Kai namai tik kūne. Pabradės istorijos

0:00:00

Tinklalaidė \ Visuomenė

Redaktorė, interviu autorė ir vedėja: Martyna Šulskutė

Montažo režisierė ir kompozitorė: Kata Bitowt

Redaktorės asistentas ir vedėjas: Karolis Vyšniauskas

Fotografai: Martyna Šulskutė, Mindaugas Drigotas

2020 lapkričio 12

Epizodo partneriai:

Migracija \ Socialiniai klausimai \ Žmogaus teisės

Pabradės užsieniečių registracijos centre atsidūrę žmonės prašo prieglobsčio, nes negali saugiai gyventi savo šalyse. Tačiau sprendimo kartais tenka laukti ir kelis metus. Grupė su menu dirbančių žmonių siekia jiems padėti patogiau pasijusti šioje tarpinėje stotelėje.

NARA podkasto dokumentikoje paraleliai pasakojamos abiejose pusėse esančių žmonių istorijos. Afganistanietis Sayedas ir šri lankietis Dharshanas gyveno ar tebegyvena Pabradės centre. Dailininkas Algimantas ir šokio terapeutė Auksė čia atvyksta kaip svečiai ir ieško savo vietos.

Per pasakojime besipinančias individualias patirtis siekėme suprasti namų svarbą žmogui. Kaip susiorientuoti, kai netekęs fizinių namų, lieki tik su savo kūnu ir prisiminimais? Pastaruosius menininkai gali padėti išjudinti. Bet ar visi pasiruošę tam, ką ten ras?

Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenančių vaikų ir dailininko Algimanto Černiausko bendras darbas centro valgykloje. Valgykloje susikerta visų centre gyvenančių žmonių keliai. Pro spygliuotų vielų labirintą ateina vyrai iš sulaikytųjų korpuso. Atskiru laiku, per pievą kitoje vielų pusėje, į valgyklą renkasi gyventojai iš prieglobsčio prašančiųjų ar šeimų korpuso. ©Martyna Šulskutė

Berniukas iš Tadžikistano į Lietuvą atvyko su šeima. Per kreidelių užsiėmimą jis mokosi nupiešti mešką. ©Martyna Šulskutė

Vaikai suteikė gyvybės savo delnams. Popieriaus rankdarbiai. ©Martyna Šulskutė

Pabradės užsieniečių registracijos centro vaikai pozuoja su savo rankdarbiais iš popieriaus. 2020-ųjų vasara. ©Martyna Šulskutė

Pabradės užsieniečių registracijos centro gyventojų skaičius nuolat keičiasi. Vienu metu čia gali būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų žmonių. Nemaža dalis jų – vaikai. ©Martyna Šulskutė

Dharshanas Navaratnamas iš Pabradės centro išsikraustė į greta esantį kaimą, kur gyvena su partnere ir augina gyvūnus. Už nugaros – Dharshano piešinys. Gimtojoje Šri Lankoje jis, tamilų mažumos atstovas, buvo persekiojamas už politinę veiklą. ©Martyna Šulskutė

Dharshanas namuose augina įvairias daržoves. Fotografijoje – čili pipirų daržas. ©Martyna Šulskutė

Jei gautų leidimą gyventi Lietuvoje, Dharshanas norėtų atidaryti mažą šri lankietiško maisto restoraną. „Visi painioja Indijos ir Šri Lankos virtuves“, – sako jis. „Jos visiškai skirtingos.“ ©Martyna Šulskutė

Viena iš Dharshano ir jo partnerės kačių kėsinasi į vaišes. Gyvūnų auginimas – vienas iš būdų rasti ramybę bandant susikurti namus Lietuvoje. ©Martyna Šulskutė

Namai, kuriuose gyvena Dharshanas, anksčiau buvo nuomoti statybininkams. Pora įdėjo daug pastangų, kad suteiktų jiems naujų spalvų ©Martyna Šulskutė

„Mama mane išmokė: Nesirūpink dėl 99-ių dalykų, jeigu yra bent vienas geras. Pamiršk juos. Tai padės jaustis geriau“, – prisimena Dharshan. Išvykęs iš Šri Lankos jis mamos daugiau nebepamatė. ©Martyna Šulskutė

Afganistanietis Sayedas bėgdamas nuo Talibano išsiskyrė su broliu. Po septynerių metų jiems pavyko susitikti Lietuvoje. „Verkiau, bet ne iš liūdeso, o iš laimės“, – pirmąjį skambutį broliui po pertraukos prisimena jis. Fotografija redaguota, siekiant neatskleisti Sayedo tapatybės ir nepakenkti prieglobsčio prašymo procesui. ©Martyna Šulskutė

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Kiti būdai prisidėti

Šokio terapeutė Auksė Luišaitė-Jauniškė namuose Vilniuje. Į Pabradę ji vyksta, kad padėtų traumas patyrusioms moterims iš naujo atrasti santykį su savo kūnu: „Kūnas yra vienintelis dalykas, kurį jos turi. Jos neturi išorinio saugumo. Bet galima pabandyti rasti vidinį.“ ©Mindaugas Drigotas

Dailininkas Algimantas Černiauskas studijoje Vilniuje. Dirbant Pabradėje jam užteko kreida nupiešti vieną paukštį – vaikai prisijungė savais piešiniais. Jį stebino kontrastas tarp laisvos vaikų energijos ir fakto, kad jie gyvena greta spygliuota viela aptvertos teritorijos ©Mindaugas Drigotas

Dirbdamas su vaikais Algimantas Černiauskas siekia sujungti profesionalų piešimą su mėgėjišku ekspresyviu. Iš šios simbiozės vystosi netikėtas emocinis pasakojimas. ©Mindaugas Drigotas

„Kreidos grožis, kad ji trapi“, – sako dailininkas. „Kūrinys yra bendro būvio efektas ir jis yra laikinas. Jis nelieka kaip kokia Berlyno siena.“ ©Mindaugas Drigotas

„Lietuviai kartais į pabėgėlius žiūri kaip į toksiškus įsibrovėlius. Nors jie yra tiesiog tokie patys žmonės“, – Algimantas Černiauskas. ©Mindaugas Drigotas

Pavargote nuo socialinių tinklų? Gaukite kuruotą NARA naujienlaiškį pasirinkta kalba

Lietuviškai English Pусский

Migracija \ Socialiniai klausimai \ Žmogaus teisės

Dharshan ir Sayed pokalbius išvertė Patricija Skurdenytė, įskaitė Karolis Pilypas Liutkevičius. Interviu transkribavo Karina Gervytė ir Patricija Skurdenytė. Studijiniai balsai ir dalis interviu įrašyti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje.

Už visokeriopą pagalbą rengiant epizodą dėkojame Aistei Ulubey ir Ievai Šlechtavičiūtei iš menų agentūros „Artscape“. Už konsultacijas dėkojame Ingai Rancovai iš Nacionalinio socialinės integracijos instituto.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose. RSS tinklo nuoroda yra čia.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.

Susiję