Kodėl kartveliška svajonė pasuko link Rusijos

0:00:00
0:00:00
0:00:00
Protestuotojos ir policininkai mitinge prieš užsienio įtakos įstatymą Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan

Jau ilgiau nei mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele kone kasdien renkasi į gatves pasisakyti prieš užsienio įtakos įstatymą, kuris paprasčiau vadinamas „rusišku“. Kritikai sako, kad valdantieji jį nukopijavo nuo Rusijoje veikiančio užsienio agentų įstatymo, skirto susidoroti su oponentais.

Išgirskite interviu paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės podkastų programėlėse:

Protestuotojai nesitraukia, nors policija juos muša ir spardo, prieš juos naudoja vandens patrankas ir ašarines dujas. Nepaisant masinių protestų ir prezidentės veto valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ įstatymą priėmė. Jis turėtų įsigalioti per 60 dienų.

Įvairios apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų kartvelų palaiko euroatlantinę integraciją. Tačiau Sakartvelo politikai suka priešinga kryptimi. Kaip šalyje, kurioje tiek žmonių nori įstoti į Europos Sąjungą, valdžioje jau daugiau nei dešimtmetį yra prorusiška partija?

Protestuotojas ir policininkai mitinge prieš užsienio įtakos įstatymą Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan
Protestuotojas ir policininkai mitinge prieš užsienio įtakos įstatymą Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan

Šios savaitės NARA tinklalaidės pašnekovė Regina Jegorova-Askerova, Kaukazo šalių ekspertė, Sakartvele gyvena keturioliką metų. Ji yra nevyriausybinės moterų teisių organizacijos „Kvinna Till Kvinna“ vadovė Pietų Kaukazo šalims. Užsienio įtakos įstatymo priėmimą ji laiko Sakartvele vykstančių antidemokratinių procesų piku.

Regina Jegorova-Askerova proteste Tbilisyje. ©Asmeninis archyvas
Regina Jegorova-Askerova proteste Tbilisyje. ©Asmeninis archyvas

Po daugiau nei prieš metus prasidėjusių protestų Sakartvelo valdantieji ėmėsi persekioti aktyvistus. Regina pasakoja, kad šiandien būti praktiškai bet kokios nevyriausybinės organizacijos darbuotoju reiškia grėsmę saugumui.

Policija ir specialiosios pajėgos dedasi dujokaukes, besiruošdamos vaikyti protestuotojus ašarinėmis dujomis, Tbilisis, 2024. ©David Grigoryan
Policija ir specialiosios pajėgos dedasi dujokaukes, besiruošdamos vaikyti protestuotojus ašarinėmis dujomis, Tbilisis, 2024. ©David Grigoryan
Protestuotojai mitinge Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan
Protestuotojai mitinge Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan

„Aktyvistai, opozicinių partijų atstovai, protesto lyderiai, kurie buvo gatvėse, vaikšto ir bijo dėl savo saugumo, nes jų veidai yra atspausdinti ant didelių plakatų, iškabinėti prie jų namų, ofisų durų. Valdžia netiria smurto atvejų prieš juos, valdžia skatina smurto atvejus – ir tai vis labiau panašėja į baltarusiškus susidorojimus“, – sako Regina.

Savanoris suteikia pirmąją pagalbą protestuotojui, patyrusiam ašarinių dujų ataką. ©David Grigoryan
Savanoris suteikia pirmąją pagalbą protestuotojui, patyrusiam ašarinių dujų ataką. ©David Grigoryan

Pati Regina dirba tarptautinėje organizacijoje, kuri turi padalinį Tbilisyje. Tokių organizacijų įstatymas kol kas neliečia. Bet tai greičiausiai laiko klausimas, nes įstatyme palikta daug vietos interpretacijoms, neaišku, kaip jis bus įgyvendintas. 

Beveik pusė kartvelų neturi nė vienos partijos, kuri jiems atstovautų ideologiškai.

Įstatymui įsigaliojus vietinės organizacijos, gaunančios užsienio finansavimą, turės užsiregistruoti įtakos skleidėjų registre bei pateikti finansų deklaracijas. Valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ sako, kad įstatymu siekia didinti skaidrumą. Tačiau jau ir dabar organizacijos teikia finansines deklaracijas, kurios yra viešai prieinamos kiekvienam.

Taip pat įstatyme numatyta, kad bausmių gali sulaukti ne tik organizacijos, bet ir fiziniai asmenys. Kiekvienas galės būti paprašytas pateikti privačią informaciją apie save, savo šeimą, kaimyną ar kolegą. Už atsisakymą pateikti informaciją gresia apie 2000 eurų bauda. 

Protestuotojai ginasi nuo vandens patrankų prisidengdami plokštėmis, išluptomis iš netoliese esančios statybvietės. ©David Grigoryan
Protestuotojai ginasi nuo vandens patrankų prisidengdami plokštėmis, išluptomis iš netoliese esančios statybvietės. ©David Grigoryan
©David Grigoryan
©David Grigoryan

Per kelis pastaruosius metus valdantieji, išnaudodami visuomenės baimę ir skaldančius naratyvus, sistemingai keitė rinkimų įstatymus, įvedė mokesčių sistemos pakeitimus, abortų moratoriumą ir grasina bloginti LGBTQ+ žmonių padėtį Sakartvele.

„Jeigu ligoninės personalas pagalvotų, kad žmogus, kuris kreipiasi dėl apendicito, pavyzdžiui, yra LGBTQ+ bendruomenės narys, jis turėtų teisę atsisakyti jį gydyti. Mokykla galės atsisakyti vaikų, jeigu jie bus panašūs ar bus pasakyta, kad jie yra kažkaip susiję su LGBTQ+ bendruomene. Kol kas nėra įstatymo projekto, bet organizacijos kalba, kad ir tai nėra labai toli nuo Sakartvelo. Liūdniausia, kad valstybės valdančioji dauguma tikrai suvokia, kad šitas klausimas yra vienas labiausiai skaldančių visuomenės klausimų. Ir net proeuropietiški balsai, net prodemokratinės visuomenės dalis ne visi yra už lygias teises valstybėje. Ir tuo labai naudojasi propaganda. <…> Tai vis labiau atriša rankas smurtui prieš šituos žmones“, – sako Regina.

Reklama

Antras naratyvas, kuriuo „Kartveliška svajonė“ siekia didinti visuomenės palankumą – globalios „Karo partijos“ konspiracija. Ją stipriai palaiko karo baimė, kurią stiprina ir nesenas konfliktas. 2008 metų rugpjūtį kilo karas tarp Sakartvelo ir Rusijos bei jos remiamų Pietų Osetijos ir Abchazijos separatistų. Po konflikto Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybes. Pasak Reginos, dabar Rusija stiprina šių teritorijų aneksiją, keičia politinius procesus, kad pilnai pajungtų jas į Rusiją.

„Jeigu bus pasirinkimas – ar karas su Rusija, ar proeuropinės aspiracijos – dalis žmonių protestuotų ir gintų proeuropinį kursą, bet aš nemanau, kad jų yra dauguma. Nes tikrai yra daug žmonių, kurie yra nusivylę, pažeminti, gyvena be orumo, praradę namus, pabėgėliai iš Abchazijos, Pietų Osetijos. Daugelis žmonių iš Abchazijos nuo 90-tųjų neturi teisės į savo butus ar kambarius, kuriuose jie gyvena“, – paaiškina Regina.

Sakartvelo ir Abchazijos administracinę liniją žyminti upė Inguris, 2023. ©David Grigoryan
Sakartvelo ir Abchazijos administracinę liniją žyminti upė Inguris, 2023. ©David Grigoryan
Ribą tarp Sakartvelo ir Pietų Osetijos žyminti spygliuota viela. Karvė ganosi Pietų Osetijos pusėje, 2018. ©David Grigoryan
Ribą tarp Sakartvelo ir Pietų Osetijos žyminti spygliuota viela. Karvė ganosi Pietų Osetijos pusėje, 2018. ©David Grigoryan

Apklausos rodo, kad beveik pusė kartvelų neturi nė vienos partijos, kuri jiems atstovautų ideologiškai. Neseniai atlikta jaunų žmonių, dalyvaujančių protestuose, apklausa, tirianti politinio susiskaldymo priežastis. Dalis jaunų žmonių įvardina politinio atstovavimo trūkumą kaip vieną iš atskirtį didinančių veiksnių.

„Politinės partijos nesiūlo programų, jos nesiūlo ideologinių pozicijų. O jauni žmonės, kurie dabar protestuoja, turi labai ryškias ideologines pozicijas – ar jie būtų kairieji, dešinieji ar liberalai. Partijos, veikiančios Sakartvele, neturi struktūrų, kurios sudėliotų, ką ši partija nori pakeisti. Jos yra susikoncentravusios aplink vieną žmogų. Ir dabartinių opozicinių partijų tikslas – nuimti žmogų, kuris yra valdžioje“, – sako ji.

Protestuotojai susirinkę prie parlamento pastato Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan
Protestuotojai susirinkę prie parlamento pastato Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan

„Protestai yra stipru, gražu, vaizdinga, bet tai nepriveda prie sisteminių pokyčių, jeigu sistemos nekuri iš giliau. Kartvelai labai myli laisvę, jie pasiryžę visada kovoti už savo laisvę. Ir ta laisvė yra suvokiama per pagarbą savo tradicijoms, kultūrai, religijai“, – tęsia Regina. Jos manymu, kelias į sėkmingą demokratiją Sakartvelui yra surasti tokį demokratijos būdą, kuris eitų „koja kojon su tapatybe, neužgniaužiant jos, bet sukuriant modelį, kuris būtų vedamas ir sukurtas pačių šitos tautos žmonių.“

„Demokratija neturi vieno veido“, – užbaigia Regina Jegorova-Askerova. Išgirskite visą Sigitos Vegytės interviu su ja NARA tinklalaidės epizode.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Interviu įrašytas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierė – Kata Bitowt. Epizode skamba Martyno Gailiaus kurta muzika.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.