Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu (2019 m.) Lietuvoje nuolat gyvena beveik 60 tūkst. pilnametystės sulaukusių jaunuolių, gimusių po 2000-ųjų metų. Jie sudaro maždaug 2% dabartinės Lietuvos populiacijos, o kiekvienais metais aštuoniolikos metų sulaukia tarp 25 ir 30 tūkst. jaunų žmonių, arba maždaug po 1% Lietuvos gyventojų.
2020 metų Seimo rinkimuose teisę balsuoti turės daugiau nei 85 tūkst. šį tūkstantmetį gimusių Lietuvos piliečių. 2024 metais Lietuvos prezidento rinkimuose teisę turinčiųjų šios kartos žmonių skaičius gali siekti beveik 200 tūkst. arba maždaug 7% Lietuvos gyventojų. Sparčiai didėjantis jaunimo iki 24 metų amžiaus aktyvumas rinkimuose gali šį procentą santykinai dar padidinti. O ilgainiui ši karta jau patys perims valstybės vairą. Tad verta pamėginti suprasti, kaip politines, socialines bei kultūrines problemas jie mato.
Pirmojo projekto etapo metu dirbome su dviem nedidelėmis (5 žmonių) grupelėmis jaunuolių, užaugusių rusakalbėse aplinkose Visagine ir Rygoje. Nors savaime suprantama, kad tokia santykinai nedidelė dalyvių imtis bendros situacijos visuomenėje neatskleidžia, vis tiktai kai kurie diskusijų metu iškilę klausimai yra svarbūs ir opūs.
Ne visi šios projekto dalies dalyviai yra rusų tautybės, bet visi aktyviai vartoja abi kalbas. Aplinkos, kuriose šie žmonės užaugo, skiriasi: Visaginas, nedidelis gamtos apsuptas miestelis Lietuvos provincijoje ir Ryga, didžiausias miestas Baltijos šalyse kuria skirtingas sąlygas augti ir bręsti. Todėl buvo įdomu palyginti šių jaunuolių grupių pasaulėvokų bei aplinkų panašumus ir skirtumus.
Siekdami prakalbinti šį Baltijos šalių jaunimą, pasitelkėme dalyvaujančiosios etnografijos priemones bei kūrybines užduotis. Dalyviai apie savo gyvenimą pasakojo kurdami koliažus, pažindami autoportreto žanro istoriją bei žinias pritaikydami išmaniųjų telefonų pagalba kuriant savo pačių autoportretus – asmenukes bei nedidelius pasakojimus apie aplinkas, kuriose gyvena, jų raidą ir kaitą. Šių kūrybinių užduočių rezultatus aptariant ir ryškėjo svarbios šiai kartai temos, asmeninės istorijos, atsiskleidė dalyvių asmenybės.
Antropologas, Kauno Technologijų universiteto tyrėjas Arvydas Grišinas. „Labai įdomus tas pasaulėvaizdis mažo miestelio – Visaginas yra atitolęs daugiabučių miestelis miškuose. Iš karto pasijuto kokią svarbą jiems turi gamta, ir ką lemia ši izoliacija.“
Antropologai Arvydas Grišinas ir Severina Venckutė koliažų pagalba kvietė dalyvius pasakoti apie save. Komentuodami šiuos koližaus jie galėjo lengviau išryškinti jiems svarbias temas, nupasakoti ne tik savo interesus ar gyvenimo aplinkybes bet ir baimes, viltis, jausmus ir išsikelti jiems svarbius klausimus. Tai ir tapo medžiaga tolimesnėms diskusijoms. Kviečiame išgirsti, ką apie savo koliažus pasakė patys dalyviai:
