Pasyvumu vis kaltinta jauna karta parodė aktyvumą – ir už tai sulaukė naujų kaltinimų. NARA podkasto garsinė dokumentika fiksuoja šį pokytį, išgirsdama skirtingas puses.
Birželio 5-ąją apie 1000 žmonių išėjo nuo Vilniaus katedros aikštės iki Jungtinių Valstijų ambasados. Dauguma susirinkusių buvo moksleiviai ir studentai. Jų žinutė buvo paprasta: kad juodųjų žmonių gyvybės yra svarbios tiek pat, kiek ir baltųjų. ©Severina Venckutė
Eitynės Vilniuje buvo atsakas į George Floyd mirties iššauktas masines demonstracijas JAV. Gegužės pabaigoje Mineapolyje juodaodis vyras buvo uždusintas baltojo policininko po to, kai parduotuvėje bandė atsiskaityti padirbtu 20-ies dolerių banknotu. Vaizdo įrašas, kaip Floyd buvo dusinamas, pasklido internete ir virto protestais visose 50 JAV valstijų. ©Severina Venckutė
Kamal Karibou, Vilniuje gyvenantis rasės klausimų tyrėjas, proteste. ©Severina Venckutė
„Kad tai vyksta Vilniuje, mane labai džiugina. Bet svarbu, kad čia atėję žmonės rasizmą matytų kaip politinį klausimą, o ne kaip humanitarinę problemą, kurią reikia išspręsti baltiesiems.“ – Kamal Karibou
Panašiu metu internete susikūrė trys protesto organizatorių grupės – solidarumą norėjo išreikšti Kauno ir Vilniaus tarptautiniai studentai, Lietuvoje gyvenantys amerikiečiai ir patys lietuviai. Užuot rengę atskirus susibūrimus, jie surengė vieną didelį. ©Severina Venckutė
Nigerietis Samsonas ir portugalė Clara, du iš protesto organizatorių. Samsonas gyvena Lietuvoje virš 7 metų ir dirba Socialinių mokslų kolegijoje, o Clara atvyko į Vilniaus universitetą kaip „Erasmus“ studentė. „Mano ženklas skirtas atkreipti dėmesį į policijos brutalumą JAV“, – sako Samsonas. „Lietuva policija elgiasi kitaip.“ ©Severina Venckutė
Knhygų iliustratorė Ona, priklausanti LGBTQ bendruomenei. Tarp protesto dalyvių buvo daugiau queer žmonių – diskriminuojamų grupių atstovai palaiko vieni kitų tikslus. ©Severina Venckutė
Protestuotojai klūpi Gedimino prospekte. Klūpėjimas ant vieno kelio tapo pasaulinių „Black Lives Matter“ protestų simboliu. Tylos minute taip pagerbiami nuo policijos mirę juodaodžiai žmonės. Anot praėjusių metų tyrimo, vidutiniškai 1 iš 1,000 juodų vyrų JAV rizikuoja būti nušautas policijos. ©Severina Venckutė
„Black Lives Matter“ judėjimas JAV susibūrė 2013-aisiais po gatve ėjusio juodaodžio paauglio Trayvon Martin žmogžudystės ir jį nušovusio baltojo vyro išteisinimo. 2014-aisiais su judėjimu siejami protestai Fergusone dar nesulaukė rezonanso Lietuvoje – daugelis eitynių dalyvių tada dar nesidomėjo politika. ©Severina Venckutė
Vilnietė Valdereza ėjo į Katedrą, kai pamatė eitynių dalyvius. „Nežinau, kodėl čia nėra mano amžiaus žmonių. Gal bijo koronos?“ ©Severina Venckutė
Protestuotojai prie JAV ambasados ©Severina Venckutė
Eitynių dalyvius prie JAV ambasados pasitiko maža grupė anti-protestuotojų. Vyčio vėliavą laikanti lietuvių kalbos mokytoja iš Vilniaus Juventos gimnazijos atsinešė plakatą, eitynių dalyvius siedama su žydu milijonieriumi George’u Sorosu. Per gegužės 30-ąją, kelios dienos po Floyd mirties, Tviteryje užfiksuota 500,000 žinučių su Soros’o vardu. Dauguma jų teigė, kad milijonierius moka protestuotojams JAV. Jungtinių Valstijų anti-šmeižto lyga tokį požiūriu laiko antisemitizmu. ©Severina Venckutė
Protestuotojų ir kontrprotestuotojų susidūrimas prie JAV ambasados. ©Severina Venckutė
Dalyvius pasitikęs Kęstutis Juozapas Tamašauskas prie kaltinimų Soros’ui prijungė ir ANTIFA – pasaulinį anti-fašistinį judėjimą, kurį Donaldas Trumpas Tviteryje paskelbė teroristiniu. Kita vyro plakato pusė sakė „Ginsim Lietuvą ir D. Trampą“. Anot eitynių dalyvio 17-mečio Klaido, anti-protestuotojai įžeidinėjo George Floyd atminimą ir kalbėjo per mirusiajam skirtas 8 minutes tylos. Tad jis priėjo plakatą atimti. ©Severina Venckutė
Klaidas buvo išvežtas policijos ir po 6 valandų paleistas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ne asmens sumušimo, kaip teigė dalis su radikalia dešine siejamų tinklalapių ir feisbuko komentuotojų. Jie taip pat Klaidą vadino užsieniečiu, nors lietuvės ir karibiečio šeimoje Vilniuje užaugęs paauglys yra Lietuvos pilietis. ©Severina Venckutė
Interviu paklaustas, ar anot jo, mišrioje šeimoje užaugęs protestuotojas yra lietuvis, tautininkas atsakė, kad jis „Lietuvos pilietis, bet ne lietuvis.“
Tradiciškai Lietuvos nacionalistai buvo labai kritiški JAV. Donaldui Trump’ui tapus prezidentu jų pažiūros apsivertė – dabar jų plakatai palaiko Trump’ą ir jį iškėlusią respublikonų partiją. ©Severina Venckutė
Kitą dieną susitikome atskiram interviu su Klaidu ir Marija, viena renginio organizatorių. Abu jie užaugę mišriose lietuviškose šeimose. Anglakalbė ir lietuviška kultūra jiems – lygiavertiškos. ©Mindaugas Drigotas
„Užsiauginau ilgesnius plaukus – ir Vilniaus savanorių prospekte man jau sako: „Žiūrėk, n*****. Grįžk į Afriką.“ – protestuotojas Klaidas.
Marija savo ateitį sieja su muzikine karjera – ji studijavo muziką Los Andžele, kur matė policijos brutalumą prieš juodaodžius JAV piliečius. Šiandien ji naudoja savo „TikTok“ profilį kalbėti apie rasizmą ir kitus socialinius klausimus. Būtent ten ji pirmą kartą iškėlė idėją susiburti gatvėje. ©Mindaugas Drigotas
Protesto dalyvis Klaidas ir organizatorė Marija, susitikimas kitą dieną po jo ©Mindaugas Drigotas
Susitikimas su Klaidu ir Marija, kitą dieną po protesto ©Mindaugas Drigotas
„Black Lives Matter“ palaikymo eitynės – protestas Vilniuje ©Severina Venckutė
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
