Dėl savo geografinės padėties Meksika, kasmet praleidžianti šimtatūkstantinius migrantų srautus, yra savotiškas tiltas tarp Centrinės Amerikos šalių ir JAV. Dauguma Meksiką kertančių žmonių neturi nei kelionei reikalingų dokumentų, nei santaupų, nei garantijų, kad savo tikslą pasieks.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių jie palieka savo namus, yra šalyse vyraujantis organizuotų nusikalstamų grupuočių smurtas ir korumpuoti pareigūnai visuose valdžios sluoksniuose, dažnai dirbantys išvien su nusikaltėliais. Tokia politikos ir nusikalstamumo sintezė kuria įtampos ir baimės klimatą paprastiems Centrinės Amerikos šalių gyventojams. To padariniai yra ekonominis skurdas, beviltiškos ateities perspektyvos ir masinė emigracija svetur.
Kasmetiniuose Jungtinių Tautų tyrimuose pateikiama nusikalstamumo ir žmogžudysčių statistika rodo, kad tokie miestai kaip San Pedro Sula Hondure, Gvatemalos sostinė Gvatemala bei Salvadoro sostinė San Salvadoras jau labai ilgai nepalieka pavojingiausių pasaulio miestų sąrašų. Tuose sąrašuose figūruoja ir dalis Meksikos miestų, per kuriuos eina migrantų keliai į JAV – todėl prieglobsčio ieškančių žmonių kelionės tampa itin pavojingos. Beveik pusė milijono „nedokumentuotų“ asmenybių yra lengvas grobis Meksikos organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, kontroliuojančioms visus kelius nuo pietinės sienos su Gvatemala iki šiaurinės sienos su JAV. Kaip paaiškino vienas mano sutiktų migrantų iš Gvatemalos: „Prieš pasiekdami JAV sieną, pirmiausia turime saugiai kirsti narkotikų kartelių žemes.“

Geležinkelių ir miestų, kuriuose įsikūrę pagalbą migrantams teikiantys centrai, žemėlapis. Migrantų prieglauda „Hermanos en el Camono“. Istepekas, Oachakos valstija, 2015 m.

