NARA podkasto dokumentikoje paraleliai pasakojamos abiejose pusėse esančių žmonių istorijos. Afganistanietis Sayedas ir šri lankietis Dharshanas gyveno ar tebegyvena Pabradės centre. Dailininkas Algimantas ir šokio terapeutė Auksė čia atvyksta kaip svečiai ir ieško savo vietos.
Per pasakojime besipinančias individualias patirtis siekėme suprasti namų svarbą žmogui. Kaip susiorientuoti, kai netekęs fizinių namų, lieki tik su savo kūnu ir prisiminimais? Pastaruosius menininkai gali padėti išjudinti. Bet ar visi pasiruošę tam, ką ten ras?
Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenančių vaikų ir dailininko Algimanto Černiausko bendras darbas centro valgykloje. Valgykloje susikerta visų centre gyvenančių žmonių keliai. Pro spygliuotų vielų labirintą ateina vyrai iš sulaikytųjų korpuso. Atskiru laiku, per pievą kitoje vielų pusėje, į valgyklą renkasi gyventojai iš prieglobsčio prašančiųjų ar šeimų korpuso. ©Martyna Šulskutė
Berniukas iš Tadžikistano į Lietuvą atvyko su šeima. Per kreidelių užsiėmimą jis mokosi nupiešti mešką. ©Martyna Šulskutė
Vaikai suteikė gyvybės savo delnams. Popieriaus rankdarbiai. ©Martyna Šulskutė
Pabradės užsieniečių registracijos centro vaikai pozuoja su savo rankdarbiais iš popieriaus. 2020-ųjų vasara. ©Martyna Šulskutė
Pabradės užsieniečių registracijos centro gyventojų skaičius nuolat keičiasi. Vienu metu čia gali būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų žmonių. Nemaža dalis jų – vaikai. ©Martyna Šulskutė
Dharshanas Navaratnamas iš Pabradės centro išsikraustė į greta esantį kaimą, kur gyvena su partnere ir augina gyvūnus. Už nugaros – Dharshano piešinys. Gimtojoje Šri Lankoje jis, tamilų mažumos atstovas, buvo persekiojamas už politinę veiklą. ©Martyna Šulskutė
Dharshanas namuose augina įvairias daržoves. Fotografijoje – čili pipirų daržas. ©Martyna Šulskutė
Jei gautų leidimą gyventi Lietuvoje, Dharshanas norėtų atidaryti mažą šri lankietiško maisto restoraną. „Visi painioja Indijos ir Šri Lankos virtuves“, – sako jis. „Jos visiškai skirtingos.“ ©Martyna Šulskutė
Viena iš Dharshano ir jo partnerės kačių kėsinasi į vaišes. Gyvūnų auginimas – vienas iš būdų rasti ramybę bandant susikurti namus Lietuvoje. ©Martyna Šulskutė
Namai, kuriuose gyvena Dharshanas, anksčiau buvo nuomoti statybininkams. Pora įdėjo daug pastangų, kad suteiktų jiems naujų spalvų ©Martyna Šulskutė
„Mama mane išmokė: Nesirūpink dėl 99-ių dalykų, jeigu yra bent vienas geras. Pamiršk juos. Tai padės jaustis geriau“, – prisimena Dharshan. Išvykęs iš Šri Lankos jis mamos daugiau nebepamatė. ©Martyna Šulskutė
Afganistanietis Sayedas bėgdamas nuo Talibano išsiskyrė su broliu. Po septynerių metų jiems pavyko susitikti Lietuvoje. „Verkiau, bet ne iš liūdeso, o iš laimės“, – pirmąjį skambutį broliui po pertraukos prisimena jis. Fotografija redaguota, siekiant neatskleisti Sayedo tapatybės ir nepakenkti prieglobsčio prašymo procesui. ©Martyna Šulskutė
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
Šokio terapeutė Auksė Luišaitė-Jauniškė namuose Vilniuje. Į Pabradę ji vyksta, kad padėtų traumas patyrusioms moterims iš naujo atrasti santykį su savo kūnu: „Kūnas yra vienintelis dalykas, kurį jos turi. Jos neturi išorinio saugumo. Bet galima pabandyti rasti vidinį.“ ©Mindaugas Drigotas
Dailininkas Algimantas Černiauskas studijoje Vilniuje. Dirbant Pabradėje jam užteko kreida nupiešti vieną paukštį – vaikai prisijungė savais piešiniais. Jį stebino kontrastas tarp laisvos vaikų energijos ir fakto, kad jie gyvena greta spygliuota viela aptvertos teritorijos ©Mindaugas Drigotas
Dirbdamas su vaikais Algimantas Černiauskas siekia sujungti profesionalų piešimą su mėgėjišku ekspresyviu. Iš šios simbiozės vystosi netikėtas emocinis pasakojimas. ©Mindaugas Drigotas
„Kreidos grožis, kad ji trapi“, – sako dailininkas. „Kūrinys yra bendro būvio efektas ir jis yra laikinas. Jis nelieka kaip kokia Berlyno siena.“ ©Mindaugas Drigotas
„Lietuviai kartais į pabėgėlius žiūri kaip į toksiškus įsibrovėlius. Nors jie yra tiesiog tokie patys žmonės“, – Algimantas Černiauskas. ©Mindaugas Drigotas
