Psichologas konsultuoja privačiai, dirba Vasaros ligoninėje ribinių būsenų skyriuje, savanoriauja „Jaunimo linijoje“ ir veda laidą apie psichologiją Žinių radijuje.
Pats būdamas „tūkstantmečio kartos“ atstovu, Andrius mato šioje kartoje persidirbimą – tačiau anot jo, tai yra įrodymas, kad gyvename geriau nei tėvai.
„Man materialiai išgyventi yra žymiau lengviau. Ekonominė gerovė yra tikrai didesnė. Ir iš to atsiranda prabanga. Viena prabangų – mes turim galimybę sirgti dvasinėmis ligomis ir bandyti iš jų gydytis“, – sako jis.
„Gali būti, kad mes sergame ne tik savo, bet ir buvusių kartų ligomis, nes jos neturėjo laiko jomis prasirgti – ir perdavė jas mums. Manyje toliau keliauja mano močiutės patyrimas tremtyje, jos patirtis su partizanų žūtimis. Manyje gyvena mano senelių patyrimas ką reiškia gyventi priespaudoje, ką reiškia vis galvoti, kaip atrodysi kitiems.“
Andrius ir jį kalbinusi Berta Tilmantaitė – geri draugai, kuriems vis pritrūksta laiko susitikti. Šįkart jie rado valandą pasikalbėti: penktadienį, 6 val. vakaro.

„Pažįstu žmonių, kurie degina gyvenimo žvakę iš abiejų pusių: ir labai daug atiduoda savęs darbe, ir labai išsitaško per laisvalaikį. Bet tai irgi yra jų gyvenimo pasirinkimas, kuriam jie turi teisę. Niekada nesiryžtu sakyti, kad žinau, kas yra teisingiausias pasirinkimas kiekvienam žmogui. Kai kurie žmonės nori būti perdegime, jiems tai yra jų gyvenimo kelias.“ ©Berta Tilmantaitė
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai: