Pokalbyje dalyvauja Sienos Grupės savanoriai Rita Augutienė, Dalia Krapavickaitė ir Mantautas Šulskus. Su jais kalbasi NARA podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas. Išgirskite paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės jo podkastų programėlėse:
Epizodo kontekstas:
Sienos Grupės savanorių padedami dešimtys žmonių, bandžiusių patekti į Europos Sąjungą bėgdami nuo sunkumų savo šalyse, gavo legalų prieglobstį. Grupės savanoriai pasirūpindavo Europos Žmogaus Teisių Teismo laikinosios apsaugos dokumentais, neleidžiančiais migrantų išstumti iš šalies, taip pat suteikdavo Lietuvos pasienio miškuose rastiems žmonėms vaistų, maisto, drabužių.
Reakcijos į prieš pusantrų metų įsikūrusią, beveik šimtą savanorių vienijančią organizaciją atspindi Lietuvos visuomenės poliarizaciją migrantų klausimu. Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose pernai Sienos Grupė buvo nominuota Pagarbos žmogui apdovanojimui, tuo tarpu grupės feisbuko profilio įvertinimuose gali rasti tokius įvertinimus kaip: „Lietuvos išdavikai ir migrantų globėjai, kuriems reikėtų iškelti bylas už nusikaltelių slėpimą.“
„Esame sutikę beveik nepaeinančių žmonių, praktiškai be sąmonės. Mūsų tikslas – kad žmonės čia nenumirtų“, – savanorė Rita
Interviu su Sienos Grupės nariais centre yra du klausimai. Pirmasis – kaip elgtis piliečiui, matančiam, kad jo šalies vyriausybė priima žmogaus teises pažeidžiantį įstatymą? Antrasis – kaip, neneigiant, kad į Lietuvą atvykstantys migrantai tapo, Europos Komisijos Pirmininkės žodžiais, hibridinės atakos prieš Lietuvą ir Lenkiją dalimi, prioritetą teikti pagalbai žmonėms?
Išlikti atviru kitam, kai visuomenė suprantamai išsigandusi dėl valstybės saugumo, yra iššūkis. „Aš laikau save Lietuvos patriote, myliu šią šalį. Dalyvauju rinkimuose, skaitau politines programas. Ir staiga tie, kuriuos išsirenku, priima įstatymus, kuriems mano humanistinis požiūris nepritaria. Ir kai aš garsiai pasakau, kad nepritariu, mane priskiria kriminaliniams nusikaltėliams. Politikai uždavė klausimą: saugumas ar žmogaus teisės? Bet šių dviejų dalykų supriešinti negalima“, – sako Rita Augutienė, viena Sienos Grupės įkūrėjų, anksčiau dirbusi Tarptautinėje migracijos organizacijoje.
„Strateginiame lygmenyje komunikuojama, kad esame daugiakultūrė visuomenė. Bet šioje žemiškoje situacijoje mes kitų kultūrų žmones atmetame.“ – savanorė Dalia
Įtampa tarp migrantus kaip kolektyvinę grėsmę saugumui matančių politikų ir Sienos Grupės savanorių užprogramuota fakte, kad savanoriai, be kitų darbų, renka informaciją ir apie sieną saugančių pareigūnų elgesį.
Kaip prisimena Dalia Krapavickaitė, grupės savanorė, projektų vadovė organizacijoje „Kurk Lietuvai“: „Mūsų vienas savanorių yra turkas, Lietuvoje gavęs politinį prieglobstį. Jam, kartu su pora kolegių lietuvių, nešant humanitarinę pagalbą miške priėjo pasieniečiai: paukšt į kojas, klaupkis. Merginos pradėjo rėkti – ką čia darot? Jie sako: „Oi, manėm, kad čia vienas iš tų migrantų.“ Tai jeigu migrantas, tada galima mušti?“
Penktadienį, balandžio 28-ąją, reaguojant į Seimo priimtas ir prezidento pasirašytas sienos apsaugos įstatymo pataisas, prie prezidentūros buvo surengtas protestas. Epizodas įrašytas trečiadienį ir papildytas penktadienį.
„Lietuvoje susiformavo uždaras ratas: politikai-žiniasklaida-visuomenė. Visi seka vieni kitų nuomonę ir mano, kad reikia daryti taip, kad patiktum kitiems.“ – savanoris Mantautas
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai: