Kaune ir Kėdainiuose užaugusi Marija Nemčenko į Londoną atvyko 18-os, tuomet gyveno skvote ir dirbo fabrike. Ten ji pirmą kartą pažino, ką reiškia būti migrante ir šią temą vystė savo meniniuose darbuose. Vienas svarbiausių jų – paroda Glazge In the eys of LISA (2019), pristačiusi menkai žinomą lietuvių darbininkų indėlį kuriant Glazgo miestą.
Jos būsimas filmas tiria gandrų kelią iš Lietuvos į Palestiną vedant paraleles tarp žmonių ir paukščių migracijos. Marija keliavo dviračiu po Lietuvos kaimus ir kalbėjosi su žmonėmis apie jų santykį su gandrais. Pirmąją interviu dalį skyrėme šių projektų aptarimui.
Antrojoje dalyje ieškome naujų solidarumo galimybių tarp žmonių Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, buriantis į butų nuomininkų sąjungas, kurios Glazge ne tik iškovojo geresnes nuomos sąlygas gyventojams, bet ir solidarizavosi su pabėgėliais.
Interviu užbaigiame kalbėdami apie sportą, kurį Marija mato visų pirma kaip psichologinį, o ne fizinį būvį. „Kai tik pradėjau eiti į treniruotes, buvo gan sunkus periodas gyvenime“, – sako tarptautinėse Muay Thai varžybose kovojanti menininkė. „Bet treniruotėje aš būdavau tuo momentu, toje vietoje, su priešininku. Ir nieko kito negalvodavau.“
„Treniruotės buvo didžiausias laisvės pojūtis – laisvės nuo savęs pačios.“
Su Marija Nemčenko kalbasi Karolis Vyšniauskas. Išgirskite interviu paspaudę Play mygtuką grotuve.
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
