N
A
R
A
Lietuvos lenkai: tapatybė per brūkšnį
1:35:21

Lietuvos lenkų tautinė mažuma per pastaruosius 30 metų susitraukė beveik šimtu tūkstančių gyventojų. Ką reiškia šiandien būti lenku Lietuvoje? Kur brėžti – ir apskritai ar brėžti ribą tarp lietuvos lenko / lenko Lietuvoje / lenkakalbio lietuvio?

Statistikos departamento duomenimis, 1989 m. Lietuvoje gyveno virš 250 tūkst. lenkų tautybės žmonių. Šiandien jų yra kiek daugiau nei 160 tūkst. Greta visus Lietuvos gyventojus palietusios emigracijos, lenkų bendruomenę mažina ir lituanizacija ir rusifikacija – savęs priskyrimas lietuvių arba rusų, bet nebe lenkų bendruomenei.

Šiame epizode „Nyla“ garso režisierė ir viena podkasto muzikos kompozitorių Katažina Bitowt susitiko su kitais Lietuvos lenkais, kad geriau suprastų jų, ir savo pačios, tapatybę.

Aleksander Radczenko ir Mariusz Antonowicz, pašnekovai ir vieni lenkų diskusijų klubo vedlių. 2014-aisiais įkurto klubo motto sako: „Lietuvos lenkai turi būti lojalūs Lietuvos piliečiai, bet, kaip lojalūs piliečiai, jie turi teisę reikalauti, kad jų kalbinės ir tautinės teisės būtų gerbiamos.“

„Lietuvos lenkai turi būti lojalūs Lietuvos piliečiai, bet, kaip lojalūs piliečiai, jie turi teisę reikalauti, kad jų kalbinės ir tautinės teisės būtų gerbiamos.“

Podkasto įrašas vyko lietuvių kalba, nors visi pašnekovai susitikę gatvėje tarpusavyje kalbėtųsi lenkiškai. Kaip teigia Radczenko, norint, jog lietuviai išgirstų Lietuvos lenkus, reikia kalbėtis lietuviškai, eiti į ne lenkakalbes medijas.

Lenkų mokyklos Vilniuje moksleivė Dorota Sokolovska dalyvauja nevyriausybinių organizacijų „Žinau ką renku“ ir „Baltosios pirštinės“ veiklose. Šie rinkimai jai buvo pirmieji. Anot Dorotos, jaunos kartos lenkakalbiams požiūris, kad „lenkas būtinai balsuos už lenką“ nebegalioja – jiems svarbu politiko asmenybė ir reali galimybė laimėti ir įgyvendinti savo idėjas.

Užaugusi Vilniuje lenkakalbėje šeimoje ir baigusi lenkakalbę mokyklą, Katažina Bitowt kalba tiek lietuviškai, tiek lenkiškai, tiek rusiškai ir angliškai. „Man pačiai paslaptis, kur išmokau kalbėti lietuviškai. Gal kieme? Bet pirmoje klasėje jau galėjau suprasti visus žodžius, išskyrus „alkūnė“.

Aleksander Radczenko ir Mariusz Antonowicz, pašnekovai ir vieni lenkų diskusijų klubo vedlių. ©Mindaugas Drigotas
Lenkų mokyklos Vilniuje moksleivė Dorota Sokolovska dalyvaujanti nevyriausybinių organizacijų „Žinau ką renku“ ir „Baltosios pirštinės“ veiklose. ©Mindaugas Drigotas

Užaugusi Vilniuje lenkakalbėje šeimoje ir baigusi lenkakalbę mokyklą, Katažina Bitowt kalba tiek lietuviškai, tiek lenkiškai, tiek rusiškai ir angliškai. „Man pačiai paslaptis, kur išmokau kalbėti lietuviškai. Gal kieme? Bet pirmoje klasėje jau galėjau suprasti visus žodžius, išskyrus „alkūnė“. ©Mindaugas Drigotas

Tolesniam domėjimuisi:

Polskość na Litwie przegrywa z Putinem. Zbigniew Rokita straipsnis, įkvėpęs epizodą

Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros tyrimas, 2018

Dorota Sokołowska: Nasze społeczeństwo ogranicza wolność słowa. ZW.lt

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Interviu ir studijinis balsas įrašyti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.