N
A
R
A
Nauja socialinių tinklų era
0:53:10

Donaldo Trumpo pašalinimas iš tviterio verčią naują puslapį socialinių tinklų istorijoje: jie pradeda griežčiau reguliuoti ten sklindančią neapykantos kalbą. Daliai žmonių tai atrodo kaip cenzūra. Naujame NARA tinklalaidės epizode aiškinamės, ar tikrai.

Su mokslininke, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite kalbasi NARA žurnalistas Karolis Pilypas Liutkevičius.

(Norėdami išgirsti interviu, spauskite mygtuką „Play“ aukščiau)

Interviu aptariami ne tik socialinių tinklų pokyčiai, bet ir žiniasklaidos atsakomybė. Džina Donauskaitė primena, kad 2005-ųjų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas turėjo sąvoką „Neapykantos kalba“. „Žurnalistui, viešosios informacijos rengėjui bei leidėjui draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai skatinti ar kurstyti neapykantą (nesantaiką) žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui“, – teigė dokumentas.

2016 m. šį kodeksą pakeitus nauju Visuomenės informavimo kodeksu, tokios nustatos neliko – neapykantos kalba palikta baudžiamajai teisei, ne etikai. „Manau, kad buvo padaryta didelė klaida“, – sako Džina Donauskaitė. „Diskusija apie neapykantos kalbą Lietuvoje nėra deramai įvykusi.“

Anot Džinos Donauskaitės, socialiniai tinklai pamažu taps atsakingi už juose skleidžiamą informaciją – kaip yra atsakinga žiniasklaida ar knygų leidėjai. Jie nebebus neutralios platformos, kokiomis skelbėsi lig šiol.

Pokalbį apie neapykantos kalbą Lietuvoje, ne savo noru pagarsino Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas, vaikinų pora 2014-ųjų gruodį įkėlę į feisbuką savo bučinio nuotrauką.

Pora sulaukė grasinimų juos deginti, žudyti ir „sup...“. Kai šie kreipėsi į Klaipėdos teismą, Lietuvos pareigūnai fotografiją pavadino „ekscentrišku elgesiu“, kuriuo siekiama „tyčia paerzinti ar šokiruoti.“ Baudžiamoji byla nebuvo pradėta. Tada jie kreipėsi į Strasbūro teismą ir laimėjo.

2020-ųjų sausį pasibaigusi byla laikoma istoriniu laimėjimu prieš neapykantos kalbą Lietuvoje.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Šis interviu yra kampanijos daugiaumeiles.lt dalis. Kampaniją įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, Europos žmogaus teisių fondas ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014 - 2020), Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo, bei Geros valios fondo lėšomis.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose. RSS tinklo nuoroda yra čia.