Gegužės 18 d., šeštadienio popietė. Kai kuriuose Moldovos miestuose tvyro šventinė nuotaika. Taraklijoje, Belcyje, Orhėjuje ir Komrate stovi palapinės su užrašais „Rusija“, „Baltarusija“, „Kazachstanas“, „Kirgizija“ ir „Armėnija“. Šių šalių tautiniais kostiumais apsirengę žmonės palapinėse vaišina regioniniais valgiais. Atstovaujamos šalys pasirinktos neatsitiktinai – jos sudaro bendrąją rinką apimančią Eurazijos ekonominę sąjungą, 2015 m. įkurtą Eurazijos ekonominės bendrijos pagrindu. Šalia palapinių pastatytos čiuožyklos, stalo futbolo stalai, daugybę susirinkusių vaikų linksmina animatoriai pliušiniais kostiumais, tarp jų ir krokodilas Gena su Kūlverstuku – kultiniai Sovietų Sąjungos animacinių filmų personažai. Be mažesnių prizų, pavyzdžiui, saldainių ir arbatos servizų, loterijoje galima laimėti net ir išmanųjį telefoną.

Taraklijos mieste per ekraną pasirodo Rusijoje ir posovietiniame regione gerai žinomas bulgarų kilmės rusų dainininkas Filipas Kirkorovas. Jis visus dalyvius pasveikina su tautų draugystės švente ir padainuoja dainą rumunų kalba. Tačiau svarbiausias festivalio akcentas – kita vaizdo projekcija: bene žymiausias Moldovos prorusiškas politikas Ilanas Șoras. Jis paskelbia savo neseniai įkurto „politinio bloko“ kampanijos pradžią. Šūkis nedviprasmiškas: „Stop ES“ ir „Ne narystei ES!“ Pasak Ilano Șoro, narystė ES, priešingai nei teigia ekonomikos ekspertai, Moldovai reikštų dideles dujų ir elektros kainas bei „milžinišką skurdą“. Šiame tautų draugystės šou jo siūloma alternatyva daugeliui Moldovos gyventojų, atrodo, skamba patraukliai. „Prisijungusi prie Rusijos Moldova praturtės!“ – skelbia politiko veidas ekrane.

„Rusijos pasaulis“ ir ekonominė sąjunga, šią dieną atkeliavusi į Moldovą, skamba kaip svajonė. Koks tas Rusijos pasaulis būna iš tikrųjų, kai priešinamasi jo imperialistinėms ambicijoms, galima pamatyti kaimyninėje Ukrainoje: oro pavojaus sirenos, apšaudymai, kankinimai, grobimai, žudymai. Bet Șoro kalbose viskas aukštyn kojom – jis užtikrintai skelbia: „ES reiškia karą, Rusija – saugumą!“ Minia sužavėta. Šis politikas puikiai įvaldęs žmonių širdis pavergiantį „duonos ir žaidimų“ principą.

Ilanas Șoras

Ilanas Șoras yra verslininkas, oligarchas ir politikas, 2019 m. nuo Moldovos teisėsaugos pabėgęs į Izraelį. 2012–2014 m. padedamas kitų veikėjų jis iš Moldovos bankų sistemos pavogė apie milijardą JAV dolerių – šis nusikaltimas dar vadinamas „amžiaus vagyste“. 2023 m. balandžio 14 d. Șoras už tai už akių nuteistas kalėti 15 metų, o jo vardu pavadinta partija tų pačių metų birželį uždrausta. Konstitucinio Teismo teisėjai savo sprendimą grindė tuo, kad Șoro partijos nariai ne kartą pažeidė Moldovos Konstituciją, įskaitant balsų pirkimą ir neteisėtą partijos finansavimą, taip keldami grėsmę Moldovos suverenitetui ir nepriklausomybei.

Tačiau tai prorusiško oligarcho nesustabdė. Su juo susiję politikai pasidabino naujomis etiketėmis ir tęsė darbus. Naujausia jų iniciatyva – politinis blokas rusišku pavadinimu „Pobeda“ (rumuniškai „Victorie“), lietuviškai „Pergalė“, įkurtas balandžio 21 d. per vadinamąjį opozicinių Moldovos partijų (jos visos prorusiškos) suvažiavimą Maskvoje. Blokas oficialiai neregistruotas. Būtent jis organizavo gegužės 18 d. šventę.

Șoro strategija – žmones savo pusėn palenkti nemokamais laisvalaikio užsiėmimais ir „socialiniais projektais“, kurie patrauklūs daugeliui šios skurdžios šalies gyventojų. Visoje Moldovoje veikia socialinių parduotuvių tinklas, kuriame kiekvienas gali nusipirkti maisto produktų pigiau nei prekybos centruose. 2018 m. Șoras Orhėjuje, mieste, kuriame prasidėjo jo politinė mero karjera, atidarė pramogų parką „OrheiLand“ – tarsi disneilendą, tačiau su kiek kuklesniais įrenginiais ir nemokamą.

Narystė ES iki 2030 m. – per daug ambicingas siekis?

2022 m. birželį Moldovai, kaip ir jos kaimynei Ukrainai, suteiktas ES kandidatės statusas. Tuo metu grėsmė, kad po Ukrainos laukia Rusijos karinė invazija į Moldovą, atrodė labai reali. Tokia grėsmė išlieka: jei Rusijos pajėgos per Ukrainos teritoriją patektų į separatistinę Uždniestrę, kurioje vis dar dislokuota apie 1 700 rusų karių, Moldova turėtų mažai galimybių joms pasipriešinti. Viena vertus, Moldovos kariuomenė maža ir prastai aprūpinta, šalis nėra NATO narė, kita vertus, Ilano Șoro ir kitų prokremliškų politikų pastangomis didelė dalis gyventojų nusiteikę prorusiškai. Saugumo ekspertai tai vadina hibridiniu karu – t. y. karu, kuriame naudojamos ne karinės, o informacinės priemonės.

2023 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas su Moldova dėl stojimo į ES. Šalis užsibrėžė ambicingą tikslą tai padaryti iki 2030 metų. Be daugybės reformų įgyvendinimo iki to laiko būtina rasti sprendimą dėl prorusiškos Uždniestrės, kuri de facto yra nepriklausoma, bet pagal tarptautinę teisę įeina į Moldovos sudėtį – be to, šį siekį turėtų palaikyti likusi šalies dalis. Šie metai Moldovos ateičiai gali būti lemiami, nes spalio 20 d. vyks prezidento rinkimai ir referendumas dėl stojimo į ES, o kitąmet – parlamento rinkimai. Šių metų balandį nevyriausybinės organizacijos „WatchDog“ atlikta apklausa rodo, kad už narystę ES balsuotų 56,5 proc. respondentų, tad persvara maža. Tačiau tik 25,2 proc. apklaustųjų teigė balsuosią prieš stojimą į ES – likusieji neapsisprendę arba iš viso neketina balsuoti. Paklaustas, ar galima būti tikriems dėl pritarimo narystei ES, Valeriu Pașa iš „WatchDog“ atsako: „Nemanau, kad tokia baigtis užtikrinta, nes vyksta labai didelė Rusijos remiama kampanija prieš narystę ES. Rezultatai labai priklausys nuo to, kiek Rusijai ir jos melagiams pavyks dezinformacija paveikti Moldovos rinkėjus.“

Gagaūzijos autonominė sritis

Gagaūzija nėra vientisa: ją sudaro didesnė teritorija su sostine Komratu, pietinė dalis su centriniu Vulkeneščio miestu ir du nedideli eksklavai.

1990 m. artėjant atsiskyrimui nuo Sovietų Sąjungos (tai įvyko 1991 m.), Gagaūzija pasiskelbė nuo Moldovos nepriklausoma sovietine respublika. Tačiau 1994 m. buvo pasiektas susitarimas dėl Gagaūzijos reintegracijos į Moldovą, suteikiant jai specialų autonominės srities statusą. Priešingai nei de facto nepriklausomoje Uždniestrėje, Gagaūzijoje karinio konflikto išvengta. Gagaūzija turi savo parlamentą, vyriausybę ir valstybės vadovą, vadinamą baškanu, tačiau ji pavaldi Moldovos įstatymams.

2014 m. vasario pradžioje Gagaūzijoje surengtas referendumas, kuriame apie 99 proc. rinkėjų pasisakė už Gagaūzijos nepriklausomybės paskelbimą tuo atveju, jei Moldova prarastų valstybės suverenitetą, t. y. prisijungtų prie Rumunijos, o tai mažai tikėtina. 98 proc. taip pat balsavo už Moldovos prisijungimą prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos, o 97 proc. – prieš Moldovos integraciją į ES. Kišiniovas šį referendumą paskelbė neteisėtu.

Oficialiais Gagaūzijos vyriausybės duomenimis, šioje srityje gyvena 155 646 žmonės, iš kurių 82 proc. priklauso gagaūzų etninei grupei – tiurkų tautai, XIX a. atsikėlusiai iš Bulgarijos. Be to, Gagaūzijoje gyvena po 5 proc. bulgarų ir moldavų, taip pat rusų ir ukrainiečių. Yra trys oficialios kalbos: daugeliui gimtoji gagaūzų, rusų ir „moldavų“ – tai sovietinių laikų pavadinimas, likusioje Moldovos dalyje ši kalba paprastai vadinama rumunų. Rusų iš šių trijų kalbų yra labiausiai paplitusi. Ji kaip lingua franca čia yra politikos, švietimo ir didžiosios dalies žiniasklaidos kalba.

Gagaūzija – lengvas grobis Maskvai?

„Tautų draugystės šventės“ iškilmės vyko ir Komrate – Moldovos pietuose esančios Gagaūzijos autonominės srities sostinėje. Gagaūzijos gyventojai nusiteikę itin prorusiškai.

Rusų kalba čia vartojama ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir naujienų kanaluose, kurių nemaža dalis, įskaitant ir kai kuriuos vietinės reikšmės kanalus, yra prorusiški. Tokiu jau tapo ir „visuomeninis“ (anot jo paties) transliuotojas Gagauziya Radio Televizionu (GRT). Interneto svetainė gagauznews.com siejama su kitu prorusišku Gagaūzijos politiku Victoru Petrovu. Nors Moldovos valdžios institucijos uždraudė svetainę gagauznews.md dėl karo kurstymo ir Rusijos agresijos propagavimo, ji toliau veikia pakeistu domenu ir socialiniuose tinkluose. Plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje Moldovoje buvo uždrausti rusiški kanalai, tačiau daug žmonių juos vis dar žiūri per kabelinę televiziją. Informacijos sklaidai vis didesnės svarbos įgauna „TikTok“, „Telegram“ ir kiti socialiniai tinklai, per kuriuos ypač lengvai ir veiksmingai sklinda dezinformacija.

Žurnalistų kova su (pro)rusiška dezinformacija

Gagaūzijoje dezinformacija ir prorusiškos nuostatos (paprastai einančios koja kojon) labai paplitusios, tačiau ir čia yra žmonių, kurie tam priešinasi. Gagaūzijoje vieninteliai du nepriklausomi naujienų portalai rusų kalba – nokta.md ir lauf.md – reguliariai skelbia straipsnius, kuriais paneigiamos melagienos ir prorusiška propaganda. Be to yra angažuotų laisvai samdomų žurnalistų: iš Komrato kilę Piotr Garciu ir Elena Celak balandį pradėjo projektą rusų kalba „Fakty bez fejkov“ (rus. Факты без фейков) – „Faktai be klastočių“, kurio tikslas – demaskuoti populiarus rusiškus naratyvus.

„TikTok“ tapo problema ne tik Moldovoje, bet ir visame pasaulyje. Ekspertų nebereikia, nes viską paaiškina „TikTok“. Jame visi tampa geopolitikos ekspertais, – juokauja Garciu, – tad mums kilo mintis melagienas nagrinėti vaizdo įrašų formatu, kad pasiektume daugiau žmonių. Dabar prieš rinkimus ir referendumą tokių melagienų vis daugėja, ypač Gagaūzijoje.“ Celak priduria: „Moldovos politikai paprastai kreipiasi į žmones valstybine rumunų kalba. Tačiau čia, Gagaūzijoje, mažai kas ją supranta. Todėl turinį kuriame rusų kalba, prie kurios žmonės čia pripratę.“

Dažnai pasitaikantis dezinformacinis naratyvas – esą planuojamas prisijungimas prie Rumunijos. Pasak Garciu, baimė kurstoma ir gąsdinant tariamai iš ES į šalis kandidates plūstančiais pabėgėliais. Celak pažymi: „Gagaūzijos politikai sako, kad ES ir JAV artėja galas. Jie nuolat kartoja žmonėms, kad vienintelis išsigelbėjimas yra Rusija, ji mus apsaugos.“ Populiarus naratyvas ir apie vadinamąsias „tradicines vertybes“, kurioms tariamai grėsmę kelia LGBTQ judėjimas.

Garciu ir Celak įsitikinę, kad jų darbas labai svarbus: „Jei 100 žmonių pažiūrės mūsų vaizdo įrašą ir 30 iš jų pasidarys kokias nors išvadas, tai jau gerai. Turime kovoti dėl kiekvieno žmogaus. Duodame ir patarimų, nes reikia didinti žiniasklaidos priemonių vartojimo raštingumą. Kad jie suprastų, jog ne viskas, ką kas nors pasako per „TikTok“ ar „YouTube“, yra tiesa“, – įsitikinęs Garciu. Daugelio gagaūzų prorusiškas nuostatas Celak aiškina nostalgija Sovietų Sąjungai ir sieja su prokremliškų politikų arba tiesiogiai Kremliaus skleidžiama dezinformacija, kurstančia baimę ir neapykantą.

Faktų tikrinimas toksiškoje ir mizoginiškoje aplinkoje

Baškano, aukščiausio politinio posto Gagaūzijoje, rinkimus gegužę laimėjo prorusiškos ir dabar oficialiai uždraustõs partijos „Șor“ atstovė Evghenia Guțul. Anksčiau nežinoma, mažai retorinių įgūdžių turinti politikė tapo Ilano Șoro marionete. Gagaūzijos gyventojai iš tikrųjų balsavo už jį – per Guţul rinkiminės agitacijos renginius ekrane visad pasirodydavo ir Șoras. Tarp rinkiminių pažadų – pigios dujos iš Rusijos ir nemokamo pramogų parko „GagauziyaLand“ statybos. Guțul nuolat skleidžia melagingą informaciją, kad šiuos planus blokuoja Moldovos vyriausybė. Gegužės 24 d. politikė „Instagrame“ rašė: „GagauziyaLand“ atidarymas nėra tik mūsų rinkiminis pažadas. Apie tai svajoja kiekviena Gagaūzijos šeima. Šiandien Sandu ir PAS [liberalios, proeuropietiškos prezidentės Maios Sandu partija „Veiksmas ir solidarumas“ – red. past.] bando sutrypti mūsų bendrą svajonę, nes kiekvienas sėkmingas projektas Gagaūzijoje dar kartą įrodo visišką Sandu ir jos komandos nekompetenciją ir profesinį neišprusimą.“ Nokta.md ir kitų žiniasklaidos priemonių atlikti tyrimai rodo, kad tai paprasčiausias melas – niekas netrukdo statyboms, jeigu jos neprieštarauja teisės aktams.

Piotras Garciu teigia, kad nuo Guţul atėjimo į valdžią žurnalistų padėtis Gagaūzijoje smarkiai pablogėjo: „Dabar valdžioje radikalai. Daugelis jų nesupranta spaudos vaidmens, įžeidinėja žurnalistus ir apskritai elgiasi nesuvokiamai. Pavyzdžiui, kartą per renginį norėjau užduoti klausimą Evgheniai Guțul. Gagaūzijos baškano pirmasis pavaduotojas Grigorii Uzunas pamatęs mane pasišaukė savo vyrus, tvirto sudėjimo kovos menų atstovus, ir jie užtvėrė man kelią.“ Elena Celak pasakoja, kad Uzunas jųdviejų su kolege kelis kartus klausė, kodėl jos „kišasi į vyrų pokalbius“ – „moterys turi žinoti savo vietą“. Uzun pagarsėjęs asmeniniais žurnalistų užgauliojimais.

Garciu teigimu, Guţul atėjus į valdžią nepriklausomumą prarado ir visuomeninis transliuotojas GRT: „Dabar ten rodomos laidos, kurios anksčiau buvo transliuojamos per Șoro televizijos kanalus ir buvo uždraustos, pavyzdžiui, laida „De Facto“. Europoje niekada nesilankę žmonės tiki tuo, kas ten kalbama.“ Celak sako: „Kartojami vis tie patys naratyvai. Pavyzdžiui, kad ES mums nieko nedavė, mūsų pusėje – tik Rusija.“ Žinoma, tikrovė visai kitokia: ES jau seniai skiria daugumą investicijų, daugelis jų skirtos infrastruktūrai atnaujinti ir plėsti, t. y. projektams, kurie tiesiogiai gerina gyvenimo kokybę, tačiau Gagaūzijos gyventojai dažnai apie tai nežino. Viena vertus, ES prastai apie tai informuoja, kita vertus, labai paplitusi prorusiška dezinformacija.

Abu žurnalistai skeptiškai vertina galimybę iki 2030 m. integruotis į ES. Pasak Celak, pagrindinis klausimas, ką daryti su separatistiniu Uždniestrės regionu. Garciu mano, kad Moldova pernelyg skuba įgyvendinti šiuos planus, visuomenė susiskaldžiusi – šiuo metu tik maždaug pusė gyventojų pritaria stojimui į ES. Žurnalisto įsitikinimu, Moldovai labai pasisekė, nes suteikti Moldovai kandidatės į ES statusą didele dalimi paskatino Rusijos invazija į Ukrainą. „Mūsų ateitis bus nulemta Ukrainoje, – sako Garciu, – man baisiausia, kad Gagaūzijoje žmonės iš tikrųjų laukia Rusijos. Jie nežino, ką reiškia Rusijos pasaulis ir tariamai jos nešamas išlaisvinimas. Dar vienas įdomus momentas: prorusiškai nusiteikę žmonės galvoja, kad nesuartėjus su Rusija bus karas. O proeuropietiškai mąstantys sako: jei norime, kad čia neateitų Rusijos pajėgos ir nebūtų karo, turime įstoti į ES ir NATO. Visi norime bet kokia kaina išvengti karo, tačiau skiriasi mūsų požiūris į tai, kaip tą pasiekti, ir tai pavojinga. Be to, visuomenėje vis daugiau pykčio. Neapykantą kursto internetas ir Rusijos propaganda. Manau, jei savaitę per Rusijos valstybinę televiziją žiūrėtume Vladimiro Solovjovo laidą [kurioje jis pasitelkdamas sąmokslo teorijas nuolat kursto prieš „kolektyvinius Vakarus“ ir Ukrainą – red. past.], patys pradėtume tikėti, kad Putinas yra puikus vyrukas.“

Rinkimai Gagaūzijoje

Baškano rinkimus lydėjo įtarimai dėl rinkėjų papirkinėjimo. Moldovos prezidentė Maia Sandu išrinktosios baškanės Evghenios Guțul vis dar nepaskyrė į šalies vyriausybę, nors Gagaūzijos baškanas pagal pareigas turėtų būti jos narys. Toks delsimas įmanomas, nes įstatyme nenurodytas baškano paskyrimo į vyriausybę terminas.

Apie rinkimus mažytėje Gagaūzijoje išsamiai ir vienpusiškai raportavo Rusijos valstybinė žiniasklaida, akivaizdžiai pasiskolinusi naratyvų iš Rusijos reportažų apie Ukrainą: „Maios Sandu režimas“ esą engia rusakalbius Gagaūzijos gyventojus, slopina politinius oponentus ir yra rusofobiškas. Gegužės 5 d. Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė tokią antraštę: „Pražūtingas sprendimas. Moldova juda pilietinio karo link.“

2023 m. kovą Guţul savo socialinės žiniasklaidos kanaluose paskelbė lankantis Rusijoje padarytą nuotrauką su Putinu. Prieš Guţul grįžtant į Moldovą (pro)rusiškoje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, prognozuojančių jos nedelsiamą suėmimą vos tik grįžus į Moldovą, nes ši šalis esą vykdo „represijas“. Tačiau nieko panašaus neįvyko.

Šiuo metu prieš Evghenią Guțul iškelta baudžiamoji byla, pirmas teismo posėdis įvyko gegužės 27 d. Kišiniove. Moldovos antikorupcijos prokuratūra kaltina ją neteisėtai pervedus pinigus iš Rusijos į Moldovą tuo metu, kai ji ėjo partijos „Șor“ sekretorės pareigas (2019–2022). Įtariama, kad kasdieniai pervedimai siekė 42,5 mln. lėjų (2,2 mln. eurų) ir buvo skirti partijos veiklai finansuoti. Pagal institucijos dokumentus Guţul taip pat valdė protestuotojų, kuriems buvo mokama už dalyvavimą antivyriausybinėse demonstracijose 2022 m. spalį ir lapkritį, sąrašus. Jai gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Gagaūzija – pavyzdys, kaip veikia Rusijos imperializmas

2023 m. kovo 15 d. tarptautinio žurnalistų konsorciumo nutekintame dokumente atskleidžiama, kad Kremlius, pasitelkdamas hibridinio karo strategijas, iš tiesų planuoja iki 2030 m. destabilizuoti Moldovos Respubliką ir galiausiai paversti ją Rusijos satelitine valstybe. Rusijos prezidento kanceliarijos Ryšių su kaimyninėmis šalimis departamento parengtame dokumente aprašomas siekis formuoti „neigiamą Moldovos visuomenės ir politinių sluoksnių požiūrį į NATO“, stiprinti ryšius su Rusija per Stačiatikių bažnyčią ir rusų kalbą. Ilgalaikiais tikslais įvardijamas „stabilių prorusiškų įtakos grupių Moldovos politiniame ir ekonominiame elite sukūrimas“, Moldovos integracija į Eurazijos ekonominę sąjungą ir kolektyvinio saugumo sutarties sudarymas. Taip pat kalbama apie Rusijos konsulato Gagaūzijos sostinėje Komrate atidarymą iki 2022 m. – tačiau tai dar neįvyko.

Šis dokumentas labai panašus į 2023 m. vasario projektą, kuriame aprašoma Rusijos strategija, kaip iki 2030 m. perimti kontrolę Baltarusijoje. Šiaip ar taip, planai Moldovoje iš dalies įgyvendinti: nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. birželio reguliariai vyko prokremliškos partijos „Șor“ organizuoti mitingai prieš proeuropietišką vyriausybės kursą. Šiuose mitinguose buvo naudojamasi visuomenės nepasitenkinimu dėl kylančių energijos ir maisto kainų, nors kainų padidėjimą iš tikrųjų lėmė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, o ne, kaip teigta, proeuropietiška vyriausybės ir prezidentės Maios Sandu politika.

Moldovos naujienų portalo newsmaker.md ir daugelio kitų žiniasklaidos priemonių duomenimis, protestuotojams už dalyvavimą mitinguose buvo sumokėta. Protestai šiuo metu nebevyksta, tačiau kita prorusiška veikla ir dezinformacijos kampanijos tęsiasi, įskaitant tokius renginius kaip „Tautų draugystės festivalis“, kuriuo propaguojama Eurazijos ekonominė sąjunga.

Išbandymas Moldovos demokratijai

Gagaūzijoje gyvena tik 5 proc. visų Moldovos gyventojų, tačiau dabartiniai įvykiai rodo, kad Rusija regionu tikslingai naudojasi siekdama destabilizuoti šalį. Gagaūzijoje kuriamos prorusiškos įtakos grupės ir formuojamas neigiamas požiūris į ES – abi šios strategijos nurodytos nutekintame Rusijos dokumente.

Paklaustas, ar nepervertinama Gagaūzijos įtaka Moldovos stabilumui, „WatchDog“ atstovas Valeriu Pașa atsakė: „Galbūt šiek tiek, bet tą daro ir Maskva. Gagaūzija jai reikalinga kaip savotiška stiprios prorusiškos laikysenos sala. Ji nedidelė, bet turi autonomijos statusą ir savo administraciją. Pasinaudodama tuo Rusija gali manipuliuoti Kišiniovu, kad jis būtų priverstas atitraukti savo dėmesį nuo kitų sričių.“ Anot Pașos, kita didelė problema – kokybiškos ir skaidrios komunikacijos apie ES investicijas į Gagaūziją ir Moldovą trūkumas. Skirtingai nei Rusijos dezinformacija, žinios apie ES investicijas nepasiekia žmonių sąmonės.

Rusijos įtaka Gagaūzijoje yra didžiulis iššūkis Moldovos demokratijai ir šiuo metu kelia pavojų visos šalies integracijai į ES. Norėdama nuosekliai siekti narystės ES, Moldova turi įgyvendinti veiksmingesnes kovos su prorusiška dezinformacija strategijas ir kartu aiškiau bei įtikinamiau komunikuoti su proeuropietiškomis jėgomis.