N
A
R
A
Protesto balsas
0:47:38

2019-ieji buvo protestų metai: nuo Honkongo iki Prancūzijos, nuo Čilės iki Sudano, žmonės išėjo į gatves reikalauti daugiau, reikalauti kitaip. Paskutinę metų dieną dalinamės podkasto epizodu, kuriame siekėme pažinti Lietuvos protestų kultūrą – kokia ji yra ir kokia galėtų būti?

Epizodo autorė yra Ieva Balsiūnaitė, žurnalistė ir dokumentinio kino režisierė ką tik baigusi žmogaus teisių studijas Science Po universitete Paryžiuje. Ji susitiko su mokytoja, tris savaites užėmusia ministeriją, su už feministinį protestą baudžiamajai bylai apskųsta dailininke ir pilietinį aktyvumą tyrusia profesore.

Kai 2018-ųjų pabaigoje Švietimo ministerija ignoravo mokytojų reikalavimus pakelti atlyginimus ir pakeisti darbo sąlygas, mokytojai užėmė ministeriją ir ten gyveno tris savaites. Maistą jiems nešė palaikantys žmonės, o sunkiausiais momentais mokytojai dainuodavo dainas. Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytoja Lilija Bručkienė buvo, kaip sako „karo korespondentė“ – rašė protesto naujienas feisbuke, bendravo su kitais žurnalistais. ©Severina Venckutė

Protesto metu mokytojai su moksleiviais palaikė ryšį per socialinius tinklus. ©Severina Venckutė
„Mums labai jūsų trūksta. Linkime, kad jūs laimėtumėte. Grįžkite kuo greičiau“, – kalėdiniame sveikinime Lilijai kalbėjo mokiniai. ©Severina Venckutė
„Sakiau mokiniams: dariau tai tam, kad jeigu ateis laikas ginti ir manęs jau nebus, jūs žinotumėt, ką reikia daryti.“ – Lilija Bručkienė

Dailininkė ir poetė Vilma Fiokla Kiurė su bendramintėmis sudainavo Lietuvos himną vyriškos giminės žodžius pakeisdamos moteriškos. Nedidelis meninis performansas tautininkų sąjungos atstovams tapo pretekstu apskųsti ją teismui dėl himno „išniekinimo“. ©Severina Venckutė

„Dažnai protestuose matai tuos pačius žmones, bet tu negali neiti. Vyksta kova dėl moterų teisių, dėl LGBT teisių – tu negali neiti“, – Vilma Fiokla Kiurė
Dailininkė Vilma Fiokla Kiurė ir žurnalistė Ieva Balsiūnaitė ©Severina Venckutė

Politologė Ainė Ramonaitė teigia, kad augantį protestų skaičių Lietuvoje paradoksaliai galima sieti su augančiu pragyvenimo lygiu, bent jau daliai šaliais piliečių. Tyrimų metu ji sutikusi moterų, kurios nevažiuos prie Seimo, nes visą savo laiką skiria darbui ūkyje. Tuo tarpu turtingesnis Vilniaus jaunimas prisijungs prie protesto, nes turi tam laiko. ©Martyna Šulskutė

„Surengti protestą yra beprotiškas darbas. O jei nuolat dirbi, nes turi išgyventi? Dar turi užsiimti sudėtinga organizacine veikla? Mažai žmonių, kurie gali be resursų tai daryti“, – Ainė Ramonaitė

Politologė, Vilniaus universiteto profesorė Ainė Ramonaitė universitete ©Martyna Šulskutė

Tolesniam domėjimuisi:

Aktyvizmas mūsų visuomenėje prilyginamas išsišokimui, Interviu su Vilma Fiokla Kiure, Doxa.lt

„Streikas nėra pramoga. Tai nervų karas.“ (Interviu su ŠMM apsigyvenusiais mokytojais), Gyvenimas per brangus

Punk’s not dead ir protesto kultūros trūkumas, Paulius Gritėnas, 15min.lt

Vilma Fiokla Kiurė „Nyla Ru“ podkaste, kur lygino Lietuvos ir Rusijos protesto kultūras

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Studijiniai įrašai atlikti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierės Aistė Baltraitytė ir Kata Bitowt.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.