Kodėl amerikiečiai išrinko Trumpą – ir kaip jaučiasi tie, kurie už jį nebalsavo

2016 m., kai Donaldas Trumpas buvo išrinktas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, buvau tik pradėjusi bakalauro studijas Amsterdamo universitete. Mane supo studentai iš įvairių šalių, įskaitant JAV. Studijavau politikos mokslus, tad su kurso draugais sekėme JAV rinkimų kampaniją, stebėjome debatus ir tą rytą, kai sužinojome rinkimų rezultatus, sėdėjome tyloje.

Tada neįsivaizdavau, kad po aštuonerių metų teks išgyventi déjà vu, tik jau gyvenant pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Ką gi – vėl 2016-ieji“, – tokia draugo žinutė pasitiko mane rytą po rinkimų nakties.

Artėjant rinkimams pastebėjau, kad mano aplinkoje žmonės apie juos kalbėjo vis mažiau. Likus dienai abu kambariokai išsijungė telefonus ir atsiribojo nuo naujienų. Ilgus mėnesius trukusi garsi ir visur – televizoriaus ekranuose, socialiniuose tinkluose, telefonų žinutėse – nuolat matoma politinė kampanija pasiekė aukščiausią nerimo tašką. Daliai amerikiečių šie rinkimai simbolizavo ne demokratijos šventę, o klausimą dėl jos išlikimo.

„Atrodo, kad šie rinkimai siūlo dvi visiškai priešingas baigtis: arba galimybę laimėti milijoną dolerių, arba dūrį peiliu į širdį“, – sako man amerikietė draugė Hannah, kol virtuvėje geriame arbatą naktį prieš rinkimus.

Harris gerbėjai rinkosi į vieną paskutinių jai palaikyti skirtų mitingų Mičigano valstijos universiteto miestelyje Ist Lansinge 2024 m. lapkritį. ©Audra Skuodaitė
Harris gerbėjai rinkosi į vieną paskutinių jai palaikyti skirtų mitingų Mičigano valstijos universiteto miestelyje Ist Lansinge 2024 m. lapkritį. ©Audra Skuodaitė
Laukiant eilėje į Harris mitingą buvo galima įsigyti įvairios kandidatę palaikančios atributikos. ©Audra Skuodaitė
Laukiant eilėje į Harris mitingą buvo galima įsigyti įvairios kandidatę palaikančios atributikos. ©Audra Skuodaitė

Pasak „Human Rights Watch“, antroji Trumpo kadencija kelia didelę grėsmę žmogaus teisėms JAV ir visame pasaulyje. Jo politinė retorika – pavyzdžiui, nukreipta prieš translyčius asmenis („Kamala Harris palaiko „they/them“ (liet. jie/juos), o prezidentas Trumpas – jus“) – kėlė susirūpinimą dėl dar didesnės translyčių ir visos LGBTQ+ bendruomenės diskriminacijos. Pasak ACLU (angl. American Civil Liberties Union), jo pergalė gali lemti abortų draudimą nacionaliniu mastu. Prisimindami Kapitolijaus šturmą 2021 m. sausio 6 d. daugelis nerimavo dėl demokratinės sistemos išsaugojimo šalyje.

Prasidėjęs lietus neišbaidė minios, susirinkusios išgirsti Harris kalbos likus dviem dienoms iki rinkimų Ist Lasninge, Mičigane. ©Audra Skuodaitė
Prasidėjęs lietus neišbaidė minios, susirinkusios išgirsti Harris kalbos likus dviem dienoms iki rinkimų Ist Lasninge, Mičigane. ©Audra Skuodaitė

Žinoma, nerimą jautė ne visi. Šiemet, priešingai nei 2016-aisiais, Trumpas 47-uoju JAV prezidentu buvo išrinktas balsų dauguma. Jis triumfavo visose septyniose svarbiausiose svyruojančiose valstijose – Arizonoje, Džordžijoje, Mičigane, Nevadoje, Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine. Lyginant su 2020 m., Trumpas beveik visur padidino savo rinkėjų skaičių. Jis tapo pirmuoju išrinktu JAV prezidentu, kuris yra nuteistas – už dokumentų klastojimą ir kyšio davimą pornografijos žvaigždei Stormy Daniels siekiant išvengti žalos jo 2016 m. rinkimų kampanijai. Be to, Trumpui buvo pateikti kaltinimai dėl kišimosi į 2020 m. rinkimus ir netinkamo itin slaptų nacionalinio saugumo dokumentų laikymo už Baltųjų rūmų ribų 2021 metais. Šios bylos buvo nutrauktos lapkričio 25 d. dėl JAV konstitucinio draudimo teisti einantį pareigas prezidentą.

Kaip jis galėjo laimėti? Porą metų gyvendama Jungtinėse Valstijose supratau, kad ši šalis sudaryta iš daug skirtingų bendruomenių, skirtingų realybių. Rinkimų rezultatai man tai dar kartą priminė.

Rytas po rinkimų nakties Čikagoje, paaiškėjus, kad Trumpas buvo išrinktas 47-uoju JAV prezidentu. ©Audra Skuodaitė
Rytas po rinkimų nakties Čikagoje, paaiškėjus, kad Trumpas buvo išrinktas 47-uoju JAV prezidentu. ©Audra Skuodaitė

Į JAV atvykau prieš daugiau nei dvejus metus gavusi „Fulbright“ stipendiją studijuoti žurnalistikos magistrantūros. Vietoj išsvajoto Niujorko atsidūriau Ist Lansinge, Mičigano valstijoje – mažame universiteto miestelyje, kuris ribojasi su valstijos sostine Lansingu. Kartu šiuose miestuose gyvena apie 160 tūkst. žmonių – kiek daugiau nei Klaipėdoje, kur užaugau.

Atvykau nusivylusi, kad nepatirsiu taip dažnai filmuose matomo amerikietiško gyvenimo dangoraižių apsuptyje. Bet ilgainiui supratau, kad Lansingas ir kiti mažesni Mičigano miestai, kuriuos pažinau, reprezentuoja daug didesnę Amerikos dalį nei filmuose matomi vos keli didieji šalies miestai kaip Niujorkas, Čikaga ar Los Andželas.

Mičiganas yra viena iš „svyruojančių“ JAV valstijų. Jose rinkimų persvara dažnai būna maža, todėl laimėti gali tiek demokratų, tiek respublikonų kandidatai. Čia patiri Amerikos politinę įvairovę – kartais tame pačiame mieste gali užeiti į „Pride“ vėliavomis išpuoštą knygyną, o vėliau kavinėje sėdėti netoli vyresnio amžiaus vyro, pasipuošusio MAGA kepurėle.

Likus keturioms dienoms iki rinkimų, grupė žmonių, iškėlę plakatus ir Trumpo vėliavas greitkelyje Petoskio mieste, Mičigano valstijoje, reiškė savo paramą Trumpui. ©Audra Skuodaitė
Likus keturioms dienoms iki rinkimų, grupė žmonių, iškėlę plakatus ir Trumpo vėliavas greitkelyje Petoskio mieste, Mičigano valstijoje, reiškė savo paramą Trumpui. ©Audra Skuodaitė

Vos keli mėnesiai po mano atsikraustymo į JAV įvyko 2022 m. kadencijos vidurio rinkimai, kurių kotenkstą formavo 2021-ųjų Kapitolijaus šturmas ir prieš porą mėnesių Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas panaikinti Roe v. Wade bylos nuosprendį – konstitucinę moterų teisę į abortus. Pirmą kartą iš arti pamačiau, kokios agresyvios ir visur juntamos yra JAV politinės kampanijos. Kelis mėnesius mano telefonas netilo – gaudavau nesibaigiančias žinutes, skirtas Julie, tikriausiai ankstesnei mano telefono numerio savininkei. Netrukus supratau, kad Julie vardu buvau įtraukta į respublikonų rinkėjų auditoriją: „Julie, demokratai nori, kad pamirštum jų destruktyvius COVID draudimus. Parodyk jiems, kad tai vis dar jų kaltė. Spausk čia >>“

Politinės kampanijos čia sukasi ne aplink debatus ar idėjų mainus, kaip kadaise demokratijos pamatus įsivaizdavo politikos filosofai. Čia sėkmę lemia tai, kaip gerai gali sumenkinti „kitą pusę“.

SMS žinutėse į mane buvo kreipiamasi vardu, taip pabrėžiant mano išskirtinumą. Jie rašė man kaip „vienai svarbiausių Trumpo palaikytojų“, „vienai tarp kelių išrinktųjų“. Dauguma žinučių neva buvo siunčiamos politikų ar net paties Trumpo sūnaus („Turiu SKUBIĄ žinią apie Hillary sąmokslą prieš mano tėvą, prezidentą Trumpą. Julie, čia Donaldas Trumpas jaunesnysis. Kreipiuosi į TAVE, nes esi viena iš mūsų pagrindinių patriotų. Skaityk čia ir tada ištrink per 30 minučių.“

Žinučių turinys – dramatiškas, jos piešė aiškų „mes ir jie“ naratyvą ir puikiai iliustravo vieną iš JAV politikos aspektų: politinės kampanijos čia sukasi ne aplink debatus ar idėjų mainus, kaip kadaise demokratijos pamatus įsivaizdavo politikos filosofai. Čia sėkmę lemia tai, kaip gerai gali sumenkinti „kitą pusę“.

Skrydžio iš Sietlo į Čikagą metu keleiviai stebėjo gyvai transliuojamus viceprezidentų debatus. ©Audra Skuodaitė
Skrydžio iš Sietlo į Čikagą metu keleiviai stebėjo gyvai transliuojamus viceprezidentų debatus. ©Audra Skuodaitė

Dvi pusės – taip dažnai žmonės linkę matyti JAV visuomenę. Valstijos dažnai skirstomos į „mėlynas“ ir „raudonas“, tarsi jos būtų vienalytės visumos. Atsimenu, kaip pati sužinojusi, kad studijuosiu Mičigane, puoliau guglinti, ar tai „demokratų“, ar „respublikonų“ valstija. Tačiau gyvenimas čia mano požiūrį praplėtė. Studijuodama bendradarbiavau su „American Communities Project“ (ACP) iniciatyva, kurioje mokslininkai ir žurnalistai kartu siekia suprasti šalį giliau – per mažesnių bendruomenių prizmę. ACP duomenys rodo, kad skirtumai tarp didelių miestų ir kaimo vietovių gyventojų toje pačioje valstijoje dažnai yra reikšmingesni nei tarp dviejų miestų, kuriuos skiria 500 mylių. Projektas šiuo metu išskiria 15 skirtingų kultūrinių, regioninių ir socioekonominių JAV bendruomenių tipų, įskaitant didmiesčius, afroamerikiečių Pietus, universitetų miestelius, evangelikų centrus ir kaimiškąją Vidurio Ameriką.

Baras „Ron’s“ Petoskyje Mičigane. ©Audra Skuodaitė
Baras „Ron’s“ Petoskyje Mičigane. ©Audra Skuodaitė

Šis projektas mane nuvedė į tokias vietas, kur net dauguma pažįstamų iš Mičigano nėra buvę. Pavyzdžiui, rengiau žurnalistines istorijas iš Oseolos apylinkės Mičigane, kuri ACP klasifikuojama kaip kaimiškos darbininkų klasės bendruomenė. Ši apylinkė – antra labiausiai palaikiusi Trumpą 2020 m. visoje Mičigano valstijoje ir tuo metu buvo neseniai pasiskelbusi „ginklų prieglobsčiu“ (angl. „Second Amendment sanctuary“) – tai reiškia, kad apylinkėje netaikoma dalis ginklų kontrolės įstatymų.

Prieš kelionę į Oseolą jaučiau nerimą – žinojau, kad dalis žmonių ten JAV politiką mato kitaip nei aš. Tačiau vaikštinėdama po vietines parduotuves, bibliotekas ir užkandines supratau, kad mano baimė buvo nepagrįsta. Vietos gyventojai mane priėmė draugiškai. Nepaisant politinių skirtumų mes radome bendrą kalbą. Taip atsidūriau moterų šaudymo iš lanko renginyje, kur su lankininkėmis diskutavome apie stereotipus, su kuriais jos susiduria kaip šio sporto entuziastės. Nors atvykau nusiteikusi parašyti apie konservatyvią bendruomenę, mano straipsnis išsivystė į gana progresyvų pasakojimą – apie moteris, randančias savo vietą vyrų dominuojamame sporte.

Skirtingų bendruomenių pažinimo perspektyva mane lydėjo ir persikėlus į Čikagą. Šis milžiniškas miestas suskirstytas į 178 kaimynijas, kurių kiekviena pasižymi unikaliu demografiniu profiliu, infrastruktūra ir politinėmis nuotaikomis. Čikaga jau seniai laikoma demokratų tvirtove – čia nuo 1992 m. JAV prezidento rinkimuose laimi demokratų kandidatas. Iš čia kilęs ir aštuonerius metus kadenciją ėjęs Barackas Obama, pirmasis juodaodis JAV prezidentas. Šiais rinkimų metais Čikagoje vyko Demokratų nacionalinis suvažiavimas.

Vis dėlto net ir demokratinėje Čikagoje šiuose rinkimuose Trumpo populiarumas išaugo. Nors Kamala Harris surinko apie 78 proc. balsų, daugiau nei 20 proc. čikagiečių rinkosi Trumpą. 2020 m. už Trumpą balsavo 15,8 proc. miestiečių, o 2016 – 12,4 proc.

„CBS News Chicago“ studija, pradėjus transliuoti rinkimų nakties apžvalgą. ©Audra Skuodaitė
„CBS News Chicago“ studija, pradėjus transliuoti rinkimų nakties apžvalgą. ©Audra Skuodaitė

Praėjus beveik dviem savaitėms po rinkimų pasiimu fotoaparatą ir keliauju į Armour Square, vieną iš Čikagos kaimynijų, kurioje šiemet laimėjo Trumpas.

Vos kelios stotelės traukiniu nuo Čikagos centro – ir aš atsiduriu tarsi mažame JAV miestelyje. Čia tylu, daugiausia gyvenamieji namai, vos vienas kitas žmogus šluoja lapus kieme. Paėjusi kiek toliau matau vis daugiau namų, kurių kiemuose plėvesuoja Trumpo ir „Blue Lives Matter“ – judėjimo, kilusio kaip atsakas į „Black Lives Matter“ ir pasisakančio už policininkų teises, – vėliavos.

Centrinėje Armour Square kaimynijos dalyje 19 amžiaus pabaigoje apsigyveno daug italų ir kroatų imigrantų. ©Audra Skuodaitė
Centrinėje Armour Square kaimynijos dalyje 19 amžiaus pabaigoje apsigyveno daug italų ir kroatų imigrantų. ©Audra Skuodaitė

Mano akį patraukia namas, kurio kieme kabo Trumpo „Fight fight fight“ vėliava, ant durų puikuojasi erelis JAV vėliavos fone, o prie laiptų paremtas „Trump Vance“ ženklas. Priėjusi prie tvoros pamatau du besišnekučiuojančius vyriškius ir taip susipažįstu su Mike’u, čia gyvenančiu 79-erių metų vyru. Kai paklausiu apie Trumpo pergalę, jo veidas suspindi džiaugsmu. „Pagaliau atėjo mūsų laikas“, – sako jis pridurdamas, kad praėję ketveri metai jam buvo „baisūs“ ir visi, manantys kitaip, yra „kvailiai“.

Mike savo namų kieme. ©Audra Skuodaitė
Mike savo namų kieme. ©Audra Skuodaitė

Mike’as – buvęs kalėjimo darbuotojas, dabar pensininkas. Jis pasakoja, kaip jo seneliai į JAV atvyko iš Italijos, nemokėdami anglų kalbos, ir sunkiai dirbo, kad čia įsitvirtintų. Kalbėdamasi su Mike’u suprantu, kad jis įkūnija didelę dalį amerikiečių, palaikančių Trumpą, – nusivylusių ekonomine padėtimi ir nuolat kintančiomis kainomis. Jis sako, kad „vieną dieną kiaušiniai kainuoja 1,5 dolerio, o kitą savaitę – jau 3,5 dolerio“. Dėl augančių kainų jis turi dažniau gaminti maistą namuose, nes „net negali išeiti pavalgyti pusryčių“, o jei ir gali, viskas ten brangiau nei anksčiau – „šiais laikais net už papildomą duonos riekę reikia susimokėti“.

Mike’o pavyzdžiai ir didelis namas, prie kurio šnekamės, manęs neįtikina, kad jam finansiškai sunku. Tačiau jo emocijos ir nusivylimas yra akivaizdūs. Jis kalba tarsi cituodamas Trumpo politinės kampanijos šūkius – piktinasi, kad demokratai tik bando pasipelnyti; jis nemato žaliosios ekonomikos prasmės; jis nepatenkintas nelegaliai į šalį atvykstančiais imigrantais, kurie esą naudoja jo mokesčių pinigus. Jo nuomone, COVID-19 pandemija buvo melas, įrankis žmonėms valdyti.

Mike ir jo žento namų kieme – Trumpo „Fight fight fight“ vėliava, vaizduojanti Trumpą po pasikėsinimo į jo gyvybę. ©Audra Skuodaitė
Mike ir jo žento namų kieme – Trumpo „Fight fight fight“ vėliava, vaizduojanti Trumpą po pasikėsinimo į jo gyvybę. ©Audra Skuodaitė
Mike žento namų durys su JAV simboliu – ereliu – ir užrašu „Trump“. ©Audra Skuodaitė
Mike žento namų durys su JAV simboliu – ereliu – ir užrašu „Trump“. ©Audra Skuodaitė

Pasak Mike’o, dabartiniai įstatymai pernelyg nuolaidūs nusikaltėliams, o „anksčiau, jei ką nors pavogdavai, būdavai nuteistas. Dabar galima vogti iki 1000 dolerių ir niekas nė nemirktels.“ Negaliu nepastebėti prieštaravimų jo kalboje: 2022 m. išrinktojo prezidento šeimos bendrovė buvo nuteista už mokestinį sukčiavimą. Paklausiu Mike’o, ką jis apie tai mano. Jis atsako vienu žodžiu – „nesąmonė“.

Dauguma Mike’o teiginių neatitinka faktų, bet mano tikslas – ne įrodyti, kad jis klysta, o suprasti, kodėl jis taip mano. Mike’as nuolat grįžta prie minties, kad pastarieji metai jam buvo finansiškai sunkūs. Jis priešiškai nusiteikęs ir prieš žiniasklaidą – piktinasi, kad „žurnalistai su tavimi kalbasi tris valandas, o straipsnyje palieka tik vieną kitą žodį“. Paklausiu, kas jam svarbu, kad liktų iš mūsų pokalbio. Jis atsako: „Padarykite mano gyvenimą geresnį, kad galėčiau džiaugtis paskutiniais savo gyvenimo metais.“

Asmenines nuoskaudas jis tiesiogiai sieja su valdžioje buvusiais politikais, todėl Trumpo pergalė jam simbolizuoja trokštamą gyvenimo pagerėjimą. „Pasaulis pasikeitė per pastaruosius ketverius metus. Ar nematai? Savo auksinius metus gyvenu kaip vargšas, kaip kvailys. Dėl kvailų šūdų, kuriuos jie (Bideno administracija – red.) darė. Paskutiniai mano gyvenimo metai turėjo būti laimingi. Aš turėjau būti laimingas. Bet nesu.“

Atsisveikindamas Mike’as atsigręžia į savo kiemą ir džiaugsmingai parodo palmę. „Matai? Palmė. Jai jau penkeri metai. Nuo kada palmės auga Čikagoje?“

Reklama

Nueinu sušilti į vietinę piceriją – vieną iš nedaugelio čia veikiančių maitinimo įstaigų. Mokėdama už arbatą su darbuotojais pasidalinu savo tikslu – susipažinti su Armour Square gyventojais ir sužinoti jų nuomonę apie rinkimus. Už prekystalio stovėjęs vyras nedvejodamas linkteli, palieka savo vietą ir pakviečia prisėsti prie staliuko. Nustembu, kad jis sutinka skirti laiko būtent darbo metu, bet jis paaiškina: „Šiandien taip lėtai einasi darbas, tai bent su kuo pasikalbėsiu.“

Mario Scalise. ©Audra Skuodaitė
Mario Scalise. ©Audra Skuodaitė
2017 m. Mario Scalise atidarė piceriją „Stix n Brix“ savo gimtojoje kaimynijoje Armour Square. ©Audra Skuodaitė
2017 m. Mario Scalise atidarė piceriją „Stix n Brix“ savo gimtojoje kaimynijoje Armour Square. ©Audra Skuodaitė

Mano pašnekovas – Mario Scalise – baigė žurnalistikos studijas ir kurį laiką dirbo sporto žurnalistu, vėliau – maketuotoju. Kai laikraštis, kuriame jis dirbo, užsidarė, Mario į žurnalistiką negrįžo. 2017 m. savo šeimai priklausančio pastato garaže jis įkūrė piceriją, kuriai pats ir vadovauja, ir kepa picas.

Mario yra nusivylęs politiniu susiskaldymu šalyje, dėl kurio, jo manymu, kalčiausia žiniasklaida, kurianti informacinius burbulus. Anot jo, žmonės tolsta vieni nuo kitų, nes laikosi savo įsitikinimų ir jų nekvestionuoja. Mario prisimena COVID-19 pandemiją, kai „vieni sakė, kad tai tik įprastas gripas, o kiti žiūrėjo ypač rimtai“, ir dėl skirtingų pažiūrų šios grupės taip nutolo, kad visiškai nustojo bendrauti.

Kartą jo picerijoje vyko ne pelno siekiančios organizacijos renginys, kuriame demokratai ir respublikonai buvo pakviesti diskutuoti apie translyčių asmenų teises. Mario stebėjo renginį iš šalies ir džiaugėsi matydamas, kaip dvi priešingos stovyklos sugebėjo kalbėtis ir netgi suprasti viena kitą. „Tai buvo nuostabu“, – prisimena jis.

Pasak Mario, tokie atvejai labai reti. Jis sako, kad vos žmonės pajunta, jog kas mąsto kitaip, jie iškart nusprendžia, kad tas žmogus yra kitoje, radikalioje pusėje, ir net nesistengia su juo kalbėtis. „Juk tokį priešišką požiūrį mums formuoja socialiniai tinklai“, – sako jis.

Mario paprastai visuose rinkimuose balsuodavo už respublikonų kandidatus. Nors Čikagoje rinkimus dažniausiai laimi demokratai, jam svarbu, kad valdžia atsižvelgtų ir į kitokią nuomonę, kad ne viskas, ką jie daro, būtų besąlygiškai palaikoma. Pokalbyje sugrįžtame prie minties apie Amerikos suskirstymą į „mėlyną“ ir „raudoną“, apie kurį daug galvoju ir aš pati. Mario mano, kad JAV politikai nepakankamai stengiasi atliepti visų gyventojų poreikius, ir tai yra dvipartinės sistemos pasekmė. Jam atrodo, kad, kai valstiją valdo viena partija, kitos partijos šalininkai lieka be balso, nesvarbu, ar tai būtų demokratai, ar respublikonai.

Čikagos centre rinkėjai kelias valandas stovėjo lietuje, kad galėtų balsuoti. ©Audra Skuodaitė
Čikagos centre rinkėjai kelias valandas stovėjo lietuje, kad galėtų balsuoti. ©Audra Skuodaitė
©Audra Skuodaitė
©Audra Skuodaitė

Vis dėlto 2016 m. Mario apsisprendimas balsuoti tik už respublikonus pasikeitė: „Aš nebalsavau už Trumpą, negaliu jo pakęsti. Nebalsavau ir už Harris.“ Jis paaiškina, kad Trumpas, jo nuomone, yra tiesiog „bjaurus žmogus“. Bet už Harris jis nebalsavo, nes, jo nuomone, ji nepakankamai atsiribojo nuo Bideno administracijos ir ir nesugebėjo tinkamai suvaldyti savo politinės kampanijos finansų. Lapkričio 7 d. Twitter („X“) platformoje „Politico“ žurnalistas Christopher Cadelago rašė, kad Harris komanda po kampanijos liko su 20 milijonų skola. Nors žinia pasklido po įvairius naujienų portalus, ji liko nepatvirtinta – Harris kampanijos vyriausiasis finansų specialistas Patrikas Staufferis pareiškė, kad rinkimų dieną nebuvo jokių neišmokėtų skolų. Federalinės rinkimų komisijos duomenimis, Harris kampanijos sąskaitoje yra 1,8 milijono JAV dolerių.

Kalbėdamasi su Mario suprantu, kad jis yra vienas tų rinkėjų, kurie jaučiasi neišgirsti nė vieno kandidato. Palaikydamas centristines politines idėjas jis neturi vietos JAV politikoje, kur pasirinkimo „per vidurį“ tiesiog nėra. Kaip ir Mario, neišgirsti jaučiasi ir daugiau amerikiečių, ypač respublikonų rinkėjų, kuriems Trumpo politika yra per daug radikali ir nepriimtina.

Mario pasigenda konstruktyvaus dialogo visuomenėje. Jis sako, kad, jei pokalbyje iškeli pasienio klausimą, „iškart esi laikomas rasistu“, net jei „tiesiog nori šiek tiek daugiau kontrolės“. Mario svarbu, kad Čikaga išliktų imigrantams draugišku miestu (angl. „Sanctuary city“), tačiau jis taip pat nori, kad šie sprendimai nebūtų įgyvendinami čia gyvenančių žmonių sąskaita. Jo nuomone, būtina spręsti ir kitas socialines problemas, tokias kaip benamystė, tačiau svarbu, kad lėšos būtų naudojamos efektyviai ir pasiektų tikslą.

Kol kalbamės, į piceriją susirenka daugiau lankytojų. Pabaigęs pokalbį Mario atsisveikina ir grįžta prie darbo.

Čikagos miesto panorama iš Armour Square kaimynijos. ©Audra Skuodaitė
Čikagos miesto panorama iš Armour Square kaimynijos. ©Audra Skuodaitė

Čikaga didžiąją daugumą balsų skyrė Kamalai Harris, todėl man buvo svarbu pažinti ir tas vietas, kur demokratų kandidatė sulaukė didelio palaikymo.

Savaitę po rinkimų nueinu į translytės moters mirties minėjimą vos keli kvartalai nuo mano namų, Andersonvilio kaimynijoje. Grupė žmonių garsiai kartoja įvairiomis aplinkybėmis mirusių translyčių asmenų vardus. Visi uždega po žvakutę. UCLA universiteto tyrimo duomenimis, translyčiai asmenys JAV smurtą patiria keturis kartus dažniau nei cislyčiai (asmenys, kurių lytinė tapatybė atitinka gimus priskirtą lytį) asmenys. Visa tai įgauna dar didesnę reikšmę žinant, kad šios rinkimų kampanijos metu translyčiai asmenys buvo naudojami kaip retorinė priemonė siekiant dar labiau supriešinti visuomenę.

Andersonvilio pagrindinė gatvė – Clark Street. ©Audra Skuodaitė
Andersonvilio pagrindinė gatvė – Clark Street. ©Audra Skuodaitė
Andersonvilis. ©Audra Skuodaitė
Andersonvilis. ©Audra Skuodaitė

Andersonvilis yra viena liberaliausių Čikagos kaimynijų. Už Harris čia balsavo net 95,16 proc. visų rinkėjų. Ši kaimynija taip pat garsėja kaip viena draugiškiausių LGBTQ+ žmonėms – daugiau nei 20 proc. namų ūkių čia sudaro tos pačios lyties poros. Einant pagrindine Clark gatve galima pajusti šios vietos dvasią. Dauguma čia veikiančių parduotuvių ir kavinių priklauso vietos gyventojams, o čia įsikūrę verslai reguliariai organizuoja renginius bendruomenei.

Prisimenu, kaip rinkimų naktį viena iš parduotuvių lauke buvo pastačiusi televizorių, kuris transliavo rinkimų apžvalgos laidą praeiviams. Šalia buvo išdėliota Harris ir Walzo atributika, kurią buvo galima įsigyti. Šis vaizdas priminė 1950-ųjų Ameriką, kai pagrindinių gatvių parduotuvės vitrinose statydavo televizorius, rodydavusius naujienas.

Po poros savaičių čia sugrįžtu. Įėjus susidaro įspūdis, kad patekau į suvenyrų parduotuvę. Tačiau vietoj lankomą miestą atspindinčios atributikos čia viskas nuklota liberalią pasaulėžiūrą deklaruojančiais ženklais: marškinėliai su užrašu „Loud & queer“ (liet. garsūs ir queer), užrašai su šūkiu „Say gay every day“ (liet. kalbėk apie gėjus kasdien), kepurės su žodžiais „Abortion rights are human rights“ (liet. abortas – žmogaus teisė), ženkliukai su šūkiu „Racial justice now“ (liet. rasinio teisingumo nedelsiant). Priėjusi prie prekystalio susipažįstu su čia dirbančiomis Alyx ir Naima. Pasidalinu, kad ieškau LGBTQ+ bendruomenės žmonių, kuriuos asmeniškai paveikė neseniai įvykę rinkimai. Jos abi iškart sutinka pasikalbėti ir jau už poros minučių esame antrame parduotuvės aukšte juoduose krėsluose tarp kartoninių dėžių.

„Turbūt net nesuvokiau, kad Trumpo sugrįžimas į prezidento postą buvo reali galimybė. Kai pamačiau rezultatus, buvau labai nustebusi. Buvo netikėta ir liūdna. Vis bandau tai suprasti“, – sako Alyx Rice, parduotuvės vadybininkė.

Alyx Rice. ©Audra Skuodaitė
Alyx Rice. ©Audra Skuodaitė

Transliuoti rinkimų apžvalgą gatvėje buvo jos idėja. Ji atsimena, kad Bideną išrinkus prezidentu pagrindinė kaimynijos gatvė virto šventiniu paradu – buvo daug žmonių, aidėjo automobilių signalai, skambėjo muzika, o vienu metu Andersonvilyje pasirodė ir pats Čikagos meras. Ta diena parduotuvei buvo viena sėkmingiausių per visus metus. Alyx laukė šventės ir šiemet. Ji jau buvo pasiruošusi marškinėlius, skirtus Harris pergalei. Šie marškinėliai dabar perkelti į nukainotų prekių skyrių.

„Raygun“ parduotuvės centre rinkimų naktį buvo išdėliota Harris ir Walz palaikanti atributika. ©Audra Skuodaitė
„Raygun“ parduotuvės centre rinkimų naktį buvo išdėliota Harris ir Walz palaikanti atributika. ©Audra Skuodaitė
Po rinkimų Alyx lauke pastatė stendą su užrašu: „Sveiki, draugai. Mes irgi nusiminę. Neturime atsakymų, bet turime šokolado, „tums“ (rūgštingumą mažinančios tabletės – red.), vandens ir mielą parduotuvės šunį, kuris labai norėtų jus pamatyti.“ ©Audra Skuodaitė
Po rinkimų Alyx lauke pastatė stendą su užrašu: „Sveiki, draugai. Mes irgi nusiminę. Neturime atsakymų, bet turime šokolado, „tums“ (rūgštingumą mažinančios tabletės – red.), vandens ir mielą parduotuvės šunį, kuris labai norėtų jus pamatyti.“ ©Audra Skuodaitė

Kalbėdamasi su Alyx jaučiu, kad ji bando suprasti Trumpo rinkėjus, nors jiems nepritaria. 2016 m. Alyx tėtis balsavo už Trumpą, tačiau nepraėjus nė metams savo sprendimo gailėjosi. Jis balsavo už Trumpą tikėdamasis pokyčių darbo srityje – tuo metu jis dirbo krovinių konduktoriumi – ir dėjo viltis į anksčiau politikoje nedalyvavusį kandidatą.

„Nors visiškai su juo nesutikau, žinojau, kokie jo motyvai. Tai man padėjo pamatyti už Trumpą balsavusių rinkėjų žmogiškąją pusę“, – sako Alyx. Ji tikėjosi, kad po pirmosios Trumpo kadencijos, pasižymėjusios ksenofobiška neapykantos kalba, kuri buvo susijusi su padidėjusiu neapykantos nusikaltimų skaičiumi šalyje, ir kitais prieštaringais veiksmais, dauguma Trumpo rinkėjų pakeis nuomonę. Taip nutiko ir jos tėčiui. 2020 m., prasidėjus „Black Lives Matter“ protestams po George’o Floydo mirties, jam tapo akivaizdu, „kuri pusė dalyvavo protestuose, o kuri – ne“. Jis suvokė, kad balsuodamas už Trumpą atsidūrė „neteisingoje pusėje“.

„Man nereikia pažinoti žmonių asmeniškai, kad manyčiau, jog jie nusipelno būti apsaugoti.“

Dabar, kai Trumpas vėl išrinktas prezidentu, Alyx ieško būdų, kaip naviguoti pasikeitusioje realybėje. Palaikymo ji ieško savo kaimynijos bendruomenėje. Rytą po rinkimų Alyx lauke pastatė stendą su užrašu: „Sveiki, draugai. Mes irgi nusiminę. Neturime atsakymų, bet turime šokolado, „tums“ (rūgštingumą mažinančios tabletės – red.), vandens ir mielą parduotuvės šunį, kuris labai norėtų jus pamatyti.“

Kaip queer Alyx jaučiasi nesaugiai dėl Trumpo politinių veiksmų prieš LGBTQ+ bendruomenę. Pavyzdžiui, būdamas prezidentu 2019 m. jis nepalaikė įstatymo projekto „Equality Act“, skirto užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos dėl lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos. Todėl savo darbo vietoje Alyx siekia sukurti saugią aplinką kitiems queer žmonėms. Ji galvoja taip pat ir apie kitas pažeidžiamas grupes tiek savo aplinkoje, tiek už jos ribų. Turėdama jaunesnę seserį ji išgyvena dėl reprodukcinių teisių ateities ir yra pasiryžusi padėti draugams, kurie yra „dreamers“ – nedokumentuoti imigrantai, atvykę į JAV vaikystėje ir čia užaugę. Atėjus Trumpo administracijai kyla grėsmė, kad šie žmonės bus deportuoti.

„Man nereikia pažinoti žmonių asmeniškai, kad manyčiau, jog jie nusipelno būti apsaugoti“, – sako ji.

„Raygun“ parduotuvėje Alyx ir Naima stengiasi palaikyti visiems draugišką aplinką. ©Audra Skuodaitė
„Raygun“ parduotuvėje Alyx ir Naima stengiasi palaikyti visiems draugišką aplinką. ©Audra Skuodaitė

Pirmame parduotuvės aukšte dėmesį patraukia stendas su Palestinos vėliava, marškinėliais su užrašais „Let Gaza Live“ (liet. leiskite Gazai gyventi) ir „Amplify Black Voices“ (liet. sustiprinkite juodaodžių balsus), knygomis apie juodaodžių ir translyčių žmonių bendruomenes, įvairiais lipdukais bei puodeliais.

Stendą paruošė Alyx bendradarbė Naima Woods. Šis stalas atspindi jų (Naima vartoja nebinarinius įvardžius „jie/jos“) vertybes. Naima yra nebinarinės lytinės tapatybės, bet kalbėdami apie savo kaip juodaodės patirtį jie save įvardija juodaode moterimi. Lytį Naima mato kaip socialinį konstruktą, kuris yra fluidus ir gali nuolat kisti. Todėl Naima vartoja tiek moteriškos giminės, tiek nebinarinius įvardžius.

Naima Woods prie jos paruošto parduotuvės stendo. ©Audra Skuodaitė
Naima Woods prie jos paruošto parduotuvės stendo. ©Audra Skuodaitė

Naima man papasakojo, kad jiems ypač svarbūs Palestinos ir juodaodžių moterų Amerikoje klausimai. Dėl šių priežasčių apsispręsti, už ką balsuoti, nebuvo lengva. Naima nenorėjo, kad prezidentu taptų Trumpas, tačiau taip pat nepalaikė Harris dėl jos trūkstamo ryžto padėti Palestinai.

Tai mane nukelia į ankstesnį pokalbį su drauge, kuri yra JAV pilietė, bet jos tėvai imigravo iš Libano. Dirborne, Mičigane – mieste, kur arabų kilmės gyventojai sudaro daugumą, – užaugusi Naimos draugė pasakojo apie vidinį konfliktą apsisprendžiant, ar iš viso dalyvauti rinkimuose. Tiek Trumpas, tiek Harris kampanijų metu išreiškė palaikymą Izraeliui ir vengė aiškiai nusakyti savo poziciją dėl pagalbos Palestinai.

Nusivylimas demokratų neveiksnumu Artimuosiuose Rytuose atsispindėjo Dirborno miesto rinkimų rezultatuose. Nuo 2000 m. JAV prezidento rinkimuose vietos gyventojai balsuodavo už demokratų kandidatus, tačiau šiemet Trumpas čia triumfavo, surinkęs 42,48 proc. balsų. Be to, net 20 proc. Dirborno rinkėjų savo balsus atidavė nepriklausomai kandidatei Jill Stein.

Dar prieš pirminius demokratų partijos kandidato į JAV prezidento postą rinkimus arabų kilmės amerikiečiai politiniai aktyvistai Mičigane vykdė kampaniją, skatindami rinkėjus pasirinkti „neapsisprendusiojo“ (angl. „uncommitted“) balsą. Taip jie siekė išreikšti pasipiktinimą dėl Bideno neveiklumo stabdant smurtą Gazoje.

Šį Palestiną palaikančių demokratų rinkėjų moralinį konfliktą stengėsi spręsti įvairios prieš rinkimus atsiradusios iniciatyvos. Viena jų – „Swap your vote“ – siūlė rinkėjams iš svyruojančių valstijų kompromisinį sprendimą. Jų puslapis skelbė, kad, jei sutiktum balsuoti už Harris, organizacija surastų du žmones iš saugios „mėlynos“ valstijos, kurie balsuotų už tavo pasirinktą kandidatą. Šis modelis siekė leisti rinkėjams išreikšti nepritarimą Harris pozicijai Palestinos klausimu, kartu užkertant kelią Trumpo pergalei. Puslapis skelbė, kad iniciatyvoje dalyvauti užsiregistravo virš 15 tūkst. JAV piliečių.

Taigi ne tik Naima išgyveno vidinį konfliktą šių rinkimų metu. Tapatindamasi su juodaodėmis moterimis Naima jautė ir viltį, kad JAV prezidente pirmą kartą istorijoje gali tapti juodaodė moteris – net jei ne visai sutinka su jos pažiūromis.

„Tikiuosi, kad šių rinkimų pasekmė bus tokia, kad mes kartu gedėsime ir paskui tapsime stipresni. Ir tikiuosi, kad mes stengsimės kovoti vieni už kitus, o ne tik už save. Manau, kad čia ir pralaimėjome – visi kovojome tik už save.“

Naima pasakoja, kad rezultatai iš pradžių nustebino, bet kartu iš dalies tokio rezultato tikėjosi: „Žmonės vis dar nenori matyti moters prezidentės, juodaodės moters prezidentės Amerikoje.“ Naimos patirtis rodo, jog juodaodžių moterų balsas Amerikoje dažnai lieka neišgirstas. „Black Lives Matter“ protestuose Naimai teko susidurti su juodaodžiais vyrais, nepalaikančiais juodaodžių moterų, o „Moterų maršuose“ (angl. „Women’s marches“) Namai nuolat tekdavo stovėti gale – už baltaodžių moterų.

Naima Woods. ©Audra Skuodaitė
Naima Woods. ©Audra Skuodaitė

Šiandien Naima deda viltis į vietos bendruomenes ir tikisi, kad Trumpo išrinkimas taps paskata stiprinti žmogaus teisių apsaugos iniciatyvas bei skatins išgirsti vieni kitų balsus.

„Tikiuosi, kad šių rinkimų pasekmė bus tokia, kad mes kartu gedėsime ir paskui tapsime stipresni. Ir tikiuosi, kad mes stengsimės kovoti vieni už kitus, o ne tik už save. Manau, kad čia ir pralaimėjome – visi kovojome tik už save.“

„Raygun“ parduotuvėje pardavinėjamos liberalios atributikos prekės. ©Audra Skuodaitė
„Raygun“ parduotuvėje pardavinėjamos liberalios atributikos prekės. ©Audra Skuodaitė

Kitą dieną eidama Clark gatve pastebiu du draugus, sėdinčius ant suoliuko. Šalia jų – maišai, pilni šventinių dekoracijų. Jiedu iškart sutinka pasikalbėti juokaudami, kad tai puiki proga pasipraktikuoti anglų kalbą.

„Tai kokia yra jūsų gimtoji kalba?“ – paklausiu.

Jie pasakoja, kad abu atvyko iš Venesuelos. Frankas Adrianas ir Diana Anaya yra geriausi draugai jau daugiau nei 20 metų. Diana į JAV atsikraustė 2017 m., o Frankas atvyko po metų. Diana juokiasi, kad įtikino Franką, kuris yra gėjus, atsikraustyti į JAV būtent dėl Andersonvilio kaimynijos. „Aš jam sakiau, kad čia niekas prie tavęs nepriekabiaus ir galėsi jaustis laisvai“, – prisimena Diana.

Dabar Frankas ir Diana čia beveik kiekvieną sekmadienį susitinka pasivaikščioti ir išgerti kavos. Frankas pasakoja, kad anglų kalbos išmoko atvažiavęs į Ameriką. Jam labai patinka gyventi Čikagoje – jį traukia miesto multikultūriškumas, daug restoranų, kuriuose galima paragauti skirtingų pasaulio virtuvių. Draugai pasakoja, kad Mičigano ežeras ir miesto paplūdimiai jiems primena namus prie Karibų jūros. Frankas dirba draudimo bendrovėje, o Diana prižiūri augintinius. Šeštadieniais Franką galima sutikti vietinėje venesueliečių kepyklėlėje. Jis dar nėra JAV pilietis, bet tikisi juo greitai tapti – šiuo metu ruošiasi pilietybės egzaminui.

Diana Anaya ir Frankas Adrianas – seni draugai, atvykę gyventi į JAV iš Venesuelos – sekmadienius dažnai leidžia Andersonvilyje. ©Audra Skuodaitė
Diana Anaya ir Frankas Adrianas – seni draugai, atvykę gyventi į JAV iš Venesuelos – sekmadienius dažnai leidžia Andersonvilyje. ©Audra Skuodaitė

Galvoju apie tai, kad imigrantų tema garsiai skambėjo politinėse kampanijose – nuo skandalingo Trumpo teiginio, kad „jie valgo šunis ir kates“ iki grasinimų masinėmis deportacijomis. Sutikusi Franką ir Dianą noriu išgirsti iš jų pačių, ką reiškia būti imigrantais iš Venesuelos.

Kalbėdama su Franku ir Diana sužinau, kad pirmosios kadencijos metu Trumpas palaikė atvykėlius iš Venesuelos. Frankas teigia, kad dėl šios priežasties atvykęs pats nesusidūrė su jokiomis problemomis. Juos nustebino pasikeitusi Trumpo retorika, nukreipta prieš imigrantus iš Pietų Amerikos, įskaitant Venesuelą. Frankas tai priima asmeniškai: „Man rūpi Lotynų Amerikos bendruomenė, aš pats esu Lotynų amerikietis ir visiškai nesutinku su jo žeminančia kalba. Aš maniau, kad amerikietiška filosofija atspindi atjautą ir išsilavinimą, bet Trumpas yra to priešingybė.“

Diana neseniai tapo JAV piliete ir šiemet rinkimuose balsavo pirmą kartą – ji pasirinko Harris. Sėdėdamas šalia Frankas juokais prasitarė, kad Diana už Harris balsavo dėl jo. Diana su tuo iš dalies sutiko: „Nenoriu, kad LGBTQ+ žmonės prarastų teises. Nenoriu, kad jie būtų persekiojami.“

Andersonvilyje įsmeigtas „Say gay every day“ ženklas, kurį galima nusipirkti „Raygun“ parduotuvėje. ©Audra Skuodaitė
Andersonvilyje įsmeigtas „Say gay every day“ ženklas, kurį galima nusipirkti „Raygun“ parduotuvėje. ©Audra Skuodaitė

Toliau kalbamės apie tai, kad liberalioje aplinkoje Trumpo pergalė buvo priimta lyg tragedija. Atsimenu, kaip kambariokė kelias dienas iš eilės prašė kaimynės, kad leistų mums „pasiskolinti“ jos šunį kaip emocinės paramos gyvūną. Socialiniuose tinkluose draugai dalinosi patarimais, kaip išgyventi gedulą. Diana pasakojo, kad mieste ji matė daug liūdnų žmonių, o jogos studijos siūlė nemokamus užsiėmimus. Tačiau ji pati, nors ir buvo nusivylusi rezultatais, jautėsi ramiau:

„Aš esu iš Venesuelos, ir mes turime tą pačią vyriausybę daugybę metų. Mes balsuojame – ir visada pralaimime. <...> Suprantu, kad čia žmonės jaučiasi liūdni, bet po ketverių metų jie ir vėl turės galimybę balsuoti. Ir aš esu tikra, kad rezultatai bus kitokie.“

Rinkimų rezultatų apžvalga buvo transliuojama bene visuose Andersonvilio baruose. ©Audra Skuodaitė
Rinkimų rezultatų apžvalga buvo transliuojama bene visuose Andersonvilio baruose. ©Audra Skuodaitė
Darbuotojas stebi rinkimų rezultatų transliaciją Andersonvilyje po darbo pabaigos uždarytame restorane. ©Audra Skuodaitė
Darbuotojas stebi rinkimų rezultatų transliaciją Andersonvilyje po darbo pabaigos uždarytame restorane. ©Audra Skuodaitė

Jungtinės Amerikos Valstijos – tai šalis, kurią, rodos, pažįsti dar prieš atvykdamas. Amerikos miestai, gatvės, kultūra mirga ekranuose – tai daugumos filmų, serialų, taip pat „Instagram“ ir „TikTok“ vaizdų vieta. Prisimenu, kai mano draugė iš Pakistano, taip pat „Fulbright“ studentė, pasakojo, kad atvykusi į JAV jautėsi lyg patekusi į filmavimo aikštelę. Panašiai jaučiausi ir aš.

Keista buvo čia gyventi rinkimų metu – staiga visa tai, ką buvau įpratusi matyti „The New York Times“ programėlėje, tapo gyvu veiksmo siužetu aplink mane. Politika, kurią dažniausiai stebėjau per ekraną, tapo apčiuopiama ir netgi, sakyčiau, pavirto tam tikra pramoga. Prisimenu, kaip visą pusdienį stovėjau eilėje, kad pamatyčiau Kamalos Harris vieną iš paskutinių mitingų prieš rinkimus – lyg laukčiau eilėje į popžvaigždės koncertą.

Ir vis dėlto, nors Amerika daugumai atrodo giliai pažįstama, joje telpa daugybė skirtingų realybių. Ir tose realybėse gyvenantys JAV piliečiai – vienų džiaugsmui, kitų nuostabai ir nusivylimui – išsirinko naują šalies vadovą. Belieka laukti ir stebėti, kaip atrodys antroji Trumpo kadencija ir kokia bus JAV demokratijos ateitis. Jeigu ji apskritai bus.

Į Harris mitingą Ist Lansinge rinkosi kandidatę palaikantys rinkėjai. ©Audra Skuodaitė
Į Harris mitingą Ist Lansinge rinkosi kandidatę palaikantys rinkėjai. ©Audra Skuodaitė

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Prisidėti