Cikliškumas, pasikartojančios šventės pabrėžia laiko tėkmę, baigtinumą, todėl gali kelti nerimą. Jo prideda ir atsakomybės, lūkesčiai, skubėjimas. Be to, šventimas dažnai yra susijęs su kitais žmonėmis, buvimu tarp jų, santykiais, kurie nebūtinai paprasti ir aiškūs, bet gali kelti ir nemalonių išgyvenimų.

Tačiau kodėl visgi svarbu sudėti akcentus ir švęsti – mažus pasiekimus, didelius įvykius, kalendorines ar asmenines šventes ir apskritai, gyvenimą? Net tada, kai viskas atrodo tamsu ir beprasmiška.

„Svarbu, kad lūkesčiai būtų arčiau tos realybės, kurią esi pasiruošęs pats sukurti. O ne išorei, kuri yra mažai kontroliuojama“, – prideda Andrius.