Nauja romų karta

0:00:00

Tinklalaidė \ Visuomenė

Vedėjas ir prodiuseris: Karolis Vyšniauskas

Garso režisierė: Kata Bitowt

Fotografai: Berta Tilmantė, Artūras Morozovas, Audra Avižiūtė

2017 11 09

Epizodo partneriai:

Etniškumas \ Žmogaus teisės \ Tapatybė \ Socialiniai klausimai

Romai yra labiausiai stigmatizuota visuomenės grupės Lietuvoje. Susitikome su romais vaikais, paaugliais ir jaunais suaugusiais, kad suprastume, ar jų ateitis bus kitokia.

Tabore užaugusi Naujininkų paauglė Lora, siekianti būti „gera policininke“; Ukmergės kaime liaudiškus šokius šokantis Ruslanas, iš Eišiškių kasdien į Vilnių dirbti važiuojantys broliai Dimtrijus ir Stepanovas; Vilniaus dienos centro vaikai, kur nėra svarbu, ar esi romas, rusė, ar etninis lietuvis. Jie ir jiems padedantys žmonės siekia ištrūkti iš skurdo rato, įtraukusio daugelį romų Lietuvoje. Kaip jiems sekasi?

Dienos centro „Padėk pritapti“ vaikai žaidžia furbolą Vilniuje, Naujininkuose. ©Artūras Morozovas

„Padėk pritapti“ dienos centrą lanko skirtingų tautybių moksleiviai. Kaip sako centro vadovės, pirmą pusmetį skirtingų tautybių vaikai laikėsi atskirose grupėse. Dabar visi būna kartu ©Artūras Morozovas

Lora užaugo Vilniaus tabore, bet jos šeimos namas sudegė. Šiandien ji gyvena socialiniame būste, bet grįžta į taborą mokytis matematikos pas ten gyvenančią mokytoją ©Artūras Morozovas

Devintokė Lora nori studijuoti Vokietijoje, todėl mokosi vokiečių kalbą. Jai labiau patiktų likti Lietuvoje, bet, anot jos, Vokietijoje universitetai stipresni. ©Artūras Morozovas

Ruslanas, Antakalnio kaime greta Ukmergės gyvenantis Lietuvių liaudies šokių konkurso laureatas. „Romų šokiai yra daug energingesni – ir sudėtingesni.“ ©Berta Tilmantaitė

Romų kalbos dienos šventė Vilniuje, Kirtimų kultūros centre 2017-ųjų lapkritį ©Berta Tilmantaitė

Ruslanas pasirodo Romų kalbos dienos šventėje Vilniuje, Kirtimų kultūros centre ©Berta Tilmantaitė

Ukmergės Antakalnio kaime su romų ir lietuvių vaikais dirbanti mokytoja Edita Leleikienė (viduryje) kartu su mokiniais. ©Berta Tilmantaitė

Namų darbų ruošimas „Padėk pritapti“ dienos centre. Jo vadovės Inga Kreivėnaitė ir Živilė Aleksiūnaitė pačios nėra romės, todėl turėjo įgauti vaikų ir jų tėvų pasitikėjimą. Šiandien, anot vadovių, romų tėvai patys prašo jų pagalbos tvarkant biurokratiją ar perkant lėktuvo bilietus ©Artūras Morozovas

Dienos centro „Padėk pritapti“ vaikai žaidžia futbolą Naujininkuose, Vilniuje ©Artūras Morozovas

Broliai romai Dmitrijus (kairėje) ir Stepas kasdien važinėja 70 km į Vilnių į darbą. Tai užtrunka daugiau nei valandą ir kainuoja daug litrų benzino, bet Purvėnų kaime, prie Baltarusijos-Lietuvos sienos gyvenantys automechanikas ir požeminių vandens jungčių tiesėjas sako, kad džiaugiasi, jog po poros metų laukimo darbo biržoje jie apskritai rado darbą. ©Audra Avižiūtė

Keturis mėnesius dirbantis Stepas rūpinasi, kad veiktų sistemos, leidžiančios nubėgti vandeniui po lietaus. Tam jis ir komanda kuria požemines vandentiekio jungtis. „Gyliai būna dideli. Bet darbas normalius. Geriau negu laukti biržoje.“ ©Audra Avižiūtė

„Mums nepasako, kad nepriima dėl tautybės – bet dėl ko dar? Pažiūri į veidą – čigonas ir viskas. Jei būčiau baltos spalvos ir nesakyčiau, kad esu čigonas, tada gal priimtų“, – sako Dmitrijus. ©Audra Avižiūtė

1 iš 18

Romų kalbos dienos šventė Vilniuje, Kirtimų kultūros centre 2017-ųjų lapkritį ©Berta Tilmantaitė

Ruslanas (dešinėje) ir jo brolis (kairėje) po šokių pasirodymo Vilniuje, Romų kalbos dienoje. ©Berta Tilmantaitė

Etniškumas \ Žmogaus teisės \ Tapatybė \ Socialiniai klausimai

Epizodą pristato Lietuvos žmogaus teisių centras ir ENAR – Europos tinklas prieš rasizmą.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.

Susiję