Bajau Laut, arba Sama Dilaut (jūros klajokliai – liet.), yra nykstanti etninė grupė, išlaikiusi jūrinį gyvenimo būdą. Tai valčių gyventojai, klaidžiojantys po Koralų trikampį (tropinių vandenų sritis, aprėpianti Indoneziją, Malaiziją, Papua Naująją Gvinėją, Filipinus, Saliamono salas ir Rytų Timorą) arba apsistojantys mažuose nameliuose, statramsčiais pritvirtintuose ant rifų arba salose. Jūros klajokliai yra kilę iš Sulu archipelago Filipinuose, Mindanao pakrančių ir Šiaurės Borneo. Šiuo metu Bajau Laut yra laikoma antra pagal dydį etnine grupe Sabos valstijoje, Malaizijoje, tačiau tikslus populiacijos dydis nėra žinomas.

Dvi moterys ir jų vaikai netoli Mabul salos, kur turistams pardavinėjo šviežiai pagautą žuvį.
Gyvenimas ant vandens
Pasak legendos, per potvynį Džohoro pakrantėje bangos pasiglemžė princesę. Gedintis tėvas pavaldiniams įsakė dukterį surasti ir uždraudė pasirodyti karalystėje be jos. Nuo to laiko jie blaškosi jūrose.
„Bajau Laut yra kaip Amerikos autochtonai ar Australijos aborigenai, tačiau juos susekti ir tyrinėti jų kultūrą yra sunkiau, nes jie nuolat juda vandenyne“, – teigia Sempornos miestelio (Sabos valstija, Malaizija) meras Suhaimas Bin Ejipas. Vandenynas Bajau Laut žmonėms yra viskas. Jis yra jų namai, vaikų žaidimų aikštelė, pagrindinis maisto bei pajamų šaltinis.
Dauguma Bajau Laut nežino savo amžiaus, turi tik asmenvardį ir nemoka nei skaityti, nei rašyti. Daugelis jų neturi jokių asmens dokumentų ir nežino, kur yra gimę. Tiesa, prieš keletą metų Sabos valdžia klajoklius pradėjo registruoti ir išduoti pirmuosius Bajau Laut dokumentus. „Man buvo pasakyta, kad dabar esu 32-ejų, – sako Agunnay, su šeima gyvenantis Mabul saloje. – Jie tiesiog pažiūrėjo į mane ir nusprendė.“
Šiuo metu dokumentų išdavimas yra sustabdytas. „Daugybė žmonių norėjo pasinaudoti Bajau Laut dokumentais, leidžiančiais laisvai judėti tarp Malaizijos, Indonezijos ir Filipinų. Jie tiesiog pasirodydavo ir teigdavo esą Bajau Laut, nors buvo aiškiai matyti, kad yra iš sausumos“, – pasakoja S. Bin Ejipas.
Jei neturi dokumentų, neturi teisės nei į išsilavinimą, nei į sveikatos apsaugą. Bajau Laut yra priversti nuolat susidurti su sunkumais. „Jie neturi beveik jokių teisių, yra labai neturtingi ir turi pragyventi iš labai riboto kiekio išteklių. Be to, jie neišsilavinę ir be žvejybos neturi beveik jokios darbo patirties“, – sako antropologas Erikas Abrahamssonas iš Švedijos. Kurį laiką jis praleido su Bajau Laut studijuodamas jų gyvenimą bei kultūrą, mokydamasis jų dialekto.
Tiems, kurie renkasi gyventi ant vandens, vyriausybė nesuteikia jokios paramos. Greičiau atvirkščiai – bet kuris pilietybę liudijančių dokumentų neturintis Bajau Laut už medicinines paslaugas turi mokėti beveik tiek pat kiek draudimo neturintis keliautojas. Dauguma jų miršta dėl to, kad neišgali gydytis ligoninėje.

Lakit ant veido tepasi burak – ryžių miltų, ciberžolės ir vandens pastą, kuri vėsina ir veikia kaip apsauga nuo saulės.

