(Išgirskite pokalbį paspaudę mygtuką PLAY viršuje)

Baigusi istoriją ir filosofiją, vėliau – moterų ir lyčių istorijos studijas, šiandien ji aktyviai veikia žmogaus teisių lauke. Tarp iniciatyvių, kurias ji su bendraminčiais kuria – Lietuvos queer archyvas, socialinė ir informacinė erdvė „išgir̃stì“, skirta LGBTQ+ žmonėms ir jų artimiesiems, pernai vykusios „Kaunas Pride“ eitynės, kairioji žiniasklaidos erdvė „Gyvenimas per brangus“, Gegužės pirmosios profesinė sąjunga, festivaliai „Kreivės“, „Kombinatas“ ir „Sapfo“.

„Aš nieko nedarau viena. Kolektyvas yra ir energijos, ir palaikymo šaltinis. Man svarbu bendrai atsakomybė ne tik už save, bet ir už kitą, ir tai kažkaip veda į priekį“, – sako Viktorija.

Paauglystėje Viktoriją formavo pankroko kultūra, ji grojo keliose grupėse. Kasdien po pamokų iš Kauno rajono ji važiuodavo repetuoti į Kauną. „Visą laiką mėgau dainuoti. Tai buvo būdas save realizuoti ir paauglystės depresyvumą ir pyktį, kuris kyla, produktyviai išnaudoti“.

Taip pat Viktoriją formavo anarchizmo politinė filosofija. „Nežinau, ar dabar save įvardinčiau anarchiste, bet labai džiaugiuosi, kad šita mintis davė proaktyvumo, iniciatyvumo ir autonomijos svarbos. Visi socialiniai centrai ateina iš autonomistinės, anarchistinės minties – alternatyva už vyraujančios sitemos, kur gali bandyti gyventi taip, kaip norėtum, kad išorėje egzistuotų“.

Norėdama atkreipti dėmesį į migrantų gyvenimo sąlygas sulaikymo centruose ir antiimigracinius politikų pasisakymus, 2015 m. Laisvės alėjoje su draugais ji iškabino plakatus „Sudegink Ruklą, deportuok Vyriausybę, imigrantai welcome!“ su trimis antifašistinėmis strėlėmis prieš pat Vasario 16-osios tautininkų eitynes. Viktorijai buvo pradėta baudžiamoji byla dėl raginimo imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes, skiriamas tautiniu ir socialinės padėties pagrindu, ir kurstymo prieš jas smurtauti ir fiziškai susidoroti.

„Man atrodo, kad kai mažai kas kalba apie problemą, kartais reikia labai aštriai pasakyti, kad būtų atkreiptas didesnis dėmesys. Mes patys plakato nesukūrėme, jis buvo verstas iš anglų kalbos. Jis buvo pačių migrantų, kurie buvo uždaryti į pabėgėlių stovyklas [Australijoje] arba, kitaip, kalėjimus ir kurie protestavo prieš savo gyvenimo sąlygas ir buvo net padegę pabėgėlių centrą dėl to, kokiomis sąlygomis jie buvo laikomi. Originalus plakatas skambėjo: „Burn detention center, depart government, immigrants welcome“. Tai mes tiesiog panaudojome pačių migrantų žodžius.“

Po kratos mamos namuose ir pusantrų metų trukusio teismo proceso Viktorija buvo išteisinta.

Tinklalaidėje paliečiame ir šių dienų aktualijas – migrantų, atvykstančių į Lietuvą per Baltarusiją, gyvenimo sąlygas bei kairiųjų retoriką ir veiksmus karo Ukrainoje kontekste.