Šiandien dalinamės trečiuoju ir paskutiniu NARA podkasto epizodu skirtu spaliui, LGBTQ+ istorijos mėnesiui. Kalbamės su menotyrininke ir parodų kuratore, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Laima Kreivyte. Prieš 6-erius metus ji kuravo pirmąją Lietuvos LGBTQ+ meno istorijos parodą „Nuo sutemų iki Aušros. 20 LGBT laisvės metų Lietuvoje“. Dalinamės pokalbiu apie „ne tiesų“ meną ir dalimi parodoje eksponuotų darbų.
Iš „7 Meno dienų“ straipsnio apie parodos cenzūrą:
„Parodos atidarymo išvakarėse Juodkrantės parodų namų kuratorė ir jos vyras nusprendė, kad Ugniaus Gelgudos fotografijų serija, vaizduojanti heteroseksualių ir homoseksualių šeimų portretus, gali sukelti problemų. Kuratorė paprašė, kad autorius nekabintų po fotografijomis porų aprašymų apie bendrą gyvenimą kartu, kurie „per daug“ aiškiai nurodo į tai, kas vaizduojama. Anot jos, tegul žiūrovai patys savarankiškai interpretuoja fotografijų turinį. Ugniui Gelgudai lyg ir sutikus „apkarpyti“ savo kūrinį, kuratorė paprašė nuimti dar ir keletą fotografijų. Galiausiai pareikalavo ir trečiosios sąlygos – nekabinti fotografijų serijos pavadinimo (arba jį pakeisti į tokį nieko nereiškiantį pavadinimą kaip „Žmonės“) ir nekomentuoti šio „provokuojančio“ meno kūrinio parodos atidarymo metu.
Nepritariant tokiems meno kūrinio cenzūros reikalavimams, buvo nuspręsta neeksponuoti ne tik Ugniaus Gelgudos fotografijos darbų „Gyvenimas kartu: šiuolaikinė tradicinė/netradicinė šeima“, bet ir kitų šiai parodai skirtų kūrinių. Parodos atidarymo metu vyko fotografijų nukabinimo performansas.“
„Tik tokia visuomenė gali būti demokratiška, kur labiausiai užguiti žmonės turi galimybę išsisakyti.“
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai: