Abdulrazzak šeima į Lietuvą atvyko pagal ES prieglobsčio prašytojų perkėlimo programą. Kai Lietuva sutiko priimti 1105 žmones, dalis politikų pradėjo kalbėti apie „pabėgėlių invaziją“. Šiandien, praėjus 4 metams nuo programos pradžios, į Lietuvą perkelti 486 žmonės, iš kurių čia pasiliko mažiau nei trečdalis. „Invazija“ baigėsi pusantro šimto žmonių atvykimu.
Abdulrazzak yra vienas tų, kuris davė Lietuvai šansą. Kviečiame išgirsti jo ir jo šeimos istoriją, kurią lydi interviu su „Raudonojo kryžiaus“ darbuotoja, viena mūsų podkasto patronių, Egle Samuchovaite.

Šeimos portretas: mama Samira namuose su dukra Nebal ir sūnumi Jamal. Nebal lietuviškai kalba be akcento, bet mokykloje sulaukia klausimų dėl hidžabo nešiojimo. „Darėmės klasės nuotrauką ir vaikas manęs paklausė – jei nusiimsi skarą, kas bus? Atsakiau, kad nežinau kaip tau paaiškinti. Paskui jis pamiršo.“©Mindaugas Meilutis

Abdulrazzak yra įsitikinęs, kad nuolat apie karą Sirijoje girdintys žmonės negali įsivaizduoti, kaip išties atrodo gražūs Sirijos miestai. Jis mums parodo turizmo agentūrų įrašus iš Damasko ir Lataki. Šalyje vykstant ilgamečiui karui, nors ir persmelktas nuolatinio nerimo jausmo, paraleliai verda įprastas kasdienis gyvenimas. ©Mindaugas Meilutis

Eglė Samuchovaitė nevyriausybinėje „Raudonojo kryžiaus“ organizacijoje dirba daugiau nei 10 metų. Daugiausia su atvykusiais į Lietuvą migrantais bendrauja teikdama teisines konsultacijas. Dabar studijuoja ir psichologiją, nes, anot jos, psichologinės žinios bendraujant su daug išbandymų patyrusiais žmonėmis yra ypač svarbios. ©Artūras Morozovas
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai: