavyko viską išpirkti? Iš kur atsirado kontaktai su JAV ambasada? Kokios buvo projekto sąnaudos ir koks buvo pelnas? Skamba ne kaip milijonas.

Milijono istorija nebuvo kvestionuota ar išnarpliota, todėl į oficialius šaltinius, straipsnius ir biografijas nugulė taip, kaip ją pasakojo Zuokas. Be konteksto, be detalių, tiesiai iš rinkiminės skrajutės.

Tai tik vienas pavyzdys. Zuokas kol kas yra pagrindinis Zuoko istorijos pasakotojas. Bet yra toks nutikimas su Vilmantu Drėma, apie kurį žinome ne tik iš Zuoko. Žinome ir užkulisius. Nes juos baudžiamojo proceso metu nustatė teismas.

★ ★ ★

2003 m. balandis. Vilnius.

Tuo metu galiojo tokia tvarka: žmonės išrenka miesto savivaldybės tarybą, o ši renka merą.

Vilniaus savivaldybės taryba jau išrinkta, bet skilusi perpus. Vienoje pusėje socdemai, kitoje – Zuoko liberalai. Tarp šių stovyklų bėgioja Lenkų rinkimų akcija. Kad būtų perrinktas meru, Zuokui reikia kovoti dėl kiekvieno balso. Vieno balsų vardas – Vilmantas Drėma, vienintelis žmogus, be stuburo funkcionuojantis geriau nei su.

Drėma – architektas. Įdomus panašiai kaip sraigės yra įdomios. Minkštas viduj, kiautas nuo nieko neapsaugo, nesupranti, kaip dauginasi ar apskritai išgyvena. Blogiausia, jog su Zuoku atėjęs į savivaldybę, už Zuoką balsuoti nenori. Tad Zuokas pradeda organizuoti Drėmos įtikinimo akciją.

Akciją remia UAB „Rubicon Group“ (dabar – UAB ICOR), tuo metu vienas didžiausių Lietuvos koncernų, užsiimantis viskuo, bet garsėjantis nekilnojamojo turto projektais, tokiais kaip „Siemens“ arena. UAB „Rubicon Group“ ir Zuokas – oficialiai nesusiję asmenys. Jų ryšys paaiškės vėliau.

Jau susipažinome su beveik visais herojais:

1. Artūras Zuokas, protagonistas;
2. Andrius Janukonis, UAB „Rubicon Group“ įkūrėjas;
3. Darius Leščinskas, UAB „Rubicon Group“ veikėjas, „Ogmios Astra pramogų centro“ valdybos pirmininkas;
4. Vilmantas Drėma, vaiduoklis;
5. Svaika – pavojingai atrodantis, bet galimai tyros širdies žmogus.

Zuokas kalba su Janukoniu (kurio pokalbių klausosi STT), Janukonis kalba su Leščinsku, o tas ir Svaika turi tvarkytis su Drėma.

2003 m. balandžio 7 d. Pirmasis bandymas.

Norėdami sutaupyti, jie Drėmai pasiūlo vos 20 tūkst. litų. Neima. Leščinskas skambina Janukoniui: „Nepaėmė, jis ligonis. Jį gydyti reikia.“

Janukonis skambina Zuokui: „Šitas gi narkomanas alkoholikas nepaėmė, šitas Drėma.“

Zuokas: „Manau, jis yra sergantis žmogus.“

Beje, visos citatos autentiškos – iš herojų pokalbių, užfiksuotų STT ir paviešintų žiniasklaidoje.

Viskas tik blogyn. Balandžio 9 d. Zuoko koalicija subyra, lenkai perbėga pas socdemus, ir jis pralaimi mero rinkimus. Zuokas pateikia skundą teismui, nes savivaldybės taryboje balsavo ir Seimo mandatą turintys nariai. Byla nukeliauja iki Konstitucinio Teismo, kuris išaiškina, kad tai rimtas procedūrinis pažeidimas.

Vis tik Zuokas, nelaukdamas teismo sprendimo, balandžio 30 d. surengia naujus rinkimus. Nors socdemai boikotuoja, Zuokas vis tiek skaičiuoja, kad laimės, nes turi 26 balsus iš 51 – minimalią daugumą (pora lenkų parbėgo atgal). Tik… Drėma dingsta, Zuokas lieka su 25 balsais ir rubikonu rankoje, o meras vis dar socdemas.

2003 m. gegužės 6 d. Antras bandymas.

Piktas Zuokas aplanko Drėmą namuose. Kaip po to – kokia man juokinga šita vieta – teisme sakys Drėma: „Tarp mūsų buvo aštrokas pokalbis. Zuokas turėjo teisę pykti ant manęs, juk esu blogiukas, už jį nebalsavau. Zuokas sakė, kad blogai pasielgiau, ragino padėti tarybos nario mandatą. Sakiau jam, kad ne vien jo nuopelnas, juk ir už mane žmonės balsavo. Tai buvo vyriškas pokalbis, tačiau tos įtampos neišlaikiau ir palikau savo namus nieko neįspėjęs ir neatsisveikinęs.“

Žodžiu, Zuokas ateina pas Drėmą į namus, bet tada Drėma išeina iš savo namų. Zuokas ima spausti Drėmienę, reikalauja įtikinti vyrą pasitraukti iš tarybos ir už tai žada kelionę į bet kurį Europos kurortą. Drėma išėjęs, žmona kurortu nesusigundo. Vėl nepaeina.

Reikia tą Drėmą normaliai papirkti. Su „Rubicon“ draugeliais Zuokas sugalvoja tokią schemą: Drėmai pasiūlys atlikti projektavimo darbus, sumokės jam „avansą“, o Drėma teisingai pabalsuos.

Janukonis aiškina Leščinskui, kaip veiks ši projektavimo sutartis: „Kažką pabraižys… Paskui išmesime.“

Leščinskas nenori Drėmai šaibų mokėti, tačiau Janukonis jį ramina, kad „reikia tą durnelį laikinai kažkaip intriguoti“: „Pirmadienį reik pasirašyti kažkokį tai susitarimą, kuriame figūruotų suma, kažkokie etapai ir darbų priėmimo aktas. Už dešimties dienų tu galėsi jį pasiųst nacher“, – sako Janukonis.

2003 m. birželio 10 d. Trečias kartas nemeluoja.

Iš pat ryto verslo vyrai derina sutarties detales. Sutarties suma – 150 tūkst. litų. Janukonis skambina Zuokui – Drėma „avanso“ prašo neoficialiai.

Zuokas: „Buvo kalba trisdešimt procentų nuo tos sumos, tai šioj vietoj tai yra keturiasdešimt penki [tūkstančiai].“

Janukonis: „Nu tai tvarkoj, tai tą ir sumokėsim.“

Drėma atvyksta į „Ogmios Astrą“, į Leščinsko kabinetuką, derasi, pasirašo sutartį. Ar paima šaibas, ar tik sutaria jas paimti, teismas nenustatė. Po sutarties pasirašymo atvyksta Zuokas, užtvirtina dielą.

Drėmą nuo to momento visą laiką prižiūri „Rubicono“ bičas Svaika. Turiningą dieną apturi Drėma: sustoja prie parduotuvės, nusprendžia, kad yra pagrobtas, pabėga nuo Svaikos, pusantros valandos kažkur vaidenasi, 16 valandą tarybos posėdyje susiduria su Svaika, kažkaip blogai pasijaučia, gula į ligoninę, ligoninėj nusprendžia, kad jam ten liūdna, skambina Zuokui, prašosi išvežamas į „Viloną“.

Zuokas ir Janukonis galvoja, ką čia daryti.

Janukonis sako: „Jisai per tą pusantros valandos su kažkuo susitiko, tai faktas. Aš siūlau pastatyti apsaugą prie tos jo palatos.“

Zuokas: „Tai va, dabar yra galimybė jį paguldyti ir prižiūrėti.“

Janukonis: „Tai reikėtų ir kažkaip su juo sutart, kad jis nepabėgtų ir nemeluotų su tais savo telefonais.“

Žodžiu, Janukonis, jau visiškai užsipisęs su tuo Drėma, skambina Leščinskui: „Duodam Svaiką, tegul važiuoja į „Viloną“. Nes vėl prapuls pederastas, ką tada darysim?“

Drėma jau buvo įkalbėtas balsuoti už Zuoką, bet „Rubicon“ vyrukai jaudinosi, kad jis susitiks su politiniais oponentais ir bus (vėl) perkalbėtas. Labai imlus įtaigai tas mūsų architektas. Iš čia ir kilo jų noras nepaleisti Drėmos iš akių.

Bet nors Drėma prašėsi į viešbutį, planas pasikeičia ir Svaika su dar dviem „Trikampio žiedo“ vyrukais išveža vaiduoklį į sodybą Saliniškio kaime, Molėtų rajone. Janukonis Svaikai duoda tokius nurodymus: „Reiškiasi, Drėmą patalpink į antrą aukštą, kad neiššoktų niekur, ir vienas pastoviai nemiega iš trijų vyrų.“ Dar liepia paimti vaiduoklio telefoną. Teisingai, nėr ten ko į sodybą važiuot, jei nosis telefone – tegul pasidžiaugia gamta.

Tiesiog eilinė, superneįtartina savivaldybės tarybos nario diena.

Drėmą kitą dieną atveža į posėdį, kur jis balsuoja už Zuoką. Vis tiek nepaeina, vėl 25:25 pasiskirsto, net su Drėmos balsu. Bet Zuokas atstato savo koaliciją ir po dviejų savaičių vėl tampa Vilniaus meru.

Didelei Zuoko nuostabai, dėl šios istorijos kyla baudžiamasis procesas. Drėma ikiteisminio tyrimo metu duoda vienokius parodymus, sutampančius su tuo, ką aprašiau viršuj, o teismo metu jau duoda kitokius.

Teisme Drėma sako, kad projektavimo darbai nebuvo kyšis. Ir niekas jam neapribojo laisvės – tiesiog jis pats taip susigalvojo, kai pamatė, kad jam iš paskos vaikšto Svaika: „Tuo metu man taip atrodė, tokie buvo mano vidiniai išgyvenimai. Dabar manau kitaip, juk keičiasi žmonės ir jų supratimas.“

Keičiasi žmonės ir jų supratimas. Kažkur čia yra daina.

Zuokas aiškina, kad pokalbiai ištraukti iš konteksto. Juk Drėma – artimas draugas, kurio papirkinėti net nereikia. Pokalbių įrašuose Zuokas ir jo chebra jį vadina vaiduokliu, ligoniu, pederastu, narkomanu, alkoholiku. Bet žinot, kaip draugai bendrauja, dūchais viens kitą išvadina, šlapią pirštą į ausį įkiša, parai išveža į sodybą ir atima mobilųjį telefoną, kad kitą dieną draugas nepakeistų balso savivaldybės taryboje. Žinot, draugai.

Žodžiu, vyksta komplikuotas procesas, kuris eina iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Bet teisingumas laimi, kažkiek.

Nuteisiami trys iš keturių herojų. Drėma pripažintas nukentėjusiuoju, sraige troškiny. Zuokas nuteisiamas už pasikėsinimą papirkti. Anot teismo, Zuokas „nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. D. nesuprato šio nusikalstamo sumanymo tikslų“.

Bet kodėl „Rubicon“ taip smarkiai norėjo Zuoko merystės? Galbūt perdėtas pilietiškumas?

Pasak Zuoko, Janukonis taip domėjosi Drėmos būsena todėl, kad „su Drėma pažįstamas aibę metų, kartu medžiojo“. O štai kokią įdomią citatą radau teismo nutarty: „A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki 2003 m. birželio mėn. V. D. asmeniškai nepažinojo ir su juo nebendravo.“ Žodžiu, auksinės širdies tas „Rubicon“ – žmogaus nepažįsta, bet darbą suieško, į sodybą pailsėt veža, „Trikampį žiedą“ užperka.

★ ★ ★

Po kelių metų iškilo kita istorija – apie „Rubicon“ juodąją buhalteriją, kur kažkoks Abonentas gaudavo labai daug šaibų už įvairius Vilniaus projektus, esančius mero darbotvarkėje. Nieks dėl šito nesėdo, nes buvo tik pokalbių įrašai ir jokių kitų įrodymų.

O štai koks malonus atradimas iš Drėmos bylos. Po kratos „Rubicon“, paimtame kompe buvo rastas toks failiukas: „Atidarius kompiuterinę bylą pavadinimu „P.srautai.xls“, joje rasti 9 darbalaukiai, iš kurių vienas yra „Abonent“. Šiame darbalaukyje, be kitų duomenų, yra įrašai „Eil.Nr. 7“, „Data 2003-04-07“, „Suma – 20.000“, „Mok. Forma Gr.“, „Moketojas DA“, „Gavejas D.“, „Projektas Rink.“, „Eil.Nr. 17“, „Data 2003-06-10“, „Suma – 45.000“, „Mok. Forma Gr.“, „Moketojas DA“, „Gavejas D.“, „Projektas Rink.“.

Čia yra pažodinė citata iš teismo nutarties. Tik tiek.

★ ★ ★

Zuokas gana jautriai sureagavo į šią istoriją, kai ją 2019 metais, prieš praeitus mero rinkimus, publikavau savo feisbuko paskyroje. Pakomentavo, užblokavo, sukūrė filmuką.

„Tikrai man žmogiškai skauda, – filmuke sako Zuokas, sėdėdamas ant ženklo VILNIUS šalia greitkelio. – Tikrai esu nenusipelnęs tokių kaltinimų ir epitetų, kuriuos šiandien matau socialiniuose tinkluose.“

„Kai kažkas perrašo 15–16 metų istoriją, nutylėdamas esmines detales.“

Skamba jautri muzika, Zuokas žiūri į kamerą: „Ar jūs norite gyventi mieste, kuriame atimta žmogiška teisė į klaidą?“

Gerą klausimą užduoda Zuokas – negi negalima klysti? Kam kapstytis praeityje, priminti senas klaidas? Galvokime, kalbėkime, kurkime ateitį!

Bet.

2019 m. kovo 3 d. „15min“ debatai, Šimašius prieš Zuoką.

Žurnalistė irgi prisimena 2003 metus: „Jūs žurnalistams sakėte, kad ten buvo visko. Taip neturėtų būti, kalbant apie šiandieninį politikos supratimą. Ką jūs turėjote omeny, ko jūs dabar nedarytumėte, ką darėte 2003 metais?“

Zuoko atsakymas: „Neužmirškime, kad tuose mero rinkimuose dalyvavo visos įmanomos politinės jėgos: prezidentūra tuometinio Rolando Pakso, spectarnybos, tam tikri kriminalinio verslo pasaulio atstovai, kurie išveža tarybos narį, nuveža į reanimacinę ligoninę, ir daugelis kitų dalykų. Aš apie tai kalbėjau. Aš ir mano komanda, mes gynėme ir pateisinome vilniečių pasitikėjimą. Lygiai tą patį ir šiandien padaryčiau.“

Žurnalistė: „Tai reiškia, kad ne jūsų ten buvo klaidos?“

Zuokas: „Veikimas tuo metu buvo brutalus ir ciniškas, ir nesąžiningas, ir negarbingas PRIEŠ RINKĖJŲ VALIĄ. Aš apgyniau tą [rinkėjų] pasitikėjimą ir miestas išliko toks, koks turėjo būti.“

Čia Zuokas naudoja jau daug metų valkiotą pasiteisinimą: Vilniaus valdžią išties norėjo užgrobti Paksas ir kitos tamsiosios jėgos. Čia ne Zuokas, čia paksininkai bandė Drėmą papirkti, vežė į ligonines ir kitaip juo manipuliavo. O Zuokas tik bandė grąžinti Drėmą į doros kelią, kad jis vykdytų rinkėjų valią ir nepasiduotų blogiukams.

Aukso žmogus tas Artūras Zuokas, kaip pats sakė – teistas už gerus darbus. Visai kaip Jėzus.

Taigi Zuokas klausia – negi negalima klysti? Ir iškart neigia, kad klydo. Nes klysta kiti: politiniai oponentai, banditai, politiškai angažuota STT, Paksas, tokie laikai buvo. O jis tiesiog gelbėjo Vilnių.

Tu negali prašyti atleidimo, jei nepripažįsti klaidų. Ne taip atleidimas veikia (nebent iš darbo).

Zuokui yra būdas išeiti į žmogų, ir būdas gana paprastas. Zuokas turi atskleisti savo visus esamus ir buvusius ryšius su verslais ir kitais galios centrais. Jis turi kaip kišenę savo biografiją išversti į kitą pusę, kad pamatytumėt viską, kas buvo paslėpta.

Jei prireiks, jis turi mokėti baudas ir sėsti. Ir kai jis savo kaltes atpirks visuomenės ir teismų teismuose, Zuokas galės grįžti. Ir mes jam atleisime.

Ir jei Zuokas tai padarys, niekas jo slidžios biografijos per kitus rinkimus nekels.

Kol kas Zuokas lieka maklių princas. Citata iš Valdo Adamkaus biografijos „Paskutinė kadencija“:

„Numavičius labai jaudinosi, iš pradžių vis atsiprašinėjo, kad trukdo. Galiausiai pasiteiravo, kodėl atsakingi mano štabo darbuotojai tiesiogiai nesikreipia į „Vilniaus prekybą“ dėl paramos, o tai daro per tarpininką A. Zuoką. Apstulbęs kurį laiką nesupratau, apie ką kalbama. Paprašiau be užuolankų paaiškinti, ką jis turi galvoje. Pasirodo, A. Zuokas prašo iš „Vilniaus prekybos“ pinigų neva man paremti. N. Numavičius sakė suprantąs, kad per rinkimų kampaniją galėjau turėti išlaidų, kurias reikia padengti, ir jie galėtų padėti. Patikinau jį, kad man tikrai nereikia jokių pinigų, nieko neįgaliojau prašyti pagalbos iš „Vilniaus prekybos“ ir apgailestavau, kad jis nesikreipė į mane anksčiau, kai tik išgirdo tokį prašymą.“

★ ★ ★

Post scriptum.

O kaip sekėsi likusiems veikėjams?

Bene garsiausia frazė apie Drėmą yra priskiriama Zuokui, bet iš tikro ji buvo pasakyta telefoninio pokalbio metu tarp Andriaus Janukonio ir Vytauto Kvietkausko, tuometinio Seimo nario, irgi įtarinėto „Rubicon“ korupcija (taip jau sutapo).

Pokalbis pasisuko apie mūsų mėgstamiausią savivaldybės tarybos narį ir Janukonis pasvarstė, ar neatras Drėmos „Nery plaukiančio, pilvu išpūstu“.

Tie metai buvo Drėmos zenitas. 2007 m. jis vėl bandė patekti į Vilniaus savivaldybės tarybą, nu myli miestą žmogus. Tiesa, tąkart ėjo su socdemais ir nepraėjo. Ir 2011 m. identiškai nepraėjo.

Ir nuo tada iš Drėmos – politinė tyla.

Darius Leščinskas žiniasklaidoje nesivaidena, tikėtinai suka bizniukus „Rubicon“ orbitoje.

Andrius Janukonis – UAB ICOR valdybos pirmininkas, toliau virina babkes ir kartas nuo karto papuola į turtingiausių Lietuvos žmonių dvidešimtuką. Jei jį sutiksite gatvėje, būtinai paklauskite apie Drėmą – šie prisiminimai visad praskaidrina jo dieną.

O Svaika, pasak gandų, tik atrodo grėsmingai, bet šiaip yra itin šiltas ir malonus žmogus.

Šaltiniai

Zuoko biografijos detalės:

• „Kaip aš uždirbau savo pirmąjį milijoną“, Ieva Korsakaitė, žurnalas „Privatu“, perpublikuota „15min“, 2010.
• „Politiko portretas: A. Zuokas, kuris vaikšto vienas“, Ronaldas Galinis, dienraštis „Sekundė“, 2018.
• Oficialaus Artūro Zuoko tinklalapio skiltis „Apie mane“.

Drėmos istorija oficialiuose šaltiniuose:

• Vilniaus apygardos teismo nuosprendis (apeliacinė instancija, kurioje galutinai nusprendžiama dėl įrodymų), Lietuvos teismų informacinė sistema, 2008 m. kovo 20 d.
• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (kasacinė instancija, kuri nebetiria įrodymų, tik žiūri, ar tinkamai taikyta teisė), Lietuvos teismų informacinė sistema, 2009 m. vasario 10 d.
• Vilmanto Drėmos, kandidato į 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimus, anketa, Vyriausioji rinkimų komisija.
• Vilmanto Drėmos, kandidato į 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimus, anketa, Vyriausioji rinkimų komisija.

Drėmos istorija žiniasklaidoje:

• „Kova dėl mero posto virto detektyvu“, Arūnas Ivaškevičius, laikraštis „Kauno diena“, 2003.
• „A. Zuokas: pokalbiai ištraukti iš konteksto“, LNK, BNS, DELFI, publikuota DELFI, 2004.
• „Vilniaus mero rinkimų užkulisiuose – keiksmažodžiai“, ELTA, perpublikuota DELFI, 2005.
• „A. Zuokas teisminio proceso metu siūlė V. Drėmai darbą „Šnipiškių ūkyje“, Dainius Sinkevičius, DELFI, 2007.
• „Amžinoji Vilniaus mero rinkimų byla baigta: Zuokas – kaltas!“, Saulius Chadasevičius, „15min“, 2009.

Drėmos istorija iš Zuoko lūpų, oficialus Artūro Zuoko tinklalapis, 2005:

• „Faktai, aplinkybės ir interpretacijos. Pirmoji dalis. Įžanga“.
• „Mero rinkimų ir aplinkybių chronologija. Pirmoji dalis“.
• „Mero rinkimų chronologija. II dalis. Pokalbiai telefonu“.
• „Faktai, aplinkybės ir interpretacijos. Keistasis skandalo herojus“.
• „Faktai, aplinkybės ir interpretacijos. Rinkimai, sulaikymai ir sutapimai“.
• „Faktai, aplinkybės ir interpretacijos. Pažintis ir ryšiai su garsiu verslininku“.
• „Liudijimas teisme. I dalis“.

Zuoko ir Šimašiaus debatai:

• „15min studijoje – Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas“, Violeta Grigaliūnaitė, „15min“, 2019.