Kada jaučiamės saugūs?

Plėsti saugumo sampratą Vidurio ir Rytų Europoje

2022 m. Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą vėl suardė nusistovėjusią tvarką visoje Europoje.

Vidurio ir Rytų Europos valstybės į tai reagavo stiprindamos gynybos politiką ir peržiūrėdamos civilinio pasirengimo sistemas.

Kartu karas Ukrainoje daro tiesioginę ir netiesioginę įtaką žmonių gyvenimams regione – nuo pilietybės ar migracijos klausimų iki ilgalaikių socialinių ir psichologinių pasekmių.

Palaiko savo šalies narystę NATO
Pritaria didesnėms gynybos išlaidoms
Tiki demokratijos nauda savo šaliai

Kas yra saugumas?

Dabartiniame kontekste saugumas dažniausiai suprantamas per institucijų ir karinių pajėgumų prizmę. Tačiau saugumas apima ir socialinę sanglaudą, politines teises, asmeninį saugumą. Jį formuoja ne tik valstybės politika, ber ir tai, kaip žmonės patiria ir suvokia pasirengimą, pareigą, priklausomybę, pažeidžiamumą.

Tradicinis saugumas

gynyba, suverenitetas, sienos, kariuomenė

Socialinis saugumas

socialinė gerovė, įtrauktis, bendruomenė, socialinis teisingumas

Ekonominis saugumas

finansinis stabilumas, prieiga prie išteklių, darbas, infrastruktūra

Politinis saugumas

demokratija, teisinė valstybė, pilietinės laisvės, skaidrumas

Žmogaus saugumas

sveikata, orumas, asmens saugumas, psichologinė gerovė, autonomija

Penkios NARA publikacijos iš skirtingų perspektyvų nagrinėja, kaip naujas saugumo kontekstas persmelkia žmones ir visuomenes Vidurio ir Rytų Europoje. Jose kalbama apie karo belaisvių traumas, kritiką militarizacijai, pilietybės ir tapatybės pilkąsias zonas, alternatyvius tarnybos kelius bei ateities galimybes augantiems karo sąlygomis.