Kodel kartveliška svajonė pasuko link Rusijos?

Protestuotojos ir policininkai mitinge prieš užsienio įtakos įstatymą Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan

Jau ilgiau nei mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių Sakartvele kone kasdien renkasi į gatves pasisakyti prieš užsienio įtakos įstatymą, kuris paprasčiau vadinamas rusišku. Kritikai sako, kad valdantieji jį nukopijavo nuo Rusijoje veikiančio užsienio agentų įstatymo, skirto susidoroti su oponentais.

Protestuotojai nesitraukia, nepaisant to, kad policija juos muša ir spardo, naudoja vandens patrankas ir ašarines dujas. Nepaisant masinių protestų ir prezidentės veto valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ įstatymą priėmė. Jis turėtų įsigalioti per 60 dienų.

Įvairios apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų kartvelų palaiko euroatlantinę integraciją. Tačiau, žvelgiant į tai, kas vyksta Sakartvele, panašiau, kad šalis suka priešinga kryptimi. Lieka vienas dažniausių klausimų apie Sakartvelą – kaip šalyje, kurioje tiek žmonių nori įstoti į Europos Sąjungą, valdžioje jau daugiau nei dešimtmetį yra prorusiška partija?

Protestuotojas ir policininkai mitinge prieš užsienio įtakos įstatymą Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan
Protestuotojas ir policininkai mitinge prieš užsienio įtakos įstatymą Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan

Regina Jegorova-Askerova, Kaukazo šalių ekspertė, 14 metų gyvenanti Sakartvele, kur dirba nevyriausybinės moterų teisių organizacijos „Kvinna Till Kvinna“ vadove Pietų Kaukazo šalims, užsienio įtakos įstatymą vadina Sakartvele vykstančių antidemokratinių procesų pikų.

„Politinės valios Sakartvele valdančioji dauguma neturi. Nes tai reiškštų, jeigu tikrai būtų noro transformuoti valstybę, išvesti iš politinės krizės, kurioje ji yra dabar, ir tikrai valstybė turėtų reformuoti ir atsakyti į rekomendacijas suteiktas EK, valdančioji koalicija negalėtų likti dauguma negalėtų likti valdžioje kaip ji yra dabar. [Reikėtų] išformuoti galios centrus, kurie veikia šiuo metu, susijusius su teismų, politinio skaidrumo ir dalyvavimo politiniame gyvenime sistema“, – sako Regina.

Regina Jegorova-Askerova proteste Tbilisyje. ©Asmeninis archyvas
Regina Jegorova-Askerova proteste Tbilisyje. ©Asmeninis archyvas

Po daugiau nei prieš metus prasidėjusių protestų Sakartvelo valdantieji ėmėsi persekiojimo priemonių prieš aktyvistus, dalyvavusius protestuose. Regina pasakoja, kad šiandien būti praktiškai bet kokios nevyriausybinės organizacijos darbuotoju reiškia grėsmę saugumui.

„Aktyvistai, opozicinių partijų atstovai, protesto lyderiai, kurie buvo gatvėse vaikšto ir buvo dėl savo sauguo, nes jų veidai yra atspausdinti ant didelių plakatų, iškabinėti prie jų namų durų, jų ofisuose. Valdžia netiria smurto atvejų prieš juos, valdžia skatina smurto atvejus – ir tai vis labiau panašėja į baltarusiškus susidorojimus“, – pasakoja Regina.

Savanoris suteikia pirmąją pagalbą protestuotojui, patyrusiam ašarinių dujų ataką. ©David Grigoryan
Savanoris suteikia pirmąją pagalbą protestuotojui, patyrusiam ašarinių dujų ataką. ©David Grigoryan

Pati Regina dirba tarptautinėje organizacijoje, kuri turi padalinį Tbilisyje. Tokių organizacijų įstatymas kol kas neliečia. Bet tai greičiausiai laiko klausimas, nes įstatyme palikta daug vietos interpretacijoms, neaišku, kaip jis bus įgyvendintas. 

Vietinės organizacijos, gaunančios užsienio finansavimą, turės užsiregistruoti įtakos skleidėjų registre bei pateikti finansų deklaracijas. Valdančioji partija „Kartveliška svajonė“ sako, kad įstatymu siekia didinti skaidrumą. Tačiau jau ir dabar visos organizacijos teikia finansines deklaracijas, kurios yra viešai prieinamos kiekvienam.

Taip pat įstatyme numatyta, kad bausmių gali sulaukti ne tik organizacijos, bet ir fiziniai asmenys. Kiekvienas galės būti paprašytas pateikti privačią informaciją apie save patį, savo šeimą, kaimyną ar kolegą. Už atsisakymą pateikti informaciją – gręsia apie 2000 eurų bauda. 

Protestuotojai ginasi nuo vandens patrankų prisidengdami plokštėmis, išluptomis iš netoliese esančios statybvietės. ©David Grigoryan
Protestuotojai ginasi nuo vandens patrankų prisidengdami plokštėmis, išluptomis iš netoliese esančios statybvietės. ©David Grigoryan
©David Grigoryan
©David Grigoryan

Per kelis pastaruosius metus valdantieji, išnaudodami visuomenės baimę ir skaldančius naratyvus, sistemingai keitė rinkimų įstatymus, įvedė mokesčių sistemos pakeitimus, įvedė abortų moratoriumą ir grasina bloginti LGBTQ+ žmonių padetį Sakartvele.

„Jeigu ligoninės personalas pagalvotų, kad žmogus, kuris kreipiasi dėl apendicito, pavyzdžiui, yra LGBTQ+ bendruomenės narys, jis turėtų teisę atsisakyti jį gydyti. Mokykla galės atsisakyti vaikų, jeigu jie bus panašūs ar bus pasakyta, kad jie yra kažkaip susiję su LGBTQ+ benduomene. Kol kas nėra įstatymo projekto, bet organizacijos kalba, kad ir tai nėra labai toli nuo Sakartvelo. Liūdniausia, kad valstybės valdančioji dauguma tikrai suvokia, kad šitas klausimas yra vienas labiausiai skaldančių visuomenės klausimų. Ir net pro-europietiški balsai, net prodemokratinės visuomenės dalis ne visi yra prieš lygias teises valstybėje. Ir tuo labai naudojasi propaganda. <…> Tai vis labiau atriša rankas smurtui prieš šituos žmones“, – sako Regina.

Reklama

Antras naratyvas, kuriuo „Kartveliška svajonė“ siekia didinti visuomenės palankumą – globalios karo partijos konspiracija. Ją stipriai palaiko karo baimė, kurią stiprina ir nesenas konfliktas. 2008 metų rugpjūtį kilo karas tarp Sakartvelo ir Rusijos bei jos remiamų Pietų Osetijos ir Abchazijos separatistų. Po konflikto Rusija pripažino Abhazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybes. Pasak Reginos, dabar Rusija stiprina šių teritorijų aneksiją, keičia politinius procesus, kad pilnai pajungtų į Rusiją.

„Jeigu bus pasirinkimas – ar karas su rusija, ar proeuropinės aspiracijos – dalis žmonių protestuotų ir gintų proeuropinį kursą, bet aš nemanau, kad jų yra dauguma. Nes tikrai yra daug žmonių, kurie yra nusivylę, pažeminti, gyvena be orumo, praradę namus, pabėgėliai iš Abchazijos, Pietų Osetijos. Daugelis žmonių iš Abchazijos nuo 90-tųjų neturi teisės į savo butus ar kambarius, kuriuose jie gyvena“, – pasakoja Regina.

Sakartvelo ir Abchazijos administracinę liniją žyminti upė Inguris, 2023. ©David Grigoryan
Sakartvelo ir Abchazijos administracinę liniją žyminti upė Inguris, 2023. ©David Grigoryan
Ribą tarp Sakartvelo ir Pietų Osetijos žyminti spygliuota viela. Karvė ganosi Pietų Osetijos pusėje, 2018. ©David Grigoryan
Ribą tarp Sakartvelo ir Pietų Osetijos žyminti spygliuota viela. Karvė ganosi Pietų Osetijos pusėje, 2018. ©David Grigoryan

Apklausos rodo, kad beveik pusė kartvelų neturi nė vienos partijos, kuri jiems atstovautų ideologiškai. Neseniai atlikta jaunų žmonių, dalyvaujančių protestuose, apklausa, tirianti politinio susiskaldymo priežastis. Dalis jaunų žmonių įvardina politinio atstovavimo trūkumą kaip vieną iš atskirtį didinančių veiksnių.

„Politinės partijos nesiūlo programų, jos nesiūlo ideologinių pozicijų. O jauni žmonės, kurie dabar protestuoja, turi labai ryškias ideologines pozicijas – ar jie būtų kairieji, dešinieji ar liberalai. Partijos, veikiančios Sakartvele, neturi struktūrų, kurios sudėliotų, ką ši partija nori pakeisti. Jos yra susikoncentravusios aplink vieną žmogų. Ir dabartinių opozicinių partijų tikslas – nuimti žmogų, kuris yra valdžioje“, – sako ji.

Protestuotojai susirinkę prie parlamento pastato Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan
Protestuotojai susirinkę prie parlamento pastato Tbilisyje, 2024. ©David Grigoryan

„Protestai yra stipru, gražu, vaizdinga, bet tai nepriveda prie sisteminių pokyčių, jeigu sitemos nekuri iš giliau. Kartvelai labai myli laisvę, jie pasiryžę visada kovoti už savo laisvę. Ir ta laisvė yra suvokiama per pagarbą savo tradicijoms, kultūrai, religijai. Ir jeigu suprastume, kaip demokratija galėtų eiti koja kojon su tapatybe, neužgniaužti jos, bet sukurti modelį, kuris būtų vedamas ir sukurtas pačių šitos tautos žmonių“, – sako Regina.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Prisidėti