Gyventi, kad nesigailėtum. Tomas Venclova

0:00:00

Epizodo vedėjas ir redaktorius: Karolis Vyšniauskas

Fotografas: Artūras Morozovas

2019 12 17

„Pastaruoju metu apie mirtį galvoju daug. Bet be ypatingos baimės. Apie tai galvoti be baimės yra didelė laimė“, – sako Tomas Venclova, literatūros profesorius, poetas ir disidentas.

Jo biografija įkūnija praėjusio amžiaus Lietuvos ir Europos istoriją. Pasiryžęs palikti iš pažiūros privilegijuotą gyvenimą Sovietų Sąjungoje, nes „nenorėjo gyventi melagingoje visuomenėje“ ir tris dešimtmečius dėstęs Jeilio universitete (JAV), šiemet jis grįžo į savo kruopščiai aprašytą miestą – Vilnių. Būdamas 82-ejų Venclova dirba toliau ir ką tik išleido antrąjį Lietuvos istorijos tomą.

Visuomenės apsuptas bene sakralia aura, Tomas Venclova gali atrodyti labiau mitas nei realus žmogus. Dėl to kartu su juo nuskridome į Edinburgą, Škotiją, kad pažintume profesorių kasdienybėje. Sutikome mąslią, intravertišką asmenybę, kuri atgyja perėjus į interviu būseną.

Diskutavome apie jaunų žmonių atsigręžimą į socializmą („Mano dukra balsuotų už Bernie Sanders, aš greičiausiai ne“), bandėme geriau suprasti paties profesoriaus politines pažiūras, išgirdome jo gyvenimo JAV blyksnius per istorijas apie „žolės“ rūkymą ir pirmą dieną vairuojant sudaužytą automobilį.

Taip pat palietėme esmines gyvenimo temas – kas daro gyvenimą prasmingą? Ar svarbiau sukurti šeimą, ar parašyti knygą? Kaip nugyventi gyvenimą taip, kad nesigailėtum? Venclova atrodo radęs bent dalį atsakymų.

Podkasto epizodą lydi Artūro Morozovo fotoistorija. Fotografijos darytos St Andrews, nedideliame Škotijos mieste, kuriame įkurtas trečias seniausias universitetas anglakalbiame pasaulyje. Tomas Venclova į Škotiją skrido dalyvauti pirmą kartą rengtose Lietuvos kultūros dienose Edinburge, Škotijos sostinėje.

Nacionalinės premijos laureatas, Vilniaus garbės pilietis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ laimėtojas, VU, KU ir VDU garbės daktaras, Lietuvos tolerancijos žmogus, 47-ių knygų lietuvių ir lenkų kalbomis autorius, poetas kurio eilėraščiai išversti ir į arabų ir japonų kalbas – Tomo Venclovos kultūrinis svoris yra sunkiai apčiuopiamas. ©Artūras Morozovas

1977 m., būdamas 39-erių, Tomas Venclova padarė tai, kas pavyko vienetams – gavęs politinį prieglobstį JAV, paliko Sovietų Sąjungą. Sovietinėje Lietuvoje jis turėjo viską, ko daugelis aplinkinių siekė – buvo sukūręs šeimą, turėjo asmeninę biblioteką, automobilį. „Kodėl tu nori emigruoti? Jau čia gyveni kaip amerikonas“, – Venclova šiandien prisimena vieno draugo klausimą. „Bet emigruoti galima dėl kitų priežasčių. Geriau būti gatvių šlavėju laisvame pasaulyje negu akademiku Sovietų Sąjungoje. Nenorėjau gyventi visuomenėje, kur negali žengti žingsnio kad tavęs neverstų meluoti.“ ©Artūras Morozovas

Tomas Venclova St Andrews mieste Škotijoje 2019-ųjų spalį. ©Artūras Morozovas

„Vienybės niekada jokioje visuomenėje negali ir neturi būti. Prieštaravimai, kova, konkurencija, skirtingos nuomonės yra tai, kas suteikia visuomenei gyvybę. Dėl to negalima drausti nei kraštutinės dešinės, kuri man visai nepatinka, nei kraštutinės kairės, kuri man irgi nepatinka“, – sako Tomas Venclova. ©Artūras Morozovas

Šią žiemą Tomas Venclova baigė didelį literatūrinį darbą – parašė dviejų dalių Lietuvos istoriją nuo tų laikų, kai Lietuvos vardo dar nebuvo, iki dabarties: „Mūsų skaitanti publika labai dažnai istoriją suvokia kaip sirgaliai. Mūsiškiai turi laimėti, o priešai pralaimėti. Mūsiškiai yra puikūs, o priešai – baisūs. Požiūris į istoriją neturi būti krepšinio sirgaliaus požiūris. Jis yra sudėtingesnis ir įdomesnis.“ ©Artūras Morozovas

Tomas Venclova ir žmona aktorė Tatjana Milovidova yra neatsiejami. Jie susipažino dar 1967-aisiais Vilniuje. „Pamačiau ją kavinėje – ji buvo žavingiausia mergina visoje Sovietų sąjungoje.“ Vėliau Tomas ir Tatjana susitiko tik po 20-ies metų ir susituokė JAV, ceremoniją filmuojant Jonui Mekui, o tarp svečių būnant Josefui Brodskiui. ©Artūras Morozovas

„Esu liberalių pažiūrų žmogus. Daugiau ne ekonomine, o tolerancijos prasme“, – paaiškina Tomas Venclova. „Man nepatinka rasizmas, griežtas nacionalizmas. Mane dažnai vadina kosmopolitu. Mano manymu kosmopolitas yra protingas nacionalistas. Jis žino, ko reikia jo tautai, kad ji klestėtų. O reikia įsitraukti į bendrą pasaulio eigą.“ Su Tomu Venclova šiame epizode kalbasi podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas. ©Artūras Morozovas

Tolesniam domėjimuisi:

Tomo Venclovos bibliografija bazėje „GoodReads“

History \ Social issues

Studijinio balso įrašas atliktas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierės Kata Bitowt ir Aistė Baltraitytė.

Už pagalbą kuriant epizodą dėkojame patarėjai Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje Astai Chaladauskienei, kultūros atašė Londone Justei Kostikovaitei ir NARA komandos nariams Gintarei Kulytei, Martynai Šulskutei, Karoliui Pilypui Liutkevičiui, Bertai Tilmantaitei ir Mindaugui Drigotui.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.