Europos Parlamento rinkimai 2x greičiu: susitikimas su „Žinau, ką renku“ debatų maratono koordinatorėmis

0:00:00
0:00:00
0:00:00

Tą kartą 2009-aisiais, kai Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje nebuvo susieti su jokiais kitais rinkimais, balsuoti atėjo tik kas penktas rinkėjas – antras mažiausias rezultatas visoje ES. Kad šiemet to išvengtume, politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ savanoriai skirtinguose Lietuvos miestuose surengė 22 debatus su kandidatais. NARA studijoje rinkiminį savaitgalį lankosi šios iniciatyvos koordinatorės Aušrinė ir Guoda.

Išgirskite interviu paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės podkastų programėlėse:

Jos pačios peržiūrėjo visus debatus, žiūrėdamos įrašus, dažnai išsitęsiančius virš dviejų valandų, dvigubai pagreitintai. Dvigubas darbo tempas joms tapo įprastu šiemet, rekordiniais rinkimų metais, kai Lietuvos piliečiai išrinko ir dar rinks ir prezidentą, ir europarlamentarus ir Seimo narius.

„Studijuoti politikos mokslus ir neturėti praktinio patyrimo yra kaip uostyti patiekalą, bet niekada jo neparagauti“, – sako Aušrinė Diržinskaitė, viena iš „Žinau, ką renku“ koordinatorių, interviu NARA tinklalaidės redaktoriui Karoliui Vyšniauskui „Ir „Žinau, ką renku“ tapo idėja, kuri mane sužavėjo. Kad tu gali pajusti ir suprasti, kaip veikia politika, prie jos prisidėti, ją keisti, bet tai daryti kalbantis su visomis politinėmis grupėmis, su visais kandidatais.“

Išankstinis Europos Parlamento rinkimų balsavimas Vilniuje. ©Karolis Vyšniauskas
Išankstinis Europos Parlamento rinkimų balsavimas Vilniuje. ©Karolis Vyšniauskas
Iniciatyva „Žinau ką renku“ šiemet gyvuoja dešimt metų. Jos koordinatorės Guoda Vaitiekutė (kairėje) ir Aušrinė Diržinskaitė sukūrė erdvę rinkėjams pažinti kandidatus kuo lygesnėmis teisėmis. ©Karolis Vyšniauskas
Iniciatyva „Žinau ką renku“ šiemet gyvuoja dešimt metų. Jos koordinatorės Guoda Vaitiekutė (kairėje) ir Aušrinė Diržinskaitė sukūrė erdvę rinkėjams pažinti kandidatus kuo lygesnėmis teisėmis. ©Karolis Vyšniauskas

Kandidatų į Europos Parlamentą Lietuvoje šiemet – virš trijų šimtų, iš penkiolikos skirtingų partijų ir koalicijų. Todėl „Žinau, ką renku“ debatų scenose ankšta: čia, skirtingų Lietuvos miestų aktų salėse, susispaudžia dešimt ir daugiau kandidatų, visi lygiomis teisėmis – ir tie, kurie patys šiandien yra Lietuvos europarlamentarai, ir tie, kurie jais tapti praktiškai neturi šansų, bet praktikuojasi prieš Seimo ir savivaldybių rinkimus.

Guoda ir Aušrinė eina į politinę erdvę turėdamos tikslą: nepasiduoti cinizmui, iš anksto nenusivilti politine sistema. „[Svarbu] suprasti save kaip visuomenės dalį, o ne kaip individą arba kaip savo draugų ratą, savo burbulą – kaip mums pagerins gyvenimą kažkas“, – argumentuoja Guoda, nuo paauglystės Kaune domėjusis politika, bet vėliau studijavusi matematiką.

„Nes aš noriu, ne tik kad aš gerai gyvenčiau, bet ir kad negyvenčiau tarp nelaimingų, liūdnų, ekonomiškai prastai gyvenančių žmonių. Suprasti, kad ne viskas tave turi liesti, kad ne viskas dėl tavęs turi būti daroma“, – sako ji.

Išankstiniuose Europos Parlamento rinkimuose balsą atidavė beveik 89 tūkst. rinkėjų – 3,7 proc. ©Karolis Vyšniauskas
Išankstiniuose Europos Parlamento rinkimuose balsą atidavė beveik 89 tūkst. rinkėjų – 3,7 proc. ©Karolis Vyšniauskas

Europos Parlamento rinkimuose Guoda su Aušrine pastebi paradoksą: kadangi rinkėjų aktyvumas yra žemesnis, kiekvienas balsas statistiškai lemia daugiau. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos piliečiai labiausiai iš visos ES yra patenkinti sąjunga. Naujausi Eurobarometro duomenys rodo, kad net 94 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad narystė ES yra naudinga Lietuvai. Toks pasitikėjimas ir sąlyginai mažas Lietuvos atstovų skaičius Europos Parlamente (11 iš 720-ies) palieka daug erdvės Europarlamento rinkimuose balsuoti drąsiau nei vietos rinkimuose.

Net 94 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad narystė ES yra naudinga Lietuvai.

„Balsuodama rinkimuose ieškau vertybiškai sau artimiausio žmogaus ar sąrašo. Dėl to, kad neišmanau visų klausimų, kuriuos sprendžia Europos Parlamentas – ir tikrai ne visur turiu nuomonę, ir ne visur noriu turėti nuomonę. Bet aš stengiuosi išsikristalizuoti vertybiškai artimą žmogų tam, kad būčiau rami, kad kai ateis kažkoks klausimas, tas žmogus remsis panašiom vertybėm kaip ir aš“, – savo poziciją paaiškina Guoda.

Reklama

„Šituose Europos Parlamento rinkimuose jūs tikrai galite balsuoti už ką tik tai norit, už ką jums širdis geidžia“, – ją papildo Aušrinė. „Pasirinkimas tikrai yra labai didelis ir platus – ir pažiūrų prasme. Ir jeigu tu nerandi už ką balsuoti, tai truputį nepasidomėjai.“

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9-ąją, sekmadienį. Visus „Žinau, ką renku“ kandidatų debatus galite rasti iniciatyvos „YouTube“ kanale.

„Mes darėm, darėm, vis klausėm savęs, kodėl mes tai darome, ir dabar visiems pradėjo reikėti mūsų“, – sako Guoda (kairėje), viena „Žinau ką renku“ koordinatorių. Šiais metais jos, Aušrinės (dešinėje) ir būrio savanorių organizuoti tiek prezidento, tiek Europarlamento debatai sulaukė didesnio susidomėjimo nei anksčiau. ©Karolis Vyšniauskas
„Mes darėm, darėm, vis klausėm savęs, kodėl mes tai darome, ir dabar visiems pradėjo reikėti mūsų“, – sako Guoda (kairėje), viena „Žinau ką renku“ koordinatorių. Šiais metais jos, Aušrinės (dešinėje) ir būrio savanorių organizuoti tiek prezidento, tiek Europarlamento debatai sulaukė didesnio susidomėjimo nei anksčiau. ©Karolis Vyšniauskas

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Interviu įrašytas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierė – Kata Bitowt, montažo režisierius – Adomas Zubė, teksto redaktorė – Austėja Pūraitė, fotoredaktorius – Denis Vėjas. Epizode skamba Martyno Gailiaus kurta muzika.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.