Tabore užaugusi Naujininkų paauglė Lora, siekianti būti „gera policininke“; Ukmergės kaime liaudiškus šokius šokantis Ruslanas, iš Eišiškių kasdien į Vilnių dirbti važiuojantys broliai Dimtrijus ir Stepanovas; Vilniaus dienos centro vaikai, kur nėra svarbu, ar esi romas, rusė, ar etninis lietuvis. Jie ir jiems padedantys žmonės siekia ištrūkti iš skurdo rato, įtraukusio daugelį romų Lietuvoje. Kaip jiems sekasi?
Dienos centro „Padėk pritapti“ vaikai žaidžia furbolą Vilniuje, Naujininkuose. ©Artūras Morozovas
„Padėk pritapti“ dienos centrą lanko skirtingų tautybių moksleiviai. Kaip sako centro vadovės, pirmą pusmetį skirtingų tautybių vaikai laikėsi atskirose grupėse. Dabar visi būna kartu ©Artūras Morozovas
Lora užaugo Vilniaus tabore, bet jos šeimos namas sudegė. Šiandien ji gyvena socialiniame būste, bet grįžta į taborą mokytis matematikos pas ten gyvenančią mokytoją ©Artūras Morozovas
Devintokė Lora nori studijuoti Vokietijoje, todėl mokosi vokiečių kalbą. Jai labiau patiktų likti Lietuvoje, bet, anot jos, Vokietijoje universitetai stipresni. ©Artūras Morozovas
Ruslanas, Antakalnio kaime greta Ukmergės gyvenantis Lietuvių liaudies šokių konkurso laureatas. „Romų šokiai yra daug energingesni – ir sudėtingesni.“ ©Berta Tilmantaitė
Romų kalbos dienos šventė Vilniuje, Kirtimų kultūros centre 2017-ųjų lapkritį ©Berta Tilmantaitė
Ruslanas pasirodo Romų kalbos dienos šventėje Vilniuje, Kirtimų kultūros centre ©Berta Tilmantaitė
Ukmergės Antakalnio kaime su romų ir lietuvių vaikais dirbanti mokytoja Edita Leleikienė (viduryje) kartu su mokiniais. ©Berta Tilmantaitė
Namų darbų ruošimas „Padėk pritapti“ dienos centre. Jo vadovės Inga Kreivėnaitė ir Živilė Aleksiūnaitė pačios nėra romės, todėl turėjo įgauti vaikų ir jų tėvų pasitikėjimą. Šiandien, anot vadovių, romų tėvai patys prašo jų pagalbos tvarkant biurokratiją ar perkant lėktuvo bilietus ©Artūras Morozovas
Dienos centro „Padėk pritapti“ vaikai žaidžia futbolą Naujininkuose, Vilniuje ©Artūras Morozovas
Broliai romai Dmitrijus (kairėje) ir Stepas kasdien važinėja 70 km į Vilnių į darbą. Tai užtrunka daugiau nei valandą ir kainuoja daug litrų benzino, bet Purvėnų kaime, prie Baltarusijos-Lietuvos sienos gyvenantys automechanikas ir požeminių vandens jungčių tiesėjas sako, kad džiaugiasi, jog po poros metų laukimo darbo biržoje jie apskritai rado darbą. ©Audra Avižiūtė
Keturis mėnesius dirbantis Stepas rūpinasi, kad veiktų sistemos, leidžiančios nubėgti vandeniui po lietaus. Tam jis ir komanda kuria požemines vandentiekio jungtis. „Gyliai būna dideli. Bet darbas normalius. Geriau negu laukti biržoje.“ ©Audra Avižiūtė
„Mums nepasako, kad nepriima dėl tautybės – bet dėl ko dar? Pažiūri į veidą – čigonas ir viskas. Jei būčiau baltos spalvos ir nesakyčiau, kad esu čigonas, tada gal priimtų“, – sako Dmitrijus. ©Audra Avižiūtė
Romų kalbos dienos šventė Vilniuje, Kirtimų kultūros centre 2017-ųjų lapkritį ©Berta Tilmantaitė
Ruslanas (dešinėje) ir jo brolis (kairėje) po šokių pasirodymo Vilniuje, Romų kalbos dienoje. ©Berta Tilmantaitė
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
