Epizodo pašnekovai: Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, vienas iš „Sienos grupės“ įkūrėjų ir vadovas Mantautas Šulskus, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir Lietuvos negalios organizacijų forumo Tarptautinio bendradarbiavimo koordinatorė Dovilė Juodkaitė.

Išgirskite interviu paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės podkastų programėlėse:

2023 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 20,6 proc. ir beveik nepakito nuo šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Aistė Adomavičienė iš Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pabrėžia, kad socialinei nelygybei mažinti būtina mokesčių reforma: „Mūsų mokestinė sistema nėra socialiai teisinga. Yra daug arbitražo galimybių, išsisukinėjimo, tokio gudrauodegiavimo, kai labai dideles pajamas gaunantys žmonės moka labai mažus mokesčius.“

„Yra sakoma, kad galima tam tikra prasme nusipirkti saugumą – tada žmonės, kurie yra neturtingi, integruojasi į visuomenę, gauna pakankamas pajamas, juose nekyla nežmoniškas pyktis kitų grupių atžvilgiu, jie gali funkcionuoti ir neiti plėšikauti, viduje nekyla revoliucinis jausmas. Tai kartais jaučiasi kalbant su žmonėmis, ypač Vilniuje, kur yra labai didelė nelygybė“, – pastebi Aistė Adomavičienė.

Vieni iš labiausiai patiriančių socialinės atskirties grėsmę – žmonės su negalia. Jų skurdo rizikos lygis yra vienas didžiausių ES – 43,5 proc. Pasak Dovilės Juodkaitės iš Lietuvos negalios organizacijų forumo, nors socialinių paslaugų vis daugėja, tačiau jų vis dar nepakanka. „Žmonės su negalia arba šeimos, kuriose yra žmonių su negalia, tampa sistemos įkaitais. Negaunant paslaugų, jos krenta ant artimųjų pečių.“

Žvelgiant į paskutinę Seimo kadenciją, vienas garsiausių žmogaus teisių klausimų buvo Civilinės sąjungos įstatymas, skirtas įtvirtinti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Šiam įstatymui priimti liko vienas balsavimas, tačiau jis nepasiekė dabartinio Seimo darbotvarkės.

„Manau, kad nemaža dalimi tai reikia įvardinti kaip vieną pagrindinių Laisvės partijos klaidų – kad jie nesugebėjo sutelkti, suburti. Šitas klausimas tapo poliarizuojantis, nebevaldomas, jie nesugebėjo susimobilizuoti ir iš tikrųjų šį klausimą paversti bent jau kelių partijų klausimu“, – sako Jūratė Juškaitė iš Lietuvos žmogaus teisių centro.

Ar Civilinės sąjungos įstatymas bus priimtas naujoje Seimo kadencijoje? „Reikia pasižiūrėti, kaip susidėlios porinkiminė situacija. Manau, kad ji nėra labai palanki. Pati bendruomenė, pasakysiu grubiai, yra nusispjovus ant politikų. Yra pradėtos 5-6 bylos prieš valstybę ir aš tikiuosi, kad tų bylų rezultatai paaiškės šitos kadencijos vidury arba antroje pusėje. Tada politikai turės kažką su tuo daryti.“

Vienas esminių išbandymų žmogaus teisėms šios Seimo kadencijos metu – pasienio krizė. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2021 m. Lietuvoje yra registruoti 4660 migrantų, neteisėtai kirtusių Lietuvos sieną su Baltarusija. 2023 m. balandį Lietuvoje įteisinta migrantų apgręžimo politika, kuri prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

„Mūsų organizacija yra trejų metų amžiaus – praktiškai vienmetė su valdančiąja koalicija. Ji atsirado kaip reakcija į šitą koaliciją, jos sprendimus. Tai yra įrodymas, kad su žmogaus teisėmis nebuvo viskas gerai, jeigu reikėjo naujos organizacijos žmogaus teisių srityje, – sako Mantautas Šulskus iš „Sienos grupės“.

Išgirskite visą pokalbį NARA tinklalaidėje.