Daugiau nei 50 žmonių iš skirtingų Lietuvos regionų susėdo į ratą kalbėtis apie tai, kas jiems rūpi. Tai buvo finalinė Europos jaunimo savaitės diskusija.
Moderuodami pokalbį siekėme nupiešti naujos kartos politiškai aktyvių žmonių paveikslą, o detaliau nagrinėjome jiems kol kas arčiausiai esančią temą – švietimą ir mokyklų situaciją. Kviečiame išgirsti jų balsą.
Jaunimu Europos Sąjungoje laikomi žmonės nuo 14 iki 29 metų. Jų keliami klausimai dažnai yra panašūs su bendromis Lietuvos ir ES problemomis: švietimu, ekologija, socialine atskirtimi. ©Artūras Morozovas
Viena iš iškeltų idėjų – paankstinti balsavimo amžių iki 16-os metų. ©Artūras Morozovas
Vienas iš sėkmingų aktyvizmo mokykloje pavyzdžių – realiai veikianti lytinio švietimo programa Kėdainių mokykloje. ©Artūras Morozovas
Dalis jaunimo politiką vykdančių žmonių stoja į jaunųjų socialdemokratų, konservatorių ar liberalų susivienijimus. Bet, pabrėžia jie, tai yra atskirai nuo partijų veikiantys susivienijimai. Partinės jaunimo organizacijos negali būti. ©Artūras Morozovas
Tarp diskusijoje moksleivių paminėtų įkvepiančių šiandienos politikų – švietimo ministerijoje dirbanti Unė Kaunaitė bei liberalė Aušrinė Armonaitė. ©Artūras Morozovas
Diskusijos moderatorius Karolis Vyšniauskas. ©Artūras Morozovas
Tarp jaunimo iškeltų siekių – didinti pasitikėjimą institucijomis ir politikais, pritraukti jaunus žmones į regionus, daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai. ©Artūras Morozovas
Garso režisierė Kata Bitowt diskusijoje. ©Artūras Morozovas
Lietuvos jaunimo organizacijų atstovai diskusijoje „Vilnius Tech Park“. ©Artūras Morozovas
Tolesniam domėjimuisi:
Kodėl Lietuvai reikia balsavimo nuo 16-os, Deimantė Rimkutė, euroblogas.lt
European Youth Week 2019 to focus on democracy, Government Europa
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
